Jubiliejiniai „Panemunių žiedai” verčia senąją metraštininko k...
Jubiliejiniai „Panemunių žiedai” verčia senąją metraštininko knygą (0)
Kai užlieja pavasario gaivumas, o širdy pragysta parskridę paukščiai, plačiai veriasi senosios Raudonės pilies durys kasmet čia sugrįžtančiai legendai. Traukte traukia kelias palei Nemuno juostą, skrendantys žiedlapiai užburia sielą ir užmerki akis, kad trumpam sugrąžintum nutolusį laiką. Šimtmečiais tolyn lekia mintys, o ausis pasiekęs tylus tylus šnabždesys iš praeities vis stiprėja, apgaubtas smalsumo ir dar nepatirto jaudulio – kalnu į Raudonės pilį kyla karietos, čia sugrįžta istoriniai jos šeimininkai ir į didelę puotą renkasi svečiai.
Šiemet „Panemunių žiedai“ pasakoja daugiau kaip 200 metų pilies istoriją. 1803 metais kunigaikštis Platonas Zubovas pirmą kartą atvyko į Lietuvą, įsigijo žemių. Tarp jų – ir Raudonę, kuriai grąžino didybę ir išskirtinį grožį. Kėlėsi apleisti rūmai, atgijo įspūdingas parkas, pilis suspindėjo nauju gyvenimu. Tokią pilį iš tėvo kaip kraitį gavo kunigaikščio nesantuokinė dukra Sofija. Šeimininkauti pilyje ir Raudonės dvare jaunutė Sofija pradėjo 1816 metais. Pilis ir jos šeimininkė susigyveno ilgam, persipynus žmogaus ir likimo diktuotai laiko tėkmei.
Teatralizuotos pilies šventės „Panemunių žiedai“ organizatorė Iveta Balserienė neslepia, kad prasiskverbti į pilies praeitį nebuvo paprasta. Atrodė, kad jau surasti pilies gyvenimą dar menantys žmonės, atverti archyvai ir daug kartų perskaityta kruopščių istorijos sergėtojų surinkta medžiaga. Tačiau širdis apsidžiaugė radus žinių apie Nykštuko knygą – dešimt sąsiuvinių, prirašytų kruopščia metraštininko rašysena, kurie nuo Raudonės pilies nutraukė ją gaubusią praeities skraistę. Metraštis, pavadintas „Ivano Jakubovskio gyvenimo istorija“, yra įdomiausias dokumentas, vienas pagrindinių šaltinių apie Zubovų valdytus Pabaltijo dvarus.
Nykštukas Ivanas Andrejevičius Jakubovskis – taip pramintas dėl nedidelio ūgio – ištikimas kunigaikščio Platono Zubovo palydovas, buvo daugiau nei paprastas tarnas. Pro jo akis bėgo kunigaikščio šeimos gyvenimas, o perkeltas į popierių tas skvarbus žvilgsnis išsaugojo neįkainojamą istoriją. Kad ją būtų galima atversti „Panemunių žieduose”, renginio organizatorių keliai suko į Šiaulių „Aušros” muziejų, Rundalės pilį, žinių apie tą laikmetį ieškota Maskvoje ir Sankt Peterburge. „Rankose laikydama Nykštuko knygą buvau nepaprastai laiminga, sunku įvardinti jausmą, kai verti puslapius, nukeliančius kelis šimtmečius atgal, kai gali prisiliesti prie pilies istorijos, rašytos tuomet čia gyvenusių žmonių. Šiemetinė šventė Raudonėje – ypatinga, jubiliejinė, todėl nepaprastai smagu, kad joje pasakosime dar negirdėtą, nežinomą pilies istoriją iš senųjų metraštininko rankraščių“, – sakė I. Balserienė.
„Panemunių žiedų“ režisierė Devalta Valentienė bene metus trukusį darbą įvardija kaip didžiulę atsakomybę. „Šventę kuriame teatriniu principu – tai autentiški kostiumai, manieros, patikėtos profesionaliems aktoriams. Jie kurs kunigaikščio Platono Zubovo, jo numylėtinio Nykštuko – Ivano Andrejevičiaus, pilies freilinų, kitų gyventojų personažus. Visa tai daroma su jausmu – juk prisiliesime prie tikrų žmonių istorijų. Nors jie gyveno daugiau nei prieš kelis šimtmečius, jaučiame didelę atsakomybę pasakodami jų istorijas“, – kalbėjo šventės režisierė. Pasak jos, akimirkai sugrąžintame pilies gyvenime žmones apsups to laikmečio aura su nuostabiai skambančia muzika – čia negali būti nė kalbos apie paviršutinišką vaidybą ar popkultūrą. Juk šioje pilyje, parke aplink ją, iš tikrųjų prieš du šimtus metų liejosi meilės prisipažinimai, juokėsi freilinos ir tik aidas sugrąžina tolimo gyvenimo spalvas. „Čia ir paukščiai gražiau gieda, ir žmonės tampa ramesni. Įsiklausykite...“, – šypsosi režisierė.
Iš parko gilumos, iš pilies kertelių ataidi jaunųjų freilinų šnibždesys. Balsai ir garsai vis stiprėja – šiandien mūsų pilyje dviejų šimtų metų gimtadienio pokylis. Suvažiuos svečiai iš visų pasaulio kampelių, ponai ir ponios iš Florencijos ir Venecijos, Romos ir Neapolio, Paryžiaus ir Londono. Sako, specialiai šiai šventei garsiausi siuvėjai jiems siuvo rūbus iš brangiausių medžiagų... Bet ar girdėjot svarbiausią naujieną? Atvyks svečių net iš Rundalės pilies, į šventę su Nykštuku Ivanu Andrejevičium atvažiuoja pats Platonas Zubovas. O kaip gražiai Ivanas Andrejevičius pasakoja apie 1803-uosius metus, kai su kunigaikščiu buvo atvykęs į Raudonę. Reikia tik Nykštuką užvesti kaip laikrodėlį ir jis kalba, kalba ir atrodo, jo pasakojimams nebus pabaigos. Tik blizga jo akys, kaktoje įsirėžia raukšlės, juda ant liemens grandinėlė. Jis pasakoja nesustodamas, kartais atrodo, kad aplink niekas neegzistuoja ir jis būtų vienas. Ar girdėjote, jis rašo dienoraštį apie kunigaikščio šeimos gyvenimą. Sako, jog tai vienintelis Nykštuko turtas, bet labai saugomas. Ir surašyta ten tokių dalykų, tokių didelių paslapčių... Ša. Patylėkite, į kiemą išėjo ponia Sofija Platonovna. Koks nuostabus jos apdaras, kokie rankų mostai, ji privertė dvare laikytis griežto etiketo ir elgiasi kaip Prancūzijos aukštuomenės ponios. Ji pasitinka didžiojo pokylio svečius...
Šventės pradžią skelbiantis patrankos šūvis išsklaido freilinų kuždesį – suskamba muzika, atgyja senasis pilies gyvenimas...Savo darbo imasi žymiausi to meto amatininkai, pakviesti į pilį kalviai ir juvelyrai, batsiuviai ir žvakių liejikai, bunda žvejų kaimelis ir senovinis paštas. Kiekviena akimirka svarbi – todėl vos spėja suktis senoji fotostudija. O kaip be virėjų – sklinda žolelių aromatas, čirškinamų patiekalų kvapai, svečiai vaišinami pagal seniausius receptus pagamintais valgiais...
Pilį į 19 a. nukelia skulptoriai, geriausi tapytojai piešėjai, tekstilininkės ir dizaineriai. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto viešųjų ryšių ir projektų vadovė Kristina Daubarytė ketina atkurti to meto menininkų gyvenimą. „Ponios Sofijos šilko skepetaičių ir nosinaičių padės įsigyti mūsų tekstilininkės. Galėsite pamatyti ir visą gamybos procesą“, – akies krašteliu K. Daubarytė leidžia žvigtelėti į menininkų sumanymus. Skulptorių rankose – gipsinės kaukės, dizaineriai gamins papuošalus iš ... popieriaus ir negailės patarimų, kaip mielą smulkmeną pasidaryti patiems. Tapytojų drobėje ryškės ponios Sofijos portretas, o prie pilies iškils 4 m aukščio Nykštuko skulptūra. Bet svarbiausia – joje rasti stebuklingą plytą, kurią patrynus gali tikėtis slapčiausių svajų išsipildymo.
Apie ką svajoja Raudonės pilies svečiai, paskendę „Dainuojančiuose Versalio soduose“? Ši Klaipėdos „Pilies teatro“ programa nukels į pramogas, kuriomis gėrėjosi visa Europa. Svajones virš pilies rūmo, aukštyn, virš šimtamečių parko medžių, skraidins auksinis Lilijos Gubaidulinos balsas. Dainuos Evelina Sašenko, Neda Malūnavičiūtė, Deivydo Zvonkaus Smaragdinis choras. Muzika užburs, vilios ir kerės.
Pilies kiemas nuščiūva, kai jame pasirodo svečiai iš Rundalės pilies, turtingos ir įspūdingos Zubovų giminės rezidencijos. Padvelkia 18 a. pabaiga ir spektaklis intriguojančiu pavadinimu „Ponių buduarų paslaptys“ grąžina į dvariškių gyvenimą. „Pasakosime apie dvaro tradicijas, intrigas ir kuriozus“, – sako kūrybinės grupės Iš Latvijos (Rundalės) vadovė Jelena Forste. Pasak jos, iš Rundalės pilies į Raudonę jie atveža galantiško gyvenimo šarmą ir sieja Rundalę su Raudone, į kurią prieš kelis šimtus metų išsiruošė kunigaikštis Platonas Zubovas.
Ir vėl tyliai šnabždasi freilinos. Ar girdite, atrieda karieta, prunkščia arkliai ir jau patiestas raudonas kilimas. Kunigaikštis atvyko – prasideda pilies gimtadienio pokylis. Jis tęsis iki pat vakaro, o tuomet sutemas sudrebins „Ugnies“ valdovai, krūptels ir susiūbuos net mylimiausias ponios Sofijos kaštonas. Bet tik akimirkai, – kol žmonės ir gamta susivoks, kokia graži prasidedančios vasaros naktis, kokia viliojanti nutolusių gyvenimo istorija ir kokia svarbi gija, siejanti praeitį ir dabartį. „Panemunių žiedai“ vėl pasakoja legendą apie nuostabią pilį ant kalno su trimis bokštais.
Platonas Zubovas
Sofija Platonova
