Gyventojams tiekia švaresnį vandenį

Gyventojams tiekia švaresnį vandenį (0)

2019-10-26

Beveik du milijonus eurų kainavo vandentvarkos projektai Jurbarke, Smalininkuose ir Veliuonoje. Įgyvendinus šiuos planus gyventojų namus pasiekia kur kas švaresnis vanduo nei iki šiol. Tai ypač aktualu Jurbarkui, kuris kasmet susiduria su vis didesniais iššūkiais užtikrinant reikiamą tinkamo vandens kiekį.

Projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarko rajone“ UAB „Jurbarko vandenys“ kartu su partneriu Jurbarko r. savivaldybės administracija įgyvendino pasinaudojant Europos Sąjungos fondų parama. Iš viso tam išleista 1902679 eurų, iš jų 1158757 Eur sudaro ES parama, o 743922 Eur – savivaldybės lėšos.

Įgyvendinant projektą ne tik pastatyti specialūs valymo įrenginiai Jurbarke, bet ir atlikta daug svarbių darbų rajone. Smalininkuose nutiesta daugiau nei keturi kilometrai naujų vandentiekio ir tiek pat nuotekų tinklų.

Prie jų prisijungė ir vis dar gali jungtis miestelio Stoties, Obelų, Aukštagalių, Nemuno, Kalninės, Daržų, Beržų, Parko, Perkėlos, Tujų tako ir Kranto gatvių gyventojai.

„Šios veiklos įgyvendinimas sąlygojo galimybę prisijungti prie naujų vandens tiekimo tinklų 76 būstams ir prie nuotekų surinkimo tinklų 68 būstams. Skatiname gyventojus pasinaudoti galimybe ir prisijungti prie tinklų“, – sakė įmonės „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius.

Geriamojo vandens gerinimo įrenginių statyba ir vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija vykdyta ir Veliuonoje. Čia pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai pirmosios vandenvietės teritorijoje ir rekonstruota apie 1,03 km vandens tiekimo tinklo.

„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu geresnės kokybės geriamasis vanduo tiekiamas 203 būstams“, – sakė D. Dragūnavičius.

Vis tik didžiausią projekto naudą ir švaresnio vandens skonį labiausiai pajus jurbarkiečiai. Iš miesto vandenvietėje įrengtų vandens valymo įrenginių bėgantis vanduo pasiekia net 5883 būstus.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius džiaugiasi, kad pavyko gauti reikiamą paramą iš Europos Sąjungos fondų ir įgyvendinti projektą – vien savomis jėgomis tokį projektą įgyvendinti vargu ar būtų pavykę.

Imtis vandentvarkos darbų prireikė blogėjant vandens kokybei ir senkant Mituvai bei miesto karjerui. Dabar vanduo jurbarkiečių namus pasiekia kur kas švaresnis, tačiau reikės palūkėti, kol rezultatas bus maksimalus.

„Tarkim, mangano rodiklis būdavo beveik 300, dabar – penki. Manganas pasimato kai vanduo nusistovi, tai tarsi tokie juoduliukai. Vanduo jau dabar kur kas švaresnis, tačiau truks porą metų kol iki galo išsivalys pačios trasos. Bet kokiu atveju, puikų rezultatą matome jau dabar“, – sakė D. Dragūnavičius.

Direktorius tikina, kad filtravimo sistemos reikėjo būtinai – situacija mieste su vandeniu prastėja. Karjeras baigia uždumblėti, be to dėl čia gyventojų pamėgtos maudymvietės galima ir mikrobiologinė tarša.

Gauti pakankamai vandens iš Mituvos taip pat problema. Ant užtvankos veikiančios hidroelektrinės savininkai pagal savo poreikį reguliuoja vandens lygį Mituvoje, todėl būna, kad žemiau užtvankos esančioje upės vagoje vandens trūksta.

„Vandenvietės gręžinys nėra gilus. Nusekus Mituvai imame iš karjero. Tačiau gaunamo vandens kokybė mūsų jau netenkino, reikėjo sprendimų. Mes tikrai pajuntame, kada elektrinė ima kelti vandens lygį Dainių užtvankoje. Jie gali, jei neklystu, pakelti jį per 15 centimetrų. Tai lyg ir nedaug, tačiau pabandykite tokį vandens plotą papildomai dar pripildyti tiek, kad jis pakiltų tuos centimetrus – didžiulis vandens kiekis“, – sakė D. Dragūnavičius.

Įmonės vadovas nuogąstauja, kad jei dėl vienų ar kitų priežasčių vandens Jurbarke imtų trūkti, tektų griebtis labai brangių sprendimų. „Artimiausias pakankamas vandens kiekis, kurio reikėtų Jurbarkui, yra tik prie Palėkių. Ten užliejamos pievos. Tektų statyti pylimus, vesti vandentiekio vamzdžius. Tai – milžiniškos investicijos“, – sakė D. Dragūnavičius.

Kaip galimą dar vieną sprendimą vadovas mato karjero valymą. Tačiau, kokia būtų tokio projekto baigtis – neaišku. „Svarstėme visaip, bet reikia kviesti specialistus. Neaišku, kas nutiktų tą dumblą pajudinus, gal sukiltų visa Mendelejevo lentelė ir turėtume dar didesnę bėdą“, – apie ateities iššūkius kalbėjo D. Dragūnavičius.

Anksčiau karjeras taip nedumblėjo, nes netoli šio vandens telkinio buvo svarbi elektros pastotė. Kylant vandeniui šis būdavo iš karjero išpumpuojamas, kad pastotės neapsemtų. Taip vanduo atsinaujindavo ir dabar vis aštrėjančios problemos rūpesčių nekėlė.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook