Gimnazija – Dievo dovana Eržvilko kraštui (0)

Gimnazija Eržvilke veikė pokariu - 1944-1949 metais. Tuomet miestelio aikštėje krūvomis suversti gulėjo iš miškų ir vienkiemių suvežti kovotojų už laisvę ir paprastų ūkininkų lavonai, o į mokyklą bėgantiems vaikams prisieidavo bijoti, kad tarp nelaimėlių nepamatytų savo mokytojų, kaimynų, draugų ar artimųjų. Todėl nuo pat ryto prie šalia mokyklos stovinčio koplytstulpio, miestelio kapinėse ir bažnyčioje degė atminimo žvakelės žuvusiems, o šventė prasidėjo prisiminimais.
Eržvilko gimnazijos direktorė Birutė Genienė pirmiausia minėjo buvusius gimnazijos vadovus - jos įkūrėją Antaną Giedraitį ir 1947 metais direktoriumi tapusį Stasį Jarmalą-Ulevičių. Mokykloje iki šiol lankosi gimnazijos įkūrėjo brolis Juozas, šiltai su vaikais bendrauja kasmet atvykstančios S. Jarmalos dukros Nijolė, Danutė, Gražina ir Birutė. Su dovanomis jos atvažiavo pasveikinti ir po 60 metų atkurtos Eržvilko gimnazijos bendruomenės.
Iškilmingą minėjimą Eržvilko šv. Jurgio bažnyčioje surengusi mokyklos bendruomenė sulaukė daug svečių - susirinko buvę gimnazistai, mokykloje dirbę pedagogai, buvusių ir dabartinių moksleivių tėvai, šventiškai pasipuošę vaikai. Pasak gimnazijos direktorės B. Genienės, mokykla visuomet buvo nedidelio miestelio centras, pati svarbiausia šio krašto įstaiga.
Pirmoji - dvimetė pradinė mokyklėlė Eržvilke buvo įsteigta prieš 145 metus. Ji išaugo į progimnaziją, gimnaziją, vidurinę mokyklą, o pastaraisiais metais ir Eržvilko pedagogams, ir savivaldybės Švietimo skyriaus vadovams teko nemažai pasistengti, kad Eržvilko vidurinė mokykla taptų gimnazija. Šis statusas mokyklai garantuoja ateitį, nes jau po poros metų Lietuvoje vidurinių mokyklų neturėtų likti.
Nuoširdžiausiai ačiū direktorė B. Genienė tarė ir savo pavaduotojui Vytautui Valučiui, įdiegusiam mokykloje profesinio ugdymo modulius. Tai jo dėka Eržvilko gimnazijoje galės mokytis ne tik patys gabiausi šio krašto vaikai, bet ir kuo greičiau profesiją įsigyti ir savarankiškai pradėti gyventi norintys jaunuoliai. Eržvilko gimnazija yra kol kas vienintelė Lietuvoje, taikanti profesijos modulius, todėl eržvilkiškiai labai džiaugiasi, kad toks mokymas jau ateinančiais mokslo metais bus diegiamas ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinėje mokykloje.
Šiemet Eržvilko gimnaziją baigs 64-oji abiturientų laida. Į gyvenimą eržvilkiškiai jau išlydėjo 1650 abiturientų. Dešimtys jų, tapę mokslininkais, rašytojais, architektais, visuomenės veikėjais, garsina Eržvilką ne tik Lietuvoje. Už visus eržvilkiškius - mirusius ir gyvus, besimokančius ir siekiančius kilnesnio gyvenimo šv. Mišias aukojo Eržvilko gimnazijos pirmosios laidos abiturientas, Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijos altarista Izidorius Butkus. Kunigas altarista dėkojo Dievui, suteikusiam jam laimę 86-ais gyvenimo metais, iš kurių 62 paskyrė kunigystei, prašyti malonės savo gimnazijai ir jos žmonėms.
„Poetas prelatas Adomas Jakštas sakė: „Mes ne savo ugnimi žėruojame, ne savo šviesą aplink skleidžiame". Tai mokytojai mus tarsi žvakes uždega gyvenimui, kasryt ateidami į klases ir prabildami į mūsų širdis. Pagarba mokytojui mums įskiepyta su motinos pienu. Jei kurią dieną karves ganydami pamatydavome palauke einančią mokytoją, žemai jai lenkdavomės, kepurėles nusiimdavome. Mokytoja buvo labiausiai gerbiamas žmogus. Linkėčiau ir dabartiniams mokiniams taip gerbti savo mokytojus, o mokytojams - nusipelnyti tos pagarbos savo dvasios turtais ir gerumu", - sakė altarista, kviesdamas melstis už Eržvilko gimnaziją, visus jos mokinius ir mokytojus.
Po šv. Mišių prisiminimais pasidalyti ir pasveikinti mokyklos bendruomenę panoro daug žmonių. Gimnazijos direktorė B. Genienė pasidžiaugė, kad į šventę atvyko labai daug gimnazijai padėjęs ir visuomet jos siekius palaikęs Seimo narys Bronius Pauža. Spausdamas ranką gimnazijos vadovei, Seimo narys pripažino, kad mokyklos pedagogų ir rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vadovų entuziazmas padarė tai, kas atrodė neįmanoma - Eržvilke atkūrė gimnaziją. „Džiaugiuosi tuo taip pat karštai, kaip ir jūs. Tegul Eržvilko gimnazijos vardas aukščiausia nata skamba Jurbarko krašte, o jūsų mokiniai garsina Lietuvą pasaulyje", - linkėjo B. Pauža.
Prisiminimais pasidalyti ir savo buvusios gimnazijos mokytojus bei mokinius pasveikinti panoro ir pirmosios laidos abiturientas, garsus kalbininkas, enciklopedijų autorius Antanas Balašaitis. „Gimnazija mums buvo tarsi Jono Biliūno aprašytas laimės žiburys - į ją ėjom kas 5, o kas ir 7 kilometrus. Vieni rūmai prie gatvės tuomet sutalpino visus, galinčius ir norinčius siekti mokslo", - prisiminė kalbininkas. Pasak jo, pasakodami apie Lietuvos istoriją gerieji mokytojai anuometinius gimnazistus išmokė mylėti Lietuvą, didžiuotis savo tėvyne, o literatūros kūriniai ugdė gailestingumą, suteikė išminties, padėjo prabilti sąžinės balsui.
Netikėtą dovaną atvežė ir iki ašarų mokyklos direktorę sugraudino Vilniaus universiteto docentė Filomena Kavoliutė. Apgailestaudama, kad seniai išleistoje knygoje apie Eržvilką parašyta toli gražu ne viskas, B. Genienei ji įteikė storą knygą „Eržvilkas" - baltais puslapiais, kuriuos prirašyti turės krašto istoriją saugantys ir kuriantys Eržvilko gimnazijos mokiniai. „Esu tikra, kad jūs pajėgsite. Sėkmės!" - linkėjo docentė.
„Ar mes tikrai galime? Turbūt galėsime!", - nubraukusi ašarą, visų vardu pažadėjo direktorė ir pakvietė svečius atverti Eržvilko gimnazijos duris.
Nuo jaudulio rankose skleidėsi gėlių žiedai, kai per visą miestelį nusitęsusi kolona ėjo į atkurtą Eržvilko gimnaziją. Prie jos durų svečius pasitiko šiemetiniai abiturientai, į mokyklos muziejų atiduotas senasis užrašas, o netrukus žalia drobulė nukrito ir nuo iškabos, ant kurios visiems laikams užrašyta „Jurbarko rajono Eržvilko gimnazija".
„Gimnazija - tai Dievo dovana mūsų kraštui", - šnibždėjosi senosios eržvilkiškių mokytojos, po daug metų vėl su džiaugsmu peržengusios buvusios savo mokyklos slenkstį. Tačiau gimnazijos atkūrimas Eržvilko pedagogams ir mokiniams užkrauna ir didelę atsakomybę.
„Esate maži, todėl turėsite smarkiai pasistengti, kad būtumėte matomi, kad visame krašte skambėtų jūsų dainos ir šokiai, kad džiugintumėte ir stebintumėte aplinkinius savo draugiškumu, šypsenomis ir gerais mokslo rezultatais", - linkėjo Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.
Kad Eržvilko gimnazijos mokiniai tam yra pasiruošę, galėjo įsitikinti visi, atvykę į šventę. Nors daug buvo norinčių pasidalyti prisiminimais ir išsakyti linkėjimus, šventė neprailgo - moksleivių dainos, šokiai, pokštai ir nuoširdžios šypsenos šventę pavertė viena nuostabia akimirka, kuri iš atminties neišblės ir po kelių dešimtmečių.
Daiva BARTKIENĖ