Iš pažeidimų balos direktorius lipa sausas

Iš pažeidimų balos direktorius lipa sausas (12)

2019-02-19

UAB „Jurbarko autobuso parko“ direktoriaus Arvydo Štulo (kairėje) veiklą tyrusio savivaldybės kontrolieriaus Sauliaus Jakščio išvadas galima prilyginti švelniam pabarimui. L. Pilecko nuotr

Principas, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, panašu, Jurbarko r. savivaldybėje negalioja. Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė dėl pažeistų įstatymų skirti nuobaudų UAB „Jurbarko autobusų parkas“ vadovui Arvydui Štului nei skuba, nei, galbūt, nori. Direktorės elgesys provokuoja įtarimus, kad gali būti, jog griežtų vertinimų A. Štulas išvengia, nes yra socialdemokratas – V. Rekešienės bendrapartietis.

Tyrimais ir oficialiomis išvadomis pripažintais pažeidimais virto dvi istorijos. Pirmoji – UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktorius laiku nepateikė interesų deklaracijos ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Antrąją istoriją sudėliojo bendrovei priklausiusio metalo pardavimo aplinkybės – darbuotojai įtarė, kad metalas parduotas nesilaikant jokios tvarkos. Abiem atvejais nustatyta, kad A. Štulas pažeidė įstatymus.

Nuo 2017-ųjų gegužės vienai iš trijų savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių vadovaujantis A. Štulas įsivėlė į nesibaigiantį konfliktą su darbuotojais. Pastarieji ant savivaldybės vadovų stalo klojo faktus apie A. Štulo galimai padarytus pažeidimus, o nesulaukę aiškių atsakymų ir vertinimų, autobusų parke susidariusią padėtį viešino – kreipėsi ir į savivaldybės tarybos narius, ir į Antikorupcijos komisiją, savivaldybės kontrolierių, ir į žiniasklaidą.

Teisinosi nežinojimu

Dėl vieno pažeidimų – neužpildytos viešųjų ir privačių interesų deklaracijos – sprendimas jau priimtas. Savivaldybės administracija A. Štului jokios nuobaudos neskirs. Tokio sprendimo oficialios priežastys – esą A. Štulas nežinojo, kad jam reikia deklaruoti interesus. Be to, direktoriaus darbo krūvis didelis, tai esą irgi galėjo lemti, kad laiku neatliko įstatymu numatytos prievolės.

Kad iš balos, į kurią įkrito pažeidęs įstatymą, A. Štulas lipa sausas, kelia nemažai klausimų šiuos reikalus nagrinėjusiems savivaldybės tarybos nariams ir Antikorupcijos komisijoje dalyvaujantiems visuomenininkams. Pirmiausia – ar netaikomi dvigubi standartai vertinant darbuotojus už tokius pačius įstatymo pažeidimus? Ar nuobaudą bendrovės vadovui turinčios skirti savivaldybės administracijos direktorės V. Rekešienės sprendimo neįtakoja jos ir A. Štulo atstovavimas socialdemokratų partijai?

Tokios dvejonės paremtos konkrečiais pavyzdžiais. Labai panašioje situacijoje, kaip ir A. Štulas, pernai rudenį atsidūrė Jurbarko r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius Saulius Jakštys. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tuomet nustatė, kad laiku ir tinkamai nesutvarkęs viešųjų ir privačių interesų deklaracijos S. Jakštys padarė pažeidimą. Nors jis ir buvo užpildęs interesų deklaraciją, nebuvo nurodęs, kad darbą Trakų r. savivaldybės administracijoje pakeitė į kontrolieriaus pareigas Jurbarko savivaldybėje. Tai S. Jakštys padarė 2018 m. lapkričio 20 d., kai VTEK jau vykdė tyrimą.

VTEK pripažino, kad S. Jakštys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi VTEK išvadas, paskelbtas 2018-ųjų lapkričio 28-ąją, savivaldybės taryba S. Jakščiui skyrė pastabą.

Tačiau savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė elgėsi kitaip nei tokį patį pažeidimą vertinę politikai. Nustatyta, kad A. Štulas taip pat pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lygiai taip pat, kaip ir S Jakštys, A. Štulas interesų deklaraciją užpildė tuomet, kai VTEK nurodė savivaldybei ištirti, ar įmonės direktorius nepažeidė įstatymo.

Administracijos direktorės V. Rekešienės nurodymu A. Štulo pažeidimą ištyrė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Mickevičienė.

„A. Štulo darbo pareigų pažeidimo subjektyvioji pusė nėra vertinama kaip tyčios, veikiau, kaip neatsargumo ar aplaidumo. Įvertinta ir A. Štulo nedidelis stažas, patirtis valstybinėje tarnyboje, funkcijų, atsakomybių gausumas. Pažymėtina, kad didelė darbų apimtis galėjo turėti įtakos A. Štulo formalių veiksmų neatlikimui – privačių interesų deklaravimui laiku“, – rašoma L. Mickevičienės parengtame atsakyme.

Pats A. Štulas taip pat laikosi tokios versijos ir teigia, kad apie deklaracijos pildymą nieko nežinojo. Savo paaiškinime įmonės vadovas tikina, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijos nepateikė, nes jo niekas neinformavo, jog savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės direktoriui tai padaryti būtina.

Tuo pačiu L. Mickevičienė rekomenduoja V. Rekešienei užtikrinti, kad A. Štulas laiku deklaruotų viešuosius ir privačius interesus. Apie jokias nuobaudas dėl pažeisto įstatymo nekalbama.

Neskelbė aukciono

Antroji istorija – skandalu virtęs įmonei priklausančio metalo pardavimas. Bendrovės direktoriaus A. Štulo nurodymu vienai mieste esančių metalo supirktuvių buvo parduota beveik 60 tonų įvairaus metalo. Įtarimų, ar įmonės turtas parduotas teisėtai, pirmiausia kilo įmonės darbuotojams, o jiems pradėjus domėtis metalo reikalais, A. Štulas atsitvėrė tylos siena. Neapsikentę ignoravimo šie galiausiai kreipėsi į savivaldybę ir aiškumo bandė ieškoti ten.

Dėl autobusų parko metalo buvo atlikti net du tyrimai. Išvadas pateikė Jurbarko r. savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, atskirai situaciją išnagrinėjo ir savivaldybės Antikorupcijos komisija.

Abu tyrimai iš esmės baigėsi vienodai – nustatyta, kad metalas turėjo būti parduotas rengiant viešą aukcioną. Tokią tvarką numato įstatymas. Taip pat kilo nemažai klausimų dėl metalo pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Antikorupcijos komisijos nariai rado ne vieną neatitikimą, kurie leido abejoti dokumentų tikrumu. Kliuvo raštvedybos klaidos, neleidžiančios patvirtinti, kada iš tiesų pateikti dokumentai buvo surašyti.

Įvertinusi savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadas, savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė 2018-ųjų gruodžio 5 d. nurodė sudaryti komisiją A. Štulo padarytiems pažeidimams ištirti. Tačiau, panašu, komisija dirbti neskuba – redakcijai atsiųstame rašte teigiama, kad praėjus beveik pustrečio mėnesio nuo komisijos sudarymo, joks sprendimas dar nepriimtas.

Baudė iškart

Kol komisija tiria „Jurbarko autobusų parko“ direktoriaus elgesį, verta prisiminti 2017-aisiais Šimkaičių seniūnijos traktoriaus istoriją. Pastaroji – analogiška A. Štulo situacijai. Tuomet seniūnija metalo supirktuvei pardavė traktorių „MTZ-82“. Kaip ir „Jurbarko autobusų parko“ atveju, taip ir Šimkaičiuose, parduodant traktorių metalo supirktuvei aukcionas nebuvo skelbtas.

Dėl Šimkaičių seniūnijos traktoriaus savivaldybė atliko patikrinimą ir nustatė tokį patį pažeidimą, kaip ir autobusų parke. Be konkurso parduotas turtas turėjo būti parduotas tik skelbiant aukcioną.

Už traktoriaus „kelionę“ iš seniūnijos į metalo laužo supirktuvę tuomet kliuvo seniūnės pavaduotojai Gražinai Klimaitienei. Jai buvo skirta nuobauda.

Nors pažeidimai panašūs – be aukciono parduoto turto vertė labai skiriasi. Šimkaitiškiai maždaug 4 tonas svėrusį traktorių pardavė už 495 eurus. A. Štulo nurodymu metalo supirktuvėje atsidūrė 59030 kilogramų įvairaus metalo ir už jį gauta 10871,88 Eur pajamų.

Delsimas nuvilia

Įvertinti A. Štulo elgesį V. Rekešienei nurodė ir savivaldybės Antikorupcijos komisija. Jos pirmininkas Kazimieras Šimkus neslepia nusivylimo, kad tiek į komisijos, tiek į Audito ir kontrolės tarnybos išvadas reaguojama taip vangiai.

„Taip būti neturėtų. Yra išvados, jas reikėtų nedelsiant įvertinti ir priimti sprendimus. Dabar susidaro vaizdas, kad laukiama rinkimų ir bus žiūrima, kokia situacija bus po to. Toks delsimas kelia dvejonių dėl sąžiningumo ir skaidrumo. O tai nėra gerai“, – įsitikinęs K. Šimkus.

A. Štulo padarytų pažeidimų istorijoje viešumo smarkiai trūko. Savivaldybės administracijos direktorė ir pats A. Štulas ne kartą atsisakė pateikti informaciją ne tik žiniasklaidai, bet ir Antikorupcijos komisijai, savivaldybės tarybos nariams.

Tokius savo ir pavaldinio sprendimus V. Rekešienė argumentavo tuo metu vykdytu Audito ir kontrolės tarnybos tyrimu. Esą informacijos pateikimas žiniasklaidai, tarybos nariams ir Antikorupcijos komisijai būtų galėjęs pakenkti tyrimui.

Nuobaudos būtų lemtingos?

Pati V. Rekešienė įtarimus, kad ji tiesiog dangsto A. Štulą – neigia.

„Nuobaudos neskyrimas nesuponuoja nuomonės, kad gali būti taikomi nevienodi standartai, nes tai yra savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai, kuriuos jis priima vadovaudamasis teisės aktais“, – rašoma V. Rekešienės rašte redakcijai.

V. Rekešienės vadovaujamoje savivaldybės administracijoje priimtas sprendimas nebausti A. Štulo, o kito sprendimo laukiama – artėja rinkimai. Kaip susidėlios rajono valdžia po kovo 3-osios, kol kas galima tik spėlioti.

Jei nutiktų taip, kad politinės jėgos pasikeistų iš esmės, o „Jurbarko autobusų parko“ vadovas A. Štulas būtų gavęs dvi nuobaudas, socialdemokrato karjera įmonėje pakibtų ant plauko.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook