„Jurbarko vandenų“ nuostolius didina duobės (0)

Tamsioje gatvėje – nepažymėta duobė

Kovo 26 d. „Šviesoje“ (Nr. 22) pasakojome, kad vėlų sekmadienio vakarą iš prekybos centro miesto link važiavęs Kaune studijuojantis jurbarkietis neapšviestoje gatvėje nepamatė jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės. Trinktelėjus į ją, automobilio padangoje iššoko gumbas, o vėliau paaiškėjo, kad išmuštas ir amortizatorius.
Iškviesti policijos pareigūnai užfiksavo, kad studento automobilis buvo apgadintas įvažiavus į nepažymėtą ir neapšviestą gatvės duobę.
Kol pareigūnai matavo atstumus ir tvarkė avarijos dokumentus, atvykę miesto gatves prižiūrinčios įmonės darbuotojai prie duobės pastatė įspėjamąjį ženklą.
Pasak avariją patyrusio vaikino, iškart po įvykio UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojai jam pasiūlė 500 Lt – kad nesikreiptų į teismą. Tačiau jau po kelių dienų bendrovės vadovas studentui pareiškė, kad apie jokią avariją nieko žinoti nenori, o įmonė nėra atsakinga už duobę Algirdo gatvėje.
Jurbarkietis tikino, kad 2005 m. pagaminto automobilio remontas jam gali kainuoti iki 3600 Lt.

Tvirtino negalintys sumokėti

Ankstyvą pavasarį kalbintas UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius studento pretenzijas vadino nepagrįstomis ir tvirtino, kad įvažiavus į „tokią menką duobutę“ automobilis negalėjo būti šitaip smarkiai apgadintas.
Pasak R. Vaitelavičiaus, po vandentiekio avarijos likusią duobę įmonės darbuotojai pakankamai gerai užlygino, dėl to nereikėjo įspėjamojo ženklo, kuriam apšviesti „Jurbarko vandenys“ neturi techninių galimybių.
„Liko gal 5 cm nelygumas – mieste važiuojant leistinu 50 km/val. greičiu dėl tokio nelygumo nieko negalėtų atsitikti. Kitas reikalas, jei sumanus vaikinas nusprendė pasinaudoti padėtimi ir pastatė prie duobės jau patyrusį avariją automobilį“, – tuomet svarstė R. Vaitelavičius.
UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius kovo mėnesį mušėsi į krūtinę, kad atlyginti nuostolius įmonė galėtų tik teismui priėmus sprendimą, nes kitaip tektų aiškintis akcininkams – savivaldybės tarybai.
Be to, R. Vaitelavičius buvo įsitikinęs,  kad įmonė teisme nesunkiai atremtų automobilio savininko priekaištus, nes greta duobės, likusios po vandentiekio avarijos, yra kur kas gilesnis lietaus vandens nubėgimo šulinėlis. „Gal vairuotojas ir pats nepamatė, į kurią duobę įvažiavęs apgadino automobilį“, – ankstyvą pavasarį svarstė R. Vaitelavičius.

Sutartyje numatyta tylėti

Nors UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius ir tikino, kad be teismo sprendimo įmonė žalos atlyginti negali, iki teismo prieita nebuvo –nuostolius jaunam vairuotojui įmonė atlygino sudarius ikiteisminę taikos sutartį.
„Taip, sumokėjome 2 tūkst. Lt, nes nebuvome įsitikinę, kad teismas nepriteis mokėti 5 tūkst. Lt. Teisininkai man pateikė išvadą, kad tokios bylos laimėti neįmanoma“, – šią savaitę pripažino R. Vaitelavičius.
Bendrovės vadovas ir dabar neneigia, kad kategoriškai atmeta automobilio savininko pretenzijas, bei tvirtina, kad nemato nei savo, nei kitų įmonės darbuotojų kaltės.
„Esam išmaudyti – tai nevilties padiktuotas sprendimas. Policija įvykio vietoje konstatavo, kad  ten buvo duobė, o panašios bylos teismuose svarstomos „į vienus vartus“. Iš dviejų blogybių pasirinkome mažesnę – juk 2 tūkst. Lt yra mažiau nei 5 tūkst. Lt“, – įrodinėjo R. Vaitelavičius.
Komentuoti ikiteisminį susitarimą automobilio savininkas atsisakė. „Sutartyje numatyta neskleisti informacijos tretiesiems asmenims“, – atsakymą laikraščiui raštu pateikė jurbarkietis. 

Iš dalies pripažino kaltę

Susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo linkęs komentuoti ir UAB „Jurbarko vandenys“ juristas Linas Tarosas. Jis tik užsiminė, kad derybos su studentu vyko tris mėnesius – kol galų gale įmonė turėjo pripažinti, jog teismų praktika jai yra nepalanki.
„Mes derėjomės. Taip buvo naudingiau - greičiausiai ne tik mums, bet ir kitai pusei, nes jei automobilio savininkas būtų matęs galimybę laimėti bylą, būtų tikrai kreipęsis į teismą“, – tvirtino L. Tarosas.
Iš pradžių atkakliai tvirtinęs, kad įmonės kaltės šioje istorijoje nėra, vėliau juristas sutiko, kad sumokėdama pinigus bendrovė iš dalies pripažino savo kaltę.
Bet kodėl „Jurbarko vandenų“ vadovai nereikalavo, kad žalos atlyginimo klausimą spręstų teismas?
Pasirodo, lemtingu veiksniu šioje istorijoje tapo Civilinio proceso kodekso 199 straipsnis, pripažįstantis didesnę įrodomąją galią valstybinių institucijų duotiems oficialiems parodymams. 
„Į teismą nėjome dėl to, kad pareigūnai blogai užpildė eismo įvykio kortelę. Jie parašė tai, ką išgirdo iš vairuotojo ir pateikė išvadas, kad automobilis įvažiavo į duobę. Bet juk pareigūnai nėra ekspertai, jie neužfiksavo duobės parametrų, nekvietė įmonės atstovų į avarijos vietą“, – vardijo priekaištus juristas ir siūlė skaityti Lietuvos automobilių kelių direkcijos išleistą Kelių priežiūros vadovą, kuriame teigiama, kad ne kiekviena duobė kelia pavojų eismo saugumui.

Padidins nuostolius

Tačiau kad ir kas būtų parašyta kelių priežiūros dokumentuose, telieka konstatuoti, jog UAB „Jurbarko vandenys“ brangiai sumokėjo už gatvės viduryje paliktą duobę. Tokių duobių Jurbarke lieka po kiekvienos vandentiekio avarijos ir, deja, labai dažnai jos paliekamos neaptvertos, neapšviestos.
Būtina pastebėti ir tai, kad Algirdo gatvėje buvusią duobę, net ir dabar, kai ji lyg ir užlyginta, kažkodėl vairuotojai aplenkia, dažniausiai išvažiuodami į priešpriešinio eismo juostą. Ar tai nerodo, kad ši vieta tapo kliūtimi eismo saugumui?
Išvadų iš brangiai kainavusios istorijos UAB „Jurbarko vandenys“, atrodo, daryti nesiruošia.
Nors, pasak įmonės juristo, buvo  svarstoma galimybė apdrausti „Jurbarko vandenų“ civilinę atsakomybę, šios idėjos atsisakyta. „Paskaičiavome, kad draudimas kainuotų labai brangiai – juk per septynerius metus buvo tik vienas toks atvejis“, – tikino L. Tarosas.
Jurbarko rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Vida Rekešienė paaiškino, kad žalos atlyginimas padidins įmonės nuostolius.
„Bet kai Jurbarko vandenys“ kasmet uždirba po 300 tūkst. Lt nuostolių, 2 tūkst. Lt nėra esminė suma, galinti turėti įtakos bendrovės finansiniams rodikliams. Juo labiau kad savivaldybės taryba kasmet priima sprendimą nuostolius nurašyti“, – apmaudžiai konstatavo savivaldybės kontrolierė.

Daiva BARTKIENĖ