Keliui į niekur – milijonas iš valstybės kišenės (6)

Kiekvienas kelias kur nors veda, bet Lietuva dar nėra tokia turtinga kaip Vokietija, kad turėtų galimybę asfaltuoti lauko keliukus. Kelias Klišiai–Kuturiai bemaž toks ir yra – ir prie jo esančias sodybas, ir jose gyvenančias šeimas galima suskaičiuoti ant pirštų. Todėl nekeista, kad dar 2008 m., kai prasidėjo šio kelio rekonstrukcijos darbai,  Jurbarke buvo įnirtingai svarstoma, kas nusprendė šį kelią asfaltuoti ir kam jo reikia – pavieniams gyventojams ar verslininkams, turintiems nekilnojamojo turto užmiestyje ir didelių interesų rajono valdžioje.
Jurbarkiečių pasipiktinimo valdininkai neišsigando – pareiškę, kad tai specialiai keliui Klišiai–Kuturiai skirtos lėšos, 2008 m. už 450 tūkst. Lt įrengė kelio pagrindus, nuovažas bei pralaidas ir dar paprašė 618 tūkst. Lt keliui asfaltuoti.
Įsakyme, kuriuo 2009 m. birželio 29 d. susisiekimo ministras skyrė Klišių–Kuturių keliui 300 tūkst. Lt, teigiama, kad šis vietinės reikšmės kelias yra svarbus valstybei. Kuo svarbus, nėra net ko paklausti, nes dar iki kylant skandalui Ūkio ir turto skyriaus vedėjas politikams prisipažino negalįs paaiškinti, kas priėmė sprendimą šį kelią asfaltuoti.
Pasak S. Andriulio, greičiausiai šis kelias asfaltuotinų sąraše atsidūrė sudarius Žvyrkelių asfaltavimo programą, kurią maždaug 2000 m. parengė buvęs rajono meras Aloyzas Zairys su seniūnais.
Nors nuo to laiko praėjo daugiau nei 10 metų, o rajono žvyrkelių asfaltavimo programa baigėsi ar tik ne 2005 metais, valdininkai iki šiol yra tarytum apsėsti minties šį kelią paversti europiniu. Nors 2009 metais kelio Klišiai–Kuturiai 880 metrų asfaltavimas buvo užbaigtas ir šie darbai valstybei kainavo 761,5 tūkst. Lt, pernai ir vėl kaip svarbiam valstybei vietinės reikšmės keliui Automobilių kelių direkcija dar kartą skyrė 300 tūkst. Lt.
Planus asfaltuoti šį kelią į priekį stumiantis savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjas S. Andriulis tvirtina, kad to savivaldybės prašo vietiniai gyventojai. „Nežinau, aštuonios ar dešimt šeimų ten gyvena, nerandu dabar to prašymo, bet jį tikrai turime”, – garantavo vedėjas, pripažinęs, kad būtent jo nurodymu 350 m kelio pernai „Evera” išpylė skalda.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Kryževičienė raštu garantavo, kad kelio Klišiai–Kuturiai, kuris jungiasi su krašto keliu Jurbarkas–Butkaičiai–Paviščionys rekonstrukciją 2012 metais savivaldybė ketina baigti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. 
Šiemet jokie darbai į laukus vedančiame kelyje nevyksta, o pernai išpilta skalda jau nubyrėjo į kelkraščius. S. Andriulis tikina, kad tai – pataisomas dalykas, tereikia kartą pravažiuoti greideriu. Tuo tarpu neasfaltuotose miesto gatvėse purvyną minantys jurbarkiečiai netveria pykčiu, kad savivaldybė, jų nuomone, nusikalstamai švaisto valstybės pinigus.
Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis pripažino šiemet taip pat remontavęs Klišių–Kuturių kelią – vežęs ten žvyro, lyginęs duobes. Pasak seniūno, tai paprastas kaimo keliukas, kuriuo nedaug kas važinėja, bet savivaldybė prieš nuspręsdama šį kelią asfaltuoti su seniūnija nesitarė.
„Girdėjau, kad jau pernai turėjo išasfaltuoti dar 350 metrų kelio. Nežinau, kam to reikia, dar juokingiau man atrodo, kai sakoma, kad tas kelias jungiasi su Butkaičių plentu. Kuturių keliu gali nuvažiuoti nebent į Rotulius ar Bendžius”, – sakė A. Kačiušis.
Seniūnas tikina, kad ir jis, ir gyventojai yra prašę savivaldybės asfaltuoti tik kelią per užtvanką bei Rotulių gyvenvietės gatves. „Mieste gatvių tvarkymo eiliškumą taryba buvo nustačiusi sprendimu, o apie kaimo prioritetus nesu girdėjęs, nors jei jie būtų, visiems taptų aišku, kodėl asfaltuojamas kuris nors kelias”, – neslėpė A. Kačiušis. 
Vis dėlto prioritetai yra – jie numatyti Jurbarko rajono 2006–2015 m. strateginiame plėtros plane. Jame yra įrašytas ir Klišių–Kuturių kelias. Ir Jurbarkų seniūnas A. Kačiušis  negali skųstis, kad nieko apie šio kelio asfaltavimą nežinojo – tarp rengusiųjų ir derinusiųjų dokumentą yra ir jo pavardė.
O skandalų dėl vieno ar kito menkai kam reikalingo kelio asfaltavimo gali kilti ir daugiau. Strateginiame plėtros plane numatyta išasfaltuoti pačiame rajono pakraštyje, Eržvilko seniūnijoje, esantį kelią Taubučiai–Verėpai–Tadaušavas bei kelią į Eimučius Seredžiaus seniūnijoje.
Rajone yra daugiau nei 800 km žvyruotų vietinio susisiekimo kelių. Logiškai mąstant, pirmiausia reikėtų asfaltuoti kelius į didžiąsias gyvenvietes, tačiau savivaldybė savo planuose kažkodėl numato kitaip. O planai valdžiai, deja, yra svarbiau nei žmonės.

Daiva BARTKIENĖ