Generalinis komisaras: „Policija visada atvira permainoms” (0)

Atskleidė žinomus skaudulius

Pradėdamas daugiau kaip valandą trukusį susitikimą su Tauragės apskrities rajonų vadovais ir bendruomenių atstovais policijos generalinis komisaras S. Skvernelis sakė labiausiai norįs išgirsti šiame krašte gyvenančių žmonių lūkesčius. Tačiau jausdamas, jog nepavyks išvengti klausimų apie skandalą, susijusį su Kaune vykusiomis žmogžudystėmis, nieko nelaukdamas pareiškė, kad Lietuvos policija nėra nei demoralizuota, nei destabilizuota, o Kriminalinės policijos biuras ir toliau kasdien vykdo operacijas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinimu. 
„Skandalas parodė mūsų silpnas vietas ir nieko nelaukdami mes jas sistemiškai  stiprinsime. Atskleistos problemos, kurios ilgą laiką buvo neigiamos ir slepiamos. Galėtume jas ir toliau slėpti, bet kas paslėpta, po tam tikro laiko ima pūti ir smirdėti“, – sakė generalinis komisaras.
S. Skvernelis užtikrino, kad Lietuvos policija yra veiksminga institucija ir gyventojai neturėtų prarasti pasitikėjimo ja. „Atvirkščiai, viešumas rodo mūsų sugebėjimą tvarkytis su išaiškėjusiomis problemomis, nes patys jas ir atskleidėme, bendradarbiaudami su Imuniteto valdyba ir Generalinės prokuratūros pareigūnais. Patikėkite, į visus klausimus, kurie šiandien atrodo labai aštrūs, ikiteisminio tyrimo metu rasime atsakymus. Ir visi pareigūnai, kurie nusikalstamai nevykdė savo pareigų arba dirbo aplaidžiai, bus atitinkamai įvertinti“, – užtikrino S. Skvernelis. Ir iškart išreiškė viltį, kad apie šias problemas susitikime su rajonų vadovais ir bendruomenių atstovais daugiau nebus diskutuojama.

Nusikaltimų tyrimas – per brangus

Generalinis komisaras pripažino, kad ne tik verslas, bet ir savivaldybės, ir Lietuvos policija susidūrė su iššūkiais, sukeltais ekonomikos sunkmečio. Bene 200 mln. Lt sumažėjęs policijos biudžetas nepadidės ir ateinančiais metais, todėl policijos darbo apimtys, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, išliks mažesnės – mažiau patruliuos pareigūnų, mažiau dirbs tyrėjų, šiek tiek nukentės jų darbo kokybė, nes teks tirti daugiau bylų.
„Nežiūrint to, mūsų paslaugos ir toliau bus pakankamai kokybiškos, nes turime prioritetus ir žinome, į ką privalome reaguoti pirmiausia, o kas gali ir palaukti. Jei kaime apiplėšta negyvenama sodyba ir atvažiavęs šeimininkas skambina policijon, jam gali tekti palaukti ir tris, ir keturias valandas, nes pavojus gyvybei nekyla ir didesnė žala negali būti padaryta“, – aiškino generalinis komisaras.
Pasak S. Skvernelio, šiandien valstybei per didelė prabanga tirti visus nusikaltimus, kurių padaryta žala didesnė nei 130 Lt, todėl reikėtų keisti Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus. Tą akivaizdžiai rodo statistiniai duomenys: vienas ikiteisminis tyrimas valstybei kainuoja 1600–1800 Lt, o per metus jų įregistruojama net 70 tūkst. Maždaug pusė ikiteisminių tyrimų pradedama dėl vagysčių, nes žmonės nesaugo savo turto.
Dar brangiau, pasak generalinio komisaro, ištirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – vienas Kriminalinės policijos biuro tyrimas valstybei atsieina iki 63 tūkst. Lt.
Nedaug pigiau, pasak S. Skvernelio, kainuoja ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nes vieno gatvėje patruliuojančio pareigūno išlaikymas per metus kainuoja 54 tūkst. Lt.

Reikia visuomenės pagalbos

Apžvelgdamas kriminogeninę padėtį Tauragės apskrityje S. Skvernelis užtikrino, kad ji nėra kuo nors išskirtinė, blogai tik tai, kad policijos komisariatuose trūksta maždaug penktadalio darbuotojų.
„Savaime aišku, kad dirbantiesiems tenka didesni krūviai. Nusikalstamumo didėjimas taip pat jaučiamas, bet į skaičius aš siūlyčiau žiūrėti rezervuotai ir kritiškai. Mes stengiamės suregistruoti visiškai visus nusikaltimus, kad nė vienas nebūtų nuslėptas. Auga ne nusikalstamumas, o gyventojų pasitikėjimas mumis – jie praneša apie nusikaltimus, nes tiki, kad jie gali būti išaiškinti. Blogiau, kai žmonės mąsto skeptiškai, būna įsitikinę, jog policija nieko negali padaryti, o gal net nepriims pareiškimo“, – sakė generalinis komisaras.
Pasak S. Skvernelio, labiausiai darbu apkrauti tyrėjai, nes jie turi po 15–60 bylų, iš kurių du trečdaliai – tamsios. Tačiau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenys rodo, kad ištiriama daugiau kaip pusė visų nusikaltimų.
Nemažai susitikime kalbėta apie kontrabandą, nes Tauragės meras Pranas Petrošius pasiskundė, kad Tauragės regionui metamas kontrabandininkų krašto šešėlis. S. Skvernelis patikino, kad sienos apsauga – ne policijos reikalas, nors ji ir bendradarbiauja su valstybės sieną saugančiomis tarnybomis.
„Policijos uždavinys – šalies viduje užkirsti kelią neteisėtam kontrabandinių prekių realizavimui. Priekaištauti policijai, kad ji nenori tirti tokių nusikaltimų, nesąžininga, nes mes esame finansuojami iš to paties biudžeto, į kurį patenka akcizas už apmokestinamas prekes. Tačiau taikant įstatymą yra įvairių niuansų – net galimybės patekti į patalpas mums yra gerokai apribotos. Jei kas nors turi įtarimų dėl vietinės policijos nuolaidžiavimo kontrabandininkams, visada galima pranešti departamentui ir mes nusiųsime į tokias vietas savo žmones“, – sakė S. Skvernelis.
Generalinis komisaras pasidžiaugė, kad sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvoje sumažėjo, maždaug 70 proc. jų ištiriama, o žmogžudystės anksčiau ar vėliau išaiškinamos visos.
Pasak S. Skvernelio, didelį atgarsį turinčių nusikaltimų išaiškinimas yra ir tam tikras prevencinis darbas, nes nusikalsti linkę žmonės turi žinoti, kad bausmė neišvengiama. „Bet taip pat svarbi ir prevencija. Šioje srityje be savivaldybių, bendruomenių, visos visuomenės pagalbos mūsų pastangos nieko nereiškia“, – užtikrino generalinis komisaras.

Stebėti miesto nėra kam

Jurbarko rajono meras Ričardas Juška pasidžiaugė, kad dažnai susitinka su rajono ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovais, aptaria padėtį ir problemas, žino vieni kitų galimybes, priminė, kad būtent policijos komisariato vadovams prašant net per patį sunkmetį neišjungė mieste apšvietimo, randa lėšų stebėjimo kameroms išlaikyti.
„Tam kasmet, neskaičiuojant investicijų į naujas kameras, mes skiriame po 15 tūkst. Lt. Bet vykstant policijos komisariato reorganizacijai neliko budėtojų dalies ir nėra kam tų kamerų perduodamo vaizdo stebėti. Negaliu sakyti, kad kameros neturi jokio efekto, bet norėtųsi, kad būtų geriau ir pareigūnai galėtų reaguoti iš karto, o ne tada, kai randa laiko peržiūrėti įrašus“, – sakė R. Juška.
Generalinis komisaras priminė, kad Marijampolė ir Klaipėda šią problemą išsprendė per darbo biržą įdarbindamos neįgalius asmenis stebėti kameras. „Pasodinti stebėti kameras pareigūnus, kurių išlaikymas valstybei kainuoja taip brangiai, patikėkite, neefektyvu. Mes irgi norime reaguoti į įvykius kuo greičiau, todėl siekiame, kad gatvėse patruliuotų kuo daugiau pareigūnų. Ir kai policija atsisakys saugoti objektus, jų turėsime dar daugiau“, – užtikrino S. Skvernelis.
Atsakydamas į Jurbarko mero klausimą generalinis komisaras pareiškė, kad stebėjimo kamerų efektyvumu abejoti nėra jokio pagrindo. Kol nebuvo stebimas Vilniaus Gedimino prospektas, policija nespėjo registruoti pranešimų apie užsieniečių apiplėšimą, o dabar tokių nusikaltimų praktiškai nėra.
„Ir dėl miesto apšvietimo galėčiau jums tik padėkoti, nors tikrai žinau, kad nesate pati turtingiausia Lietuvos savivaldybė. Bet tikriausiai suprantate, kad kuo socialinė aplinka bus geresnė, tuo mažiau bus tokių nusikaltimų kaip apiplėšimai viešose vietose. Saugumas yra bendras dalykas“, – tikino S. Skvernelis.

Reikia kitokio įstatymo

Visų apskrities savivaldybių vadovams skundžiantis, kad per mažai ekipažų patruliuoja, nėra kam dirbti su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais, trūksta apylinkių inspektorių ir kriminalinės policijos pareigūnų, S. Skvernelis prakalbo apie tai, kad kuo greičiau būtina keisti Policijos veiklos įstatymą.
„Mes norim ir galim pakeisti policijos pareigūnų padėtį, esame parengę naujo įstatymo koncepciją, į kurią sudėjome visus pasiūlymus, bet iki šiol Vyriausybėje atsimušdavome tarsi į sieną. Galime tik paprašyti, kad jūs per rajonuose išrinktus Seimo narius padėtumėte mums įtikinti politikus paleisti policiją iš valstybės tarnybos gniaužtų“, – sakė S. Skvernelis.
Generalinis komisaras tikino, kad galima būtų padidinti pareigūnams atlyginimus, jei jiems nebūtų suteiktos valstybės tarnautojų kategorijos, o algos nebūtų skaičiuojamos pagal koeficientus. Naujame įstatyme reikėtų įteisinti ir pareigūnų pensijas.
„Bet ne tokias, kokios yra dabar – penktadalis turėto atlyginimo. Pensija turi būti normali, kad žmogus, sunkiai dirbdamas žinotų, ką galės gauti. Prašytume lengvatinėmis sąlygomis finansuoti būsto įsigijimą, padengti išlaidas už mokslą – argi normalu, kad 98 pareigūnai iš 100 moka už mokslą? Dėl to policijos pareigūnus rengiančiose aukštosiose mokyklose jau nėra konkurso ir nebegalėsime reikalauti geros parengimo kokybės, aukštų moralinių žmogaus savybių. Per siaurai mąsto manantys, kad tai tik policijos vadovų reikalas.
Aš esu policininkas ir noriu, kad šita policija būtų kitokia. Mes neprašome pinigų, mes norime tik galimybės daryti vidines reformas. Rajonų policijos komisariatų optimizavimas įvyko, visi pamatėm, ką davė funkcijų perkėlimas į apskrities policijos komisariatus. Juosė nėra jokių problemų, o Policijos departamentas iki šiol aplipęs specializuotomis įstaigomis“, – skundėsi S. Skvernelis.
Pareigūnų trūkumą rajonuose generalinis komisaras pavadino neprotingu, tačiau pripažino, kad policininkai sutiktų dirbti viršvalandžius, jei už juos jiems būtų sumokėta. „Bet mes turime krūvą apribojimų ir nieko jiems negalime duoti“, – pripažino S. Skvernelis.
Generalinis komisaras susirinkusiesiems pranešė žinią, kad policijos įstaigos šiemet dar gaus papildomą finansavimą aktyvesniam patruliavimui viešosiose vietose – komisariatams bus skirta lėšų darbo užmokesčiui ir automobilių degalams. Tačiau džiaugtis, pasak S. Skvernelio, nebus laiko, nes įsigaliojus įstatymui dėl smurto artimoje aplinkoje, per metus gali tekti pradėti iki 5 tūkst. naujų ikiteisminių tyrimų, teks kontroliuoti smurtautojus. „Čia mums daug gali padėti seniūnai, bendruomenės, visuomenė, nes dirbti reikia visiems kartu“, – įsitikinęs generalinis komisaras.

Policijoje permainų dar bus

Po susitikimo policijos generalinis komisaras trumpai atsakė į žurnalistų klausimus. Pasiteiravus, ar Jurbarko policijos komisariate dar ilgai truks nuolatinės reformos ir pareigūnai bus mėtomi iš vieno padalinio į kitą, S. Skvernelis atsakė, kad policija visada turės prisitaikyti prie gyvenimo diktuojamų pokyčių, nes dabar nėra nė vienos struktūros, kuri 20 metų nesikeistų.
„Mes turime būti lankstūs, o dėl savo ateities Jurbarke dirbantys pareigūnai neturėtų nerimauti. Jurbarke išliks toks pat komisariatas, kaip ir kiekviename rajone, tik su apribotom funkcijom. Mano pozicija dėl to nekinta, nors kai kas ir sako, kad komisariatai dabar vykdo nuovadų funkcijas. Policijos pareigūnams labai svarbu, kad išliktų rimtas padalinys, o ne sumenkintas“, – garantavo generalinis komisaras.
Kalbėdamas apie budėtojų dalies panaikinimą, S. Skvernelis užtikrino, kad įvedus centralizuotą elektroninę stebėseną budėtojų dalys liks tik apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Tie žmonės, pasak generalinio komisaro, kurie dirbo budėtojų dalyse, dabar turės išeiti į gatves ir prižiūrėti viešąją tvarką. Visuomenei iš to bus didesnė nauda.
Griežtą nuostatą generalinis komisaras turi ir dėl areštinių. „Negalime daryti viešbučių nusikaltėliams. Areštinės, anksčiau buvusios kiekviename rajono policijos komisariate, dabar yra 27, o ateityje jų gal liks tik 10. Reikalavimai areštinėms labai dideli ir užtikrinti žmogaus teises taip, kaip nori Europos Sąjunga, mums per brangu, todėl mano pozicija aiški: areštinė turi būti laikino sulaikymo vieta, ir jei žmogus po 2 parų nepaleidžiamas į laisvę, jis turi būti išvežamas į tardymo izoliatorių“, – tikino S. Skvernelis.
Baigdamas susitikimą Lietuvos policijos vadovas pagyrė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovą Remigijų Rudminą ir pareiškė, kad visiškai juo pasitiki.

Daiva BARTKIENĖ