Karą keliuose sustabdys moterys?
Karą keliuose sustabdys moterys? (0)
Ieva vairuotojo pažymėjimą gavo kaip tik per 18-ąjį gimtadienį, labai to laukė, nes nuo mažens dalyvaudavo automobilių varžybose – kai tėvai užsiėmę Jurbarko autoklubo veikloje, tai ir vaikai tuo užsikrėtė. L. Pilecko nuotr.
Vairuojanti moteris jau seniai nebėra jokia naujiena, bet vis dar randasi vyrų, norinčių, kad kelias priklausytų tik jiems – kaip gi kitaip paaiškinsi kai kurių vairuotojų skeptišką, dirbtinai atlaidų ar net pašaipų požiūrį į moterį už vairo. Tačiau pernai vairuotojų pažymėjimus Lietuvoje gavo daugiau moterų nei vyrų, o specialistai pastebi, kad jos vairuoja vis drąsiau, ryžtingiau ir – saugiai.
Jurbarko saugaus eismo centro savininkas Česlovas Blažys tvirtina, jog teiginys, kad moteris už vairo kelia grėsmę eismo saugumui, tėra tik mitas, kurį būtina paneigti. „Moterys vairuoja atsargiai, jos dažniausiai niekur neskuba. Vairavimo kultūros iš jų galėtų pasimokyti ir vyrai“, – sakė Č. Blažys. Pasak jo, skeptiškas požiūris į vairuojančias moteris, ko gero, atsirado dėl užgauto vyrų ego, nes buvo laikas, kai kelias tikrai priklausė tik vyrams.
Padėtis pasikeitė apie 1998-uosius – vairavimo mokyklas užplūdo 30–40-metės, nes vyrai pasinėrė į verslą, ilgam išvažiuodavo iš namų ir moterims prisireikė pačioms vairuoti automobilius. Maždaug po dešimtmečio bumas baigėsi. Dabar pagrindinį vairavimo mokyklų kontingentą sudaro jaunimas, juolab kad kursus lankyti gali jau septyniolikmečiai.
Pernai Jurbarko saugaus eismo centre paruošti 282 nauji vairuotojai, iš jų – 102 moterys. Vyresnio amžiaus moterų grupėse būna tik viena kita, kurioms teisių būtinai reikia, o jaunimas eina dėl to, kad galbūt prireiks.
Pasak Č. Blažio, vairuotojo teisės reikalingos visiems, taip pat kaip telefonas – kas gi jo neturi? Bet tai yra ir viena didelio avaringumo priežasčių – kad teises nori turėti visi. „Ypač avaringumo kreivė šokteli antraisiais vairavimo metais, kai jauniems vairuotojams užauga sparnai, ir jie nebevažinėja taip, kaip buvo mokomi mokykloje“, – teigia Saugaus eismo centro vadovas. Deja, šiuo atveju svarstyklės krypsta vyrų nenaudai – didžiausi „sparnai“ išauga jiems. Tiesa, policijos pareigūnai, registruojantys eismo įvykius, neveda tokios statistikos, bet ir be jos aišku, kad dažniau avarijas sukelia vyrų vairuojami automobiliai.
Policijos interneto svetainėje paskelbtame neblaivių pernai sulaikytų vairuotojų sąraše – 95 pavardės, iš jų tik 6 moteriškos.
Jau daugiau kaip treji metai galioja reikalavimas, kad vairuotojai po teisių atėmimo norėdami jas atgauti turi išeiti specialius mokymo kursus. Jurbarko saugaus eismo centre, turinčiame licenciją juos rengti, tokiuose kursuose sutiksi tik vieną kitą moterį – jos kur kas rečiau nei vyrai dėl įvairių nusižengimų netenka vairuotojo pažymėjimo.
Č. Blažys neabejoja, kad vairuotoju, kaip ir lakūnu, gali būti ne kiekvienas. Medicininė patikra turėtų būti sugriežtinta, atkreipiant dėmesį į būsimųjų vairuotojų psichinį stabilumą, sugebėjimą mąstyti ir orientuotis ekstremaliose situacijose. „Prieš 10–15 metų eismas nebuvo toks intensyvus, o dabar vairuotojui dažnai tenka atsidurti sudėtingose situacijose“, – teigia vairuotojus ruošiančio centro vadovas.
Būta minčių Jurbarko saugaus eismo centro autodrome įrengti ekstremalaus vairavimo trasą, tik, pasak Č. Blažio, ar daug norinčių bus joje mokytis, jei vairuotojams Lietuvoje tokie reikalavimai nekeliami. Daugelyje Europos šalių vyrauja kitoks nei pas mus požiūris į eismą, ten veikia valstybiniai saugaus eismo centrai, todėl nenuostabu, kad ir vairavimo kultūra ten visai kitokia.
Vairavimo mokyklos „Arvaira“ vadovas Arturas Gailius vairuotojų į vyrus ir moteris neskirsto – juk visiems galioja tos pačios kelių eismo taisyklės. Gerų, kultūringų vairuotojų daugėja, tai ypač matyti miestuose, kur intensyvesnis eismas. Klaidų daro ir vyrai, ir moterys, ir visiems vienodai trūksta pakantumo. A. Gailius pastebi, kad pastaruoju metu randasi vis daugiau moterų, nepakančių mažiau patyrusiems, atsargiau važiuojantiems vairuotojams.
Kitaip sakant, į karą keliuose išeina ir moterys? O gal atvirkščiai – jos sustabdys karą, nes kariauti niekada nebuvo moters prigimtyje.
Vairuojančių moterų daugėja: valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2011 m. pradedančiojo vairuotojo pažymėjimus gavo 43329 Lietuvos gyventojai: 22202 moterys ir 21127 vyrai. „Arvairos“ kontingentas šias didėjimo tendencijas atitinka – pernai Jurbarke paruošė 153 vairuotojus: 88 moteris ir 65 vyrus. „Kai 1984 m. išsilaikiau teises ir pradėjau dirbti Šilutėje, vairuotojomis dirbo ir dvi moterys – buvo stebuklas“, – senus laikus prisimena A. Gailius. Dabar laikai kiti, ir stebimės nebent visuomeniniu transportu į darbą atvažiuojančia kolege, nors jos kieme stovi automobilis.
Vis dėlto moterų vairavime yra tam tikrų ypatumų. „Joms sunkiai sekasi važiuoti atbuline eiga. Pastebimas moterų neryžtingumas, pavyzdžiui, persirikiuojant (atvirai pasakius, kartais tai trukdo eismą). Moterys linkusios palaukti, praleisti, vyrai dažnai elgiasi priešingai – ai, aš spėsiu. Bet būna, kad ir nespėja“, – apie vairavimo ypatumus kalba A. Gailius.
Paklaustas, ar būna nesugebančių išmokti vairuoti moterų, vairavimo mokyklos vadovas atsako klausimu: „O kodėl neklausiate apie vyrus? Vairuoti automobilį – ne prigimtinis gebėjimas, ir moterims, ir vyrams to reikia išmokti. Paprasta buvo, kai važinėjome arkliais. Po automobilio dangčiu – keli šimtai arklių, ir ne kiekvienas gali juos suvaldyti.“ Visiems, jau valdantiems tuos šimtus arklių, A. Gailius linki nepamiršti mandagumo, atsargumo ir pagarbos vieni kitiems, kad kelionėje būtų saugu ir smagu.
Danutė Karopčikienė
