Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gyventojų padėkos paskendo priekaištų lavinoje

Gyventojų padėkos paskendo priekaištų lavinoje (4)

2018-06-13

Prie pabaigos artėja darbai Dariaus ir Girėno, P. Cvirkos, K. Donelaičio ir Vytauto Didžiojo gatvėmis apribotame miesto kvartale. Trečiadienį aptarti baigiamo projekto gyventojus pakvietė savivaldybės atstovai ir darbų rangovai – UAB „Jurmelsta“. 

Ypatingas projektas

„Šis projektas – ypatingas. Lietuvoje jis toks vienintelis“, – vienu balsu kartojo Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Darius Juodaitis ir Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė. Taip tvirtinama todėl, kad kiemo tvarkymo darbai apima visą teritoriją iki pat pastatų, o projektas užbaigiamas ir viso kvartalo apželdinimu.

Tokios galimybės sutvarkyti šį kvartalą atsirado įdėjus nemažai pastangų. Dar 2009 m. tvarkant senamiestį čia buvo planuojami darbai, tačiau tada pritrūko pinigų, o vėliau teko keisti ir patį rekonstrukcijos planą – atsirado naujų reikalavimų, keitėsi statybinės medžiagos.

Savivaldybės iniciatyva prie keturių daugiabučių buvo suformuoti sklypai, o gyventojai juos savivaldybei perdavė panaudai. Tik taip buvo galima į projektą įtraukti visą teritoriją. „Kas nenorėtų, kad savivaldybė ne tik sutvarkytų visą teritoriją, bet dar 5 metus ją prižiūrėtų ir tvarkytų? Šiems gyventojams labai pasisekė“, – mano G. Gadliauskienė.

Pretenduoti į Europos Sąjungos fondų pinigus tapo lengviau, nes šiame kvartale buvo renovuoti visi namai. Be to, 2007-2013 m. laikotarpiu Jurbarkas buvo priskirtas probleminėms teritorijoms, ir čia vykdomi projektai turėjo prioritetą. 2017 m. pradžioje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu projektui „Gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas Jurbarko mieste“ gautas finansavimas – 427140 Eur.

Nupirkus rangos darbus projektas atpigo, todėl dabar jo vertė – 364 tūkst. Eur, rangos darbai kainavo 358,5 tūkst. Eur. Beveik 310 tūkst. Eur projektui skirta iš ES regioninės plėtros fondo, po 27,3 tūkst. Eur – iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Sutartis dėl finansavimo sumažinimo Vidaus reikalų ministerijoje turi būti perrašyta iki projekto pabaigos rugsėjo gale.

Geros permainos

Nors iki projekto pabaigos dar nemažai laiko, rangovai darbus jau baigia – liko tik apželdinimo darbai, mažosios architektūros ir vaikų žaidimų aikštelės įrengimas. UAB „Jurmelsta“ statybų direktorius Antanas Endriukaitis sako, kad nuo praėjusio rudens atllikta nemažai darbų: įrengta lietaus surinkimo sistema, išvedžiotos naujos elektros linijos, paklota apie 2 tūkst. kv. m asfalto ir 2,5 tūkst. kv. m trinkelių dangos, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio zonos, pėsčiųjų takai, prapaltinti įvažiavimai į kvartalą. Nors teko iškirsti nemažai senų medžių, tačiau pasodinta beveik 100 naujų medžių ir krūmų, o gėlynų – nesuskaičiuoti.

Kvartalui privatumą ir jaukumą kuria uždara daugiabučių ribojama erdvė. Privatumui padidinti tarp Dariaus ir Girėno g. 31 ir 33 namų įrengta sienelė, ant kurios bus sukabinti loveliai su gėlėmis. „Norisi sukurti jaukią erdvę gyventojams. Kad jie jaustųsi bendruomene, taptų savo kiemo šeimininkais“, – sumanymą atskleidžia architektė G. Gadliauskienė.

Rangovų bendrovės darbų vykdytojas Eugenijus Bakšys skaičiuoja: „Jau pastatėme ir dar statysime 20 suolų su atlošais, 7 šiukšliadėžes, 7 betoninius gėlių vazonus, 3 apvalius stalus su 6 kėdėmis ir 3 – su keturiomis, betoninį parko stalą su suolais. Jau nupirkta ir surenkama vaikų žaidimų aikštelės įranga – čia bus pastatyti net aštuoni elementai: sūpynės, nameliai, čiuožyklos.“ Specialistas mano, kad darbus bendrovė baigs per savaitę kitą. „Vis atsiranda kokia smulkmena, gyventojai ko nors paprašo“, – sakė E. Bakšys.

A. Endriukaitis tikina, kad šis projektas ėjosi gana lengvai. „Kiekviename projekte iškyla kliūčių, problemų. Tačiau šis – nebuvo sunkus. Labai stebiuosi gyventojų kantrybe ir geranoriškumu. Pačiam buvo nesmagu, kai pernai pradėję darbus turėjome palikti netvarkytą kiemą žiemos sezonui. Gyventojai kantriai išlaukė, neturėjo daug pretenzijų“, – sako statybų direktorius. Gyventojams už kantrybę ir supratimą jis dėkojo ir susirinkime.

Į gyventojus kreipėsi ir G. Gadliauskienė, prašydama jų pagalbos: „Negalime pasirinkti laiko, kada vykdyti projektą ir sodinti augalus. Juos turime sodinti dabar, kai visur tokia sausra. Kiek galėsime, juos prižiūrėsime patys, tačiau prašau ir jūsų pagalbos – jei matysite, kad nespėjame, augalai vysta, palaistykite juos“. Gyventojai sutiko tą padaryti, tik paprašė pastatyti vandens cisterną, nes pabrangęs vanduo butuose daug kainuosiąs.

A. Endriukaitis savivaldybės atstovams pažadėjo vandens parūpinti ir pasiguodė, kad bendrovės darbuotojams augalų sodinimo darbai einasi sunkiai. „Turime praktikos, esame samdę tokiems darbams specialistus, tačiau rezultatu teko šiek tiek nusivilti, tad nusprendėme viską atlikti savo jėgomis“, – sakė statybų direktorius.

Girti neskubėjo

Rekonstruotame kieme vykusiame susirinkime skambėjo ir padėkos rangovams – už tvarkingą darbą, savivaldybei – už vykdomą projektą, tačiau šiuos balsus užgožė virtinė nusiskundimų, nepasitenkinimo. Juos išgirdusi G. Gadliauskienė netgi pasitikslino, ar tikrai gyventojai matą tik blogybes ir nieko gero. „Dėkui už projektą ir darbą, tačiau turime dėl ko papriekaištauti. Renkite susitikimus su gyventojais, išklausykite mūsų, ir jums bus lengviau viską planuoti, gausite patarimų“, – sakė gyventojai.

Vienas per kitą rekonstruoto kvartalo gyventojai vardijo problemas: aukšti išvažiavimo iš kiemo borteliai, pėsčiųjų takeliai atsiremia į automobilių aikštelėje stovinčias transporto priemones, o ne tarp jų, todėl sunku praeiti, kebabų kiosko klientai šiukšlina stovėjimo aikštelėje, medžiai pasodinti per arti renovuoto namo, į šiukšlių konteinerius dėžes verčia gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose įsikūrusių parduotuvių darbuotojai.

Savivaldybės atstovai stengėsi kiekvienam rasti atsakymą: prie namų pasodintus krūmus galima perkelti toliau, parduotuvių savininkus dėl šiukšlių – įspėti, išvažiavimus – sutvarkyti.

Labiausiai kvartalo gyventojai skundėsi dėl per kiemą lakstančių automobilių. Anksčiau kiemus gyventojai buvo užsitvėrę užtvaromis, tačiau projektas reikalauja palikti įvažiavimus greitosios pagalbos, gaisrinės, policijos automobiliams, šiukšliavežėms. „Kai tik pamatė, kad galima važiuoti kiaurai per kiemą, taip visi ir lekia. Pamato raudoną šviesoforo signalą ir kerta per kiemus“, – tikina kvartalo gyventojai.

Svarstyta pastatyti greitį ribojančius ženklu, tačiau nuspręsta, kad policija pažeidėjų nespės gaudyti, o įrengus kalnelius padidėtų triukšmas žemutinių aukštų gyventojams. Pasitarus nuspręsta pravažiavimus uždaryti gėlių vazonais, tačiau tam turi būti oficialus gyventojų kreipimasis. „Į kiemus mašinos pateks iš skirtingų gatvių, gyventojams netrukdys, tarnybos, jei reikės, vazonus galės paslinkti, todėl tikrai galime jais riboti pravažiavimą. Taip kai kur ir darome“, – tikino Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras.

Kita problema – šunų vedžiojimas. „Veda šunis pas mus iš kitų namų, gatvių. Vakare šalia pasodintų medelių vedžioja. Išmatas šuns savininkai susirenka, tačiau šlapimo nuo augalų nesurinksi“, – dejavo moteriškės. Vyrai tikino, kad be ženklo „Šunis vedžioti draudžiama“ problemos neišspręsi. „Bus ženklas, tada galėsi ir bausti“, – tikino jie. Gyventojams pritarė R. Kuras: „Fiksuokite pažeidėjus, nebijokite, praneškite, tada galėsime imtis priemonių.“ D. Juodaitis priminė apie neseniai patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles, kuriose pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

Gyventojai skundėsi ir į mažą aikštelę sugrūstais šiukšlių konteineriais, tačiau G. Gadliauskienė informavo, kad jie ten iškelti laikinai, o šiame kvartale planuojama įrengti požeminę konteinerių aikštelę, kuriai viršuje reikės daug mažiau vietos. „Šias aikšteles įrengs Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. Vyksta pirkimai, pasiruošimas. Manau, po metų jos turėtų atsirasti“, – sakė architektė. Žmones tai nuramino, tačiau ir privertė stebėtis, kad ką tik sutvarkytos dangos vėl bus griaunamos, kai bus įrenginėjamos šiukšlių konteinerių aikštelės.

Atsakymų neišgirdo

Ne į visus klausimus gyventojai išgirdo atsakymus – kai kurių klausimų valdininkai ir rangovai neišgirdo arba nenorėjo girdėti. Svečiams išsiskirsčius Vytauto Didžiojo g. 7 namo gyventojos Zita ir Levutė paprašė su jomis pasivaikščioti aplink jų namą.

Pirmiausia į akis krito šiauriniame gale įrengti nuolydžiai link namo. „Taigi kai palis, viskas bėgs į rūsius. Ir gale namo ant skylės tik betoninę plokštę uždėjo. Kai buvo liūtis – rūsiai skendo. Pati vedžiau statybininkus, rodžiau, bet taip ir paliko“, – skundėsi Levutė.

Abi gyventojos už galvų susiėmusios rodė Vytauto Didžiojo gatvėje prie namo įrengtus betoninius gėlių vazonus. „Tik raudonai nudažyti ir pjautuvą su kūju pakabint bereikia. Baisu žiūrėti, ruskių palikimas. Kai buvo susirinkimas, žadėjo juos nuimti, o dabar paliko. Čia gi – miesto veidas, visos eitynės pro šalį vyksta, vadovai eina. Ėjau pas visus valdininkus. Sako – gražu“, – dejavo Zita. „Pažiūriu iš savo buto žemyn – šlykštu. Kaip galima palikti tokią bjaurybę? Juos įrengė seniai, kai namas buvo kūrenamas anglimis, joms paslėpti. Dabar tik vaizdą darko“, – pritarė kaimynė. Moterys tikino, kad tie vazonai nepatinka niekam.

Užkliuvo jurbarkietėms ir trinkelėmis kloti takeliai Vytauto Didžiojo gatvėje į pirmame aukšte įsikūrusias įstaigas. „Vienodi plytelių takeliai vedė į advokato kontorą, dantų taisymo įstaigą ir grožio saloną. Tačiau pas advokatą vedantį takelį išgriovė, sudėjo naujas trinkeles ir dar suoliuką pastatė. Taip ir neliko trinkelių takeliui kieme – papylė ten skaldą“, – rodė akyloji Zita.

Išgirdusi šiuos priekaištus G. Gadliauskienė tik traukė pečiais: „Nemažai žmonės priekaištauja ir ieško prie ko prikibti iš pavydo. Vazonų nežadėjome nugriauti, sakėme, kad pasitarsime su projekto architektais. Jie įvertino situaciją ir patarė vazonus palikti, tik apsodinti svyrančiomis gėlėmis. To šiemet nespėjome su „Jurbarko komunalininku“ suderinti, bet padarysime. Negalime griauti visko, kas atsirado anksčiau“, – mano Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Takeliai į įstaigas buvo numatyti projekte, o pėsčiųjų takelių dangas nebūtina kloti trinkelėmis – jie išpilami kitokia danga. „Dėl netinkamų nuolydžių man gyventojai nesakė. Būtinai nuvažiuosiu pažiūrėti, ar ten viskas gerai, pakalbėsiu su rangovu“, – patikino G. Gadliauskienė. Pasak specialistės, kartais gyventojams atrodo, kad projektai daromi atmestinai, be meilės, tačiau iš tikro – jie labai apgalvoti, daug svarstyti, o iškylančias problemas beveik visada galima išspręsti.

Kiekvienas įgyvendintas projektas daro miestą gražesnį, patrauklesnį. O kad projektai pavyktų, atsakingi visi – projektuotojai, rangovai, darbus prižiūrintieji valdininkai, gyventojai, galintys pastebėti trūkumus ir apie juos informuoti. Pasidalyta atsakomybė – garantas kokybiško ir ilgai išliekančio rezultato. Tada ir pagyrų bei padėkų bus daugiau nei skundų.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook