Imsrės tarša gali prišaukti Europos Sąjungos bausmę (0)

Lapkričio 21 d. apžiūrėdami Imsrės slėnyje atliekamus darbus Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras ir aplinkos apsaugos rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys pamatė nelegalų Purienų gatvės 39 namo buitinių nuotekų leistuvą, nutiestą į neseniai išvalytą ir sutvarkytą pakrantės kūdrą.
Namo savininkas E. S. aiškino neseniai pirkęs namą ir nesigilinęs, kur išbėga nuotekos, tačiau dėl pareikštų pretenzijų nesiginčijo. Sutarta kitą dieną atlikti eksperimentą: į kanalizaciją įpilti maistinių dažų ir įsitikinti, ar tikrai nuotekos iš namo subėga į kūdrą.
Bandymas įrodė, kad fekalinės nuotekos į išvalytą kūdrą atiteka būtent iš šio namo. Tik tada namo savininkas suskubo buitinių atliekų talpoje susikaupusį turinį išvežti į vandens valymo įrenginius.
Nors už aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis numatyta administracinė atsakomybė, šis įvykis Jurbarke ne pirmas – Imsrė ir šiandien tebeteršiama, tačiau nubaustųjų nedaug.
Pasak Jurbarko seniūno R. Kuro, Imsrės teršimo problema sena ir sudėtinga. Jurbarke etapais vykdant vandentvarkos projektus gyventojams sudaroma galimybė namus prijungti prie nuotekų centralizuotų tinklų. Tačiau namų savininkai delsia, nes prijungus reikės mokėti už nuotekų sutvarkymą. Didesnė dalis turi įsirengę nuotekų talpas, iš kurių, vieša paslaptis, teršalus slapta išpumpuoja į Imsrę. O kiti ir dėl to nesivargina – nutiestu vamzdžiu nuotekos į pakalnę nuteka pačios.
Jurbarko Sodų gatvės kvartale prie centralizuotų nuotekų vamzdyno namus galėtų prijungti apie 60 savininkų, dar 20-čiai prijungimo techninės sąlygos sudėtingesnės.
Pareigingesni gyventojai paraginti savivaldybės savo namus prijungė prie miesto centralizuoto nuotekyno. Tačiau, patikslintais UAB „Jurbarko vandenys“ duomenimis, dar 84 prie Imsrės esančių namų savininkai to nepadarę. Jiems Jurbarko seniūnija jau du kartus siuntė raginimus nustatyta tvarka namus jungti prie miesto nuotekų tinklų. Mat už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas atnaujinti ir išplėsti  miesto vandentiekio ir nuotekų tinklai skirti tam, kad į Imsrę, Mituvą ir Nemuną nepatektų teršalų.
Prieš keletą metų ruošdama Jurbarko vandentvarkos projektą grubių klaidų padarė ir tuometinė rajono valdžia. Dėl to problemų turime ir šiandien, ir dar ateityje turėsime. Tuomet užsimota įrengti kuo daugiau centralizuotų vamzdynų, bet kaip prie jų gyventojams namus prijungti, neišspręsta. Arčiau trasų esamus namus prijungti lengva, o atokesniems kainuoja gerokai brangiau. Todėl ne visi net norėdami namus gali jungti prie miesto kanalizacijos – projektą užsakiusi rajono savivaldybė prie namų valdų ribų daug kur neįrengė kanalizacijos šulinių. O juk niekas netrukdė naujas trasas tiesti taip, kad gyventojams prie jų jungti  namus būtų patogiau.
Viešojoje teritorijoje esanti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir vandens tiekimo įmonei, todėl vandentiekio ir nuotekų įvadai iki privataus sklypo ribos turi būti įrengiami jų arba tam skirtomis Europos Sąjungos fondų lėšomis, teigiama Aplinkos ministerijos išaiškinime, o privačioje valdoje infrastruktūra turi rūpintis gyventojai. Gyventojai, patys įrengę vandentiekio ir nuotekų įvadus viešojoje teritorijoje, ateityje gali susidurti su finansiniais ir biurokratiniais sunkumais, kuomet įvykus avarijai įvade už kelio griovimo, įvado remonto ir kelio atstatymo, projektų rengimo ir derinimo darbus reikės apmokėti patiems.
Aplinkos ministerija nepritaria priverstiniam prijungimui prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tačiau kaip bebūtų, aplinkos buitinėmis nuotekomis teršti nevalia. Jeigu namas neprijungtas prie miesto kanalizacijos tinklų, namo valdoje turi būti nuotekų valymo įrenginys arba tinkamai įrengta, kad nešvarumai nesisunktų į gruntą, talpa. Joje susikaupusias nuotekas reikia išvežti į valymo įrenginius, o namo savininkas privalo turėti tą įrodančius dokumentus. Nesinaudojantiems miesto kanalizacija namų savininkams už išvežtą kubinį metrą nuotekų su fekalijomis reikia mokėti 29,15 Lt su PVM. Tad kur kas mažiau išlaidų naudojantis centralizuotais nuotekų tinklais.
Anksčiau nuostatos įrengti įvadus iki privačios namų valdos ribos nebuvo. Tačiau, pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus Romaldo Vaitelavičiaus, nuo 2007 metų jau laikomasi pakeistame įstatyme numatytos tvarkos – nuotekų įvadinis šulinėlis įrengiamas prie dviejų sklypų ribos. Tą reikėtų padaryti ir ten, kur miesto kanalizacija nutiesta anksčiau, tačiau prisijungimai šalia privačių sklypų nepadaryti.
Tuo tarpu rajonui iškyla grėsmė: jeigu prie už Europos Sąjungos lėšas įrengtų miesto kanalizacijos tinklų gyventojai individualių namų neprisijungs ir toliau terš Imsrę, nemažą dalį kanalizacijai įrengti skirtų  pinigų gali tekti grąžinti.

Vincas Kriščiūnas