Iš perskirstyto biudžeto – tūkstančiai ligoninei gelbėti

Iš perskirstyto biudžeto – tūkstančiai ligoninei gelbėti (0)

2018-12-12

Ligoninės vadovė Rūta Lukšienė skirtas lėšas jau padalijo: dengs Vaikų ligų skyriaus nuostolius, pirks medicininės įrangos, atsiskaitys su tiekėjais, tačiau abejoja, ar pavyks dirbti visai be skolų.

Bene kiekviename posėdyje savivaldybės taryba perskirsto rajono biudžetą. Lapkritį dosniausiai buvo paremta  Jurbarko ligoninė – jai biudžete sukrapštyta net 80 tūkst. Eur. Didžioji šių lėšų dalis skirta ligoninės skoloms lopyti.

Iš vienos kišenės į kitą

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, biudžeto pakeitimus lemia papildomos arba negautos lėšos iš valstybės biudžeto, pajamų perskirstymas biudžeto viduje bei apyvartinių lėšų likučio paskirstymas.

Rajono biudžetas padidėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pervedus papildomų tikslinių lėšų socialinėms paslaugoms finansuoti bei Švietimo ir mokslo ministerijai – pedagogams, teikiantiems neformaliojo švietimo paslaugas, finansuoti. Per 25 tūkst. Eur dar buvo nepaskirstyti iš savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų likučio, o 11,5 tūkst. Eur už papildomas paslaugas, patalpų nuomą ir išlaikymą surinko švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos.

Pastarosios pajamos bus naudojamos jas sutaupiusių įstaigų reikmėms. Iš viso biudžetą pasiekė per 48 tūkst. Eur papildomų lėšų.

Tačiau kai kurioms sritims savivaldybės biudžetas pinigų nebegaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 20 tūkst. Eur sumažino tikslines lėšas laidojimo pašalpoms ir beveik 29 tūkst. Eur – tikslines lėšas socialinei paramai mokiniams. Pasak A. Stoškienės, finansavimas sumažintas atsižvelgus į faktinį lėšų panaudojimą ir ministerijai savivaldybės pateikiamas ataskaitas.

12 tūkst. Eur planuotų pajamų nesurinko kai kurios įstaigos: Jurbarko Antano Giedraičio- Giedriaus gimnazija – 1,5 tūkst., Švietimo centras – 8,5 tūkst., Jurbarkų darželis – mokykla – 2 tūkst. Eur. Tokia suma bus mažinamos šioms įstaigoms ūkio reikmėms, mitybos išlaidoms, komunaliniams patarnavimams ir kitoms reikmėms reikalingos lėšos.

Atlikti perskirstymai ir biudžeto viduje: mokymui skirtus per 9 tūkst. Eur leista naudoti ugdymo įstaigų ilgalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui pakelti. Šiais metais neprireiks 34 tūkst. Eur Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtrai, o per 50 tūkst. Eur – infrastruktūros objektų priežiūrai, remontui ir plėtrai, projektų paraiškoms rengti nebereikės 6 tūkst. Eur. Iš šių pinigų papildomas 8 tūkst. Eur, finansavimas skirtas religinėms bendruomenėms remti, 2 tūkst. Eur – kultūrinės veiklos programoms, nemažos sumos numatytos išeitinėms kompensacijoms, elektros energijos išlaidoms ugdymo įstaigose ir viešojoje bibliotekoje, komunalinėms paslaugoms Seredžiaus senelių globos namuose apmokėti.

Pakeisti mokinių ir socialiai remtinų asmenų vežimui bei darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms patvirtintų asignavimų valdytojai, numatytų lėšų įstaigoms paskirtis. 6 tūkst. Eur mažinama socialinėms pašalpoms skirta suma – ji numatyta evangelikų liuteronų diakonijos „Jurbarko sandora“ bendruomeniniams šeimos namams. 5 tūkst. Eur paskirti vandentiekio gręžiniui Varlaukio kapinėse įrengti. Pavykus įgyvendinti šį projektą, panaši patirtis gali būti pritaikyta ir kitose kapinėse.

Kėlė diskusijas

Ne visi biudžeto pakeitimai laukė pritarimo. Ypač daug diskusijų ir komitetų posėdžiuose, ir tarybos posėdyje sukėlė mokyklinių autobusų vairuotojų, kuriuos numatyta įdarbinti švietimo įstaigose, darbo užmokesčio finansavimas ir pats jų įdarbinimo faktas.

Jurbarko r. savivaldybėje mokyklinius autobusus eksploatuoja UAB „Jurbarko autobusų parkas“.

Tačiau šiemet Jurbarko Naujamiesčio progimnazijai, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinei mokyklai ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijai skirti mokykliniai autobusai pagal jų perdavimo savivaldybėms sąlygas turi likti ir būti eksploatuojami mokyklose. O tai reiškia, kad mokyklos turi įsteigti vairuotojo etatą ir prisiimti atsakomybę už autobusų priežiūrą. Pasak kai kurių tarybos narių, tai būtų žingsnis atgal, ir vertėtų svarstyti vairuotojų paslaugos pirkimo variantą.

Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje tarybos narys Stasys Makūnas suabejojo biudžeto perskirstymo tikslingumu. Pasak jo, toks kai kurių įstaigų rėmimas sukelia įvairių minčių. „Kodėl vienos įstaigos moka išgyventi iš to, kas joms buvo paskirta, o kitos – gyvena plačiai, netaupo ir žino, kad metų gale vis tiek gaus papildomą finansavimą? Ar jų planavimas kiekvienais metais būna blogas“? – svarstė S. Makūnas.

Dengs skolas

Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje pristatydama biudžeto perskirstymą Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė patikino, kad prioritetas buvo skiriamas lėšų ligoninei paieškoms.

„Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų taryba lankėsi ligoninėje, jie rekomenduoja skirti lėšų. Turime prisiimti atsakomybę ir padėti išlaikyti nuostolingai veikiantį Vaikų ligų skyrių. Be finansinės pagalbos ligoninė greičiausiai atsidurtų uždaromų įstaigų sąraše“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.

Tą patį kartojo ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. „Mes esame apsisprendę remti Vaikų ligų skyriaus išlaikymą. Skirsime pinigų, kad įstaiga galėtų susitvarkyti su skolomis. Be mūsų ligoninė neišgyventų“, – tvirtino meras. Pasak jo, viena ar kita forma savo ligonines remia ir kitos savivaldybės.

VšĮ Jurbarko ligoninė paremti biudžete rasta 80 tūkst. Eur. 25 249 Eur skirti iš savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų likučio. Pasak A. Stoškienės, šie pinigai reikalingi būtent Vaikų ligų skyriaus nuostoliams padengti. Tam pačiam tikslui bei medicininei aparatūrai įsigyti ir sumokėti už kraujo komponentus iš perskirstomų biudžeto lėšų ligoninei skirti dar 49951 Eur. Pacientų aptarnavimo kokybei gerinti 4,8 tūkst. Eur įstaigai paskirta iš mažinamo Antano Sodeikos meno mokyklos biudžeto, nes pastaroji tokią pat sumą papildomai gavo iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

Sukrapščius nemenką sumą, pasak A. Stoškienės, ji paskirstyta taip: 33 tūkst. Eur – Vaikų ligų skyriaus nuostoliams ir 37 tūkst. Eur – skolai už kraujo komponentus iš dalies kompensuoti bei 10 tūkst. Eur medicininei įrangai įsigyti.

„Už kraujo komponentus ir įrangai skirti pinigai tik tam ir turi būti panaudoti, o skyriaus nuostoliams dengti skirtus 33 tūkst. Eur įstaigos vadovė galės naudoti bet kokioms šio skyriaus skoloms dengti – atsiskaityti su tiekėjais, darbo užmokesčiui ir panašiai“, – sakė A. Stoškienė.

Pasak VšĮ Jurbarko ligoninė vyriausiosios gydytojos Rūtos Lukšienės, įstaiga planuoja pirkti kardiografų, įrangą prostatos biopsijai atlikti, ausų, nosies ir gerklės endoskopinę įrangą, kurią naudos LOR gydytojai konsultacinėje poliklinikoje, taip pat bus nupirkta automatinė švirkštinė pompa Reanimacijos skyriui.

R. Lukšienė pasidžiaugė, kad galės padengti besivelkančią skolą už kraujo preparatus ir taip išvengti konfliktų su tiekėjais. Gavus pinigų planuojama atsiskaityti ir su kitais tiekėjais ir taip sumažinti Vaikų ligų skyriaus išlaikymo nuostolius.

Pastangos tvarkytis

Posėdyje tarybos nariai R. Lukšienės paprašė pristatyti nuveiktus darbus, kurie įstaigai padeda bristi iš skolų.

Ligoninės vadovė priminė, kad šių metų pavasarį sveikatos ministro įsakymu privalėjo medicinos darbuotojams 20 proc. kelti darbo užmokestį. „Tai teko padaryti. Slaugytojoms pakėlėme 20 proc., kėlėme atlyginimus ir mažiausiai uždirbantiems daktarams. Jų atlyginimai pasiekė taip vadinamas „grindis“ – 1000 Eur, tačiau slaugytojų atlyginimai „grindų“ – 600 Eur dar nepasiekė. Teks atlyginimus dar kelti ir tai darysime jau dabar. Deja, nors deklaruojama, kad pinigai algoms didinti skirti, taip nėra – juos reikia užsidirbti, o tai ne visada galima padaryti“, – problemas vardijo R. Lukšienė.

Ligoninė atsižvelgė į pavasarį parengtą veiklos optimizavimo planą ir mažino etatus: panaikintas vienas etatas Vaikų ligų skyriaus poste, pagalbinių darbuotojų etatų sumažėjo nuo 6 iki 1,5, diktofono specialisto etatas sumažintas nuo 0,75 iki 0,25. Iš pareigų atleista jau 10 žmonių, o iki metų galo žadama atleisti ir daugiau.

Palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, 8 tūkst. Eur mažiau išleista transportui ir sumažina pačių transporto priemonių. Išlaidos medikamentams ir menkaverčiam turtui sumažėjo 13 tūkst. Eur, remontui – 11 tūkst. Eur. „Iš viso sąnaudas sumažinome 50 tūkstančių eurų“, – patikino įstaigos vadovė.

Ligoninės vyr. buhalterė Laimutė Puišienė pateikė daugiau skaičių. Pasak jos, metų pradžioje ligonė tiekėjams buvo skolinga 503 tūkst. Eur, šiai dienai skolos sumažintos iki 282 tūkst. Eur. Daugiausia įstaiga įsiskolinusi Kraujo centrui, taip pat – už maitinimą. Didžioji dalis skolų nesenos, 2-3 mėnesių.

„Skolos mažėja, tačiau ar įmanoma visai jų neturėti ir dirbti be skolų, ir kada tai galėtų būti, pasakyti nesiryžčiau“, – sakė R. Lukšienė. Ji pabrėžė, kad įstaigos darbo pelningumas labai priklauso ir nuo to, kiek už suteiktas virškvotines paslaugas pinigų sumoka ligonių kasos. Kartais jos apmoka 75 proc., o kartais vos 25 proc. suteiktų paslaugų, atsiskaitoma taip pat nereguliariai, todėl įstaiga negali planuoti savo pajamų.

Papildomos biudžeto lėšos ligoninei šiuo metu gali būti vienintelė galimybė išlikti. To galbūt būtų neprireikę, jei ligoninės steigėja – savivaldybė būtų griežčiau ir atsakingiau vertinusi jos vadovų darbą, analizavusi besikaupiančias skolas, užsakiusi įstaigos veiklos ir finansinį auditą. Dabar belieka tikėtis, kad naujajai vadovei su savivaldybės biudžeto dotacija, o tai yra visų mokesčių mokėtojų pagalba, pavyks įstaigą ištempti iš skolų duobės.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook