Kinomanija, arba savireklama už biudžeto pinigus
Kinomanija, arba savireklama už biudžeto pinigus (6)
Nors šventė buvo skirta Jurbarko jubiliejui, filme apie ją dažniausiai šmėžuoja žali konservatorių marškinėliai ir rajono mero pavaduotojo Jono Bučinsko veidas.
Rajono vadovai įsitikinę, kad Jurbarkui reikia miesto šventes įamžinančių filmų. Ne bet kokių, o profesionalių, sukurtų garsaus dokumentinio kino režisieriaus Sauliaus Beržinio filmų studijoje „Kopa”. Tokiems filmams negailima pinigų, o jų skyrimas tik formaliai pridengiamas viešaisiais pirkimais.
Atvira nuomonė nepatiko
Penktadienį savivaldybėje surengtoje Magdeburgo teisių Jurbarkui suteikimo 400 metų jubiliejui paminėti konferencijoje filmų studijos „Kopa” prodiuserė Ona Biveinienė pristatė filmo apie liepos 15–16 d. vykusią miesto šventę ištrauką. Nors buvo teigiama, kad tai nesumontuota „juoda” medžiaga, septynių minučių fragmentas buvo vientiso turinio, turėjo pradžią ir pabaigą.
Nors kai kurie kadrai leido abejoti iškilmingą koncertą Dainų slėnyje filmavusių žmonių profesionalumu, filmo ištrauką mačiusius žurnalistus – ir ne tik juos – labiausiai šokiravo aiškiai juntamas politinis prieskonis. Kone visas septynias minutes ekrane šmėžavo Jurbarko konservatorių veidai, plevėsavo partijos vėliava, daug laiko siužete skirta į šventės programą neįtrauktam konservatorių dviračių žygiui, bažnyčioje giedant Liudui Mikalauskui rodoma anūkus ant kelių laikančio vicemero Jono Bučinsko šeima, o filmo pabaigoje tas pats politikas Jurbarko bendruomenei priminė, kad „valdžia yra nuo Dievo”.
Neiškentę tokio akibrokšto žurnalistai po konferencijos režisieriui ir prodiuserei pareiškė, kad filmas turėtų būti apie šventę. Išsakyta nuomonė, regis, įžeidė svečius iš sostinės – režisierius S. Beržinis pasipiktinęs šaukė, kad kai kam konservatorių vardas yra tas pats, kaip buliui raudonas skuduras. Po to sekė S. Beržinio pažadas grąžinti pinigus, prodiuserės O. Biveinienės ašaros ir J. Bučinsko įtikinėjimai, kad savamokslių nuomonė nieko nereiškia.
Parodyti viešai – klaida
Vis dėlto filmo ištrauka blogų minčių sukėlė ne tik žurnalistams, bet ir kitiems konferencijos dalyviams, partijų politikams.
Šeštadienį savivaldybėje buvo sukviestas darbo grupės Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų jubiliejui organizuoti posėdis. Paaiškėjo, kad skirti 7 tūkst. Lt filmui kurti darbo grupė nutarė rugsėjo 12 d., merui atostogaujant. Nors rajono meras Ričardas Juška tikino, kad administracijos direktoriui buvo nurodęs nemokėti filmo kūrėjams tol, kol neįvyks užbaigto filmo peržiūra, Kultūros centro direktorė Danutė Samienė tvirtino tokio nurodymo negirdėjusi ir 4 tūkst. Lt avansu jau pervedusi filmų studijai „Kopa”. Be to, konferencijoje parodytas ne filmas, o tik būsimo filmo fragmentas.
„Neapsimeskim, kad nieko neįvyko. Dalykas labai paprastas: jei tai fragmentas, tai tokio fragmento geriau nerodyti. Man labiausiai gėda už atsakingus savivaldybės darbuotojus, kurie parodė visuomenei tokią nesąmonę. Tai buvo didelė klaida”, – tvirtino R. Juška.
Meras kritikavo filmo kūrėjus, ignoravusius pagrindinius šventinius renginius – iškilmingą tarybos posėdį, Garbės piliečių vardo suteikimo ceremoniją bei brangiausią šventės renginį – žirgų konkūrą Mero taurei laimėti.
Jurbarko kultūros centro direktorė D. Samienė bandė įtikinti merą, kad čia buvo tik filmo ištraukos ir kad jos labai patiko kultūros darbuotojams. Tik jie, pasak D. Samienės, yra specialistai ir turi teisę spręsti, kas yra gerai ir kas – blogai.
R. Juškai pareiškus, kad kitų nuomonės jam nėra svarbios, nes jis turi savo nuomonę, lyg įgeltas pašoko darbo grupės pirmininkas J. Bučinskas: „Meras – tai dar ne viskas. Kai bus filmas, tada ir svarstysim. Iš šventės buvo medžiaga, ar iš kosmoso, iš Mėnulio? Kas buvo nufilmuota, tą ir parodė. Kas blogai? Kad mero šešis kartus tame filme neparodė, ar kad Bučinskas gale dalyvavo?”
Pasibaigus darbo grupės posėdžiui, savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas patvirtino, kad D. Samienei buvo nurodyta nemokėti už filmą, kol neįvyks jo peržiūra.
„Netiesa, kad Jurbarko kultūros centro direktorė negavo tokio nurodymo. Nenorėjau pasitarime šūkauti, geriau pats, pasikvietęs Kultūros skyriaus vedėją Daurą Giedraitienę ir D. Samienę, išsiaiškinsiu. Jei nesupras, ką blogai padarė, atitinkamai įvertinsiu. Negerai, kad pavaldiniams nurodymus turiu dalyti įsijungęs diktofoną. Tai reiškia, kad smarkiai sergam”, – sakė P. Vainauskas.
Pats pasikvietė, pats pasiūlė sumokėti
Iš 2011 metų Jurbarko rajono biudžeto Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų jubiliejaus renginių kultūrinei programai skirta 127 tūkst. Lt. Tarybos sprendime nurodyta šiuos pinigus tvarkyti savivaldybės administracijai, už juos atsakinga Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė. Tačiau iš tiesų jubiliejui skirtus pinigus dalijo ne D. Giedraitienė, o vicemero J. Bučinsko vadovaujama darbo grupė, kurios eilinė narė buvo ir ji.
D. Giedraitienė neslėpė, kad nuo pat pirmos pasiruošimo šventei dienos buvo tvirtinama, kad pinigų trūksta, dėl to ji netgi siūlė nerengti didelių iškilmių, o apsiriboti šventę įprasminančios skulptūros pastatymu.
„Tačiau tų, kurie sakė, kad šventė turi būti skirta miestiečiams, buvo daugiau – ir tikrai, gerai, kad žmonės turės ką atsiminti. Juo labiau kad skulptūrai pinigų, tų 127 tūkst. Lt, vis tiek nebūtų užtekę”, – pripažino D. Giedraitienė.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, prieš šventę darbo grupė rinkosi daug kartų, tačiau apie filmo kūrimą užsiminta net nebuvo. Tik liepos viduryje staiga buvo prisiminta, kad šventę reikėtų įamžinti – sukurti tokį filmą, kaip apie 750 metų Jurbarko vardo paminėjimo jubiliejų.
„Tada Bučinskas ir pasikvietė filmuoti S. Beržinio kompaniją, kartu su D. Samiene jais rūpinosi, vežiojo po renginius. Žinoma, buvo keista, kad kai kurie svarbūs renginiai liko be filmo kūrėjų dėmesio, bet juk jie turėjo scenarijų, žinojo, kas ir kur vyksta”, – sakė D. Giedraitienė.
Užtat nekeista, kad į šventę S. Beržinio kompanijos darbuotojus pasikvietęs J. Bučinskas rugsėjo 12 d., atostogaujant merui, darbo grupei pasiūlė filmui kurti skirti 7 tūkst. Lt. Atrodo, buvo už ką – juk filmo ištraukoje vicemero veidas buvo rodomas ilgiausiai.
Viešieji pirkimai – aukštyn kojom
Tačiau kad ir kokių gerų intencijų garsinti Jurbarko vardą turėjo J. Bučinskas, pinigų „Kopai” be viešųjų pirkimų konkurso skirti nebuvo galima.
Logiškai galvojant, atrodytų, kad norint kurti filmą apie šventę, viešuosius pirkimus reikėtų paskelbti gerokai prieš prasidedant renginiams.
Tačiau Jurbarke visas vyko atvirkščiai.
„Viešuosius pirkimus darėm tada, kai tam buvo skirti pinigai”, – šeštadienį darbo grupės posėdyje tikino D. Samienė.
Taigi pinigai – 7 tūkst. Lt filmui kurti buvo skirti tik rugsėjo 12 d. Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotoja ūkio reikalams Skaidra Pažereckaitė informavo, kad pirkimai vyko apklausos būdu iš vienintelio šaltinio.
„Kopai” išsiuntėme paklausimą ir gavome filmo sąmatą, kurioje nurodyta, kad scenarijaus sukūrimas, režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio ir montažininko darbas kainuos 6998 Lt”, – tikino S. Pažereckaitė.
Pasak Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotojos, viešieji pirkimai įvyko rugsėjo 29 d., o sutartis su filmų studija „Kopa” pasirašyta spalio 14 d. Netrukus po to studijai buvo pervestas avansas – 4 tūkst. Lt.
Tačiau įdomiausia, kad savivaldybės internetiniame puslapyje tik spalio 21 d. paskelbta, jog Jurbarko kultūros centras lapkričio mėnesį numato vykdyti viešąjį dokumentinio filmo, skirto Magdeburgo teisių Jurbarko miestui suteikimo 400 metų sukakčiai paminėti, pirkimą.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus viešųjų pirkimų specialistė Gražina Lingytė paaiškino, kad informacija savivaldybės internetiniame puslapyje ir yra viešųjų pirkimų paskelbimas. Jis skirtas informuoti gyventojus, nes per septynias darbo dienas nuo konkurso paskelbimo galima pareikšti norą dalyvauti pirkime ir gauti jam parengtas sąlygas.
Dabar belieka tik svarstyti, kodėl viešieji pirkimai buvo apversti aukštyn kojom: ar kad kažkas tiesiog pamiršo juos paskelbti, ar dėl to, kad niekas kitas juose nedalyvautų.
Kuria filmus... į stalčių
Filmų studija „Kopa” Jurbarke sukūrė jau ne vieną filmą. Už filmą, įamžinusį 2009 m. vykusius Jurbarko vardo paminėjimo 750 metų jubiliejaus renginius, sumokėta rėmėjų lėšomis, todėl viešojo pirkimo konkurso skelbti greičiausiai nereikėjo. Tik vargu ar 8 tūkst. Lt filmui kurti paaukoję Jurbarko verslininkai yra patenkinti rezultatu. Abejonių kelia jau vien tas faktas, kad jubiliejinius renginius įamžinęs filmas nebuvo nei viešai pristatytas Jurbarko visuomenei, nei kaip nors platinamas.
Jurbarko kultūros centro direktorė D. Samienė tvirtina siūliusi surengti filmo peržiūrą... prieš Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų paminėjimo istorinę konferenciją ir stebėjosi, kad į jos pasiūlymą niekas nekreipė dėmesio. Tuo tarpu platinti filmo kopijas, pasak D. Samienės, ne kultūros darbuotojų reikalas.
„Mes, biudžetinė įstaiga, to daryti netgi negalime”, – tikino D. Samienė. Pasak jos, buvo siūloma kopijas užsisakyti ir platinti Jurbarko knygynui, tačiau jo vadovai pasiūlymu nesusižavėjo.
Taigi už rėmėjų pinigus sukūrusi vieną filmą „į stalčių”, savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais dabar kuria kitą tokį patį filmą. Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotoja ūkio reikalams S. Pažereckaitė informavo, kad sutartyje numatyta pagaminti 100 filmo, įgarsinto lietuvių kalba, kopijų ir 50 kopijų anglų kalba. Kaip filmas bus platinamas, vėl nenumatyta.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė mano, kad tai labai blogai. „Nėra prasmės kurti filmą, jei jis nebus platinamas. Turi būti numatyta, kaip jį galės įsigyti gyventojai – nusipirkti ar pažiūrėti internete”, – sakė vedėja.
Taigi kas galėtų užtikrinti, kad Jurbarko valdžią apėmusi kinomanija yra ne kas kitas, kaip noras pasireklamuoti už mokesčių mokėtojų pinigus?
Daiva BARTKIENĖ

