Kompostavimo ypatumai Viešvilėje
Kompostavimo ypatumai Viešvilėje (0)
Laimutė Požienė Viešvilės seniūnui Valentinui Kucinui prisiekė, kad malkas supjaus ir sukraus, tik pažado įgyvendinti neskubėjo.
Gyvenimas be tualeto XXI a. pradžioje sunkiai įsivaizduojamas, tačiau realus – tokia žiauri tiesa paaiškėjo pradėjus domėtis pačiame Viešvilės miestelio centre gyvenančių daugiabučio kaimynų nesutarimų priežastimis. Blogiausiai, kad kai kurių viešviliečių antisanitarinių įpročių niekas nė nesistengia pakeisti.
Viešvilėje gyvenantys Antanas ir Regina Nogniai vienas paskui kitą redakcijon skubėjo ieškoti pagalbos. Garbaus amžiaus vyriškis skundėsi, kad kaimynai užvertė bendrą kiemą pagaliais, kurie per ilgai netampa malkomis.
„Mes tvarkome kiemą, norime gyventi gražiai, o čia – pavertė po langais ir paliko, nei praeiti, nei pravažiuoti negalima“, – skundėsi A. Nognius. Jis tikino ne kartą seniūnijon ėjęs prašyti pagalbos, bet seniūnas Valentinas Kucinas nesiėmė jokių priemonių, todėl reikėtų, kad žurnalistai paragintų valdininką principingiau dirbti savo darbą.
Dar nespėjus susiruošti Viešvilėn, sulaukėme Reginos Nognienės vizito. Moteris vos neverkė – dėl kaimynų nevalyvumo negali sandėliuke laikyti kumpių ir lašinių. „Tik įsivaizduokite, už sienos įrengė tualetą – sandėliukas prasmirdo, ką ten gali padėti?“ – piktinosi viešvilietė.
Kai tiek problemų, trukdančių žmonėms gyventi, delsti nevalia. Maloniai sutikęs palydėti į patį konfliktų epicentrą Viešvilės seniūnas V. Kucinas paaiškino, kad kaimynus ne kartą bandė sutaikyti, tačiau jie nuolat atranda priežasčių naujiems barniams.
„Tas kiemas kaip užburtas – čia vis kas nors įvyksta. Vasiliauskų vaikus du kartus apkandžiojo iš gretimo daugiabučio atbėgę šunys, Laimutė Požienė malkų nesusipjauna, Nogniai skandalus dėl kiekvienos smulkmenos kelia, bet ir patys ne šventieji, pamatysite“, – tikino V. Kucinas.
Nepjautos seno stogo nuolaužos bendrame kieme tebegulėjo, tačiau jų savininkė L. Požienė dievagojosi, kad kai tik sūnėnas atveš pjūklą, malkas supjaus ir sukraus. Moterį galima suprasti – jos vyras Aloyzas pernai patyrė insultą ir dabar ne tik negali dirbi, bet ir beveik nevaikšto. A. Nogniaus namuose nebuvo, o R. Nognienė savo sutuoktinio skundų dėl netvarkomo kiemo nepalaikė. Daug svarbiau nei kiemas jai sandėliukas, kuriame malonų rūkytos mėsos kvapą pakeitė aitrokas fekalijų dvokas. Už gretimos sandėliuko sienos nuo neatmenamų laikų L. Požienės auginamos kiaulės ir mėšlo krūvos lašiniams laikyti, atrodo, netrukdė.
Keisčiausia, kad Nognių sandėliuko paskirtis pasikeitė ne šį pavasarį, nes gretimame daugiabutyje gyvenantys Laura ir Mindaugas Vasiliauskai tualetą įsirengė prieš keletą metų. Jauni žmonės aiškino, kad už kelių ūkinių pastatų įrengti bendri tualetai yra toli, vaikai bijo į juos eiti, todėl tame pačiame pastate, kur aplinkiniai gyventojai turi įsirengę tvartukus, jie iškasė ir išbetonavo duobę.
„Mūsų tualetas tikrai švarus ir neskleidžia blogų kvapų, nes naudojame specialius biologinius skysčius. Daug labiau aplinką teršia kaimynai, gamtinius reikalus atliekantys į kibiriukus ir išpilantys juos ant mėšlo krūvos. Patys ne kartą buvome priversti rinkti ant tako besimėtančio tualetinio popieriaus gabalus“, – piktinosi Vasiliauskai.
Ranką prie širdies pridėjusi L. Požienė pripažino, kad juodu su vyru net neturi rakto nuo atokiau kieme įrengtų bendrų tualetų. Seniūnui paprašius, savo „būdelę“ atrakinusi ir R. Nognienė negalėjo paaiškinti, kodėl įėjimas aptrauktas storu voratinklių sluoksniu, bet pripažinti, kad elgiasi blogai, net neketino.
„Aš darau kaip Vokietijoje – ten žmonės kompostuoja viską, kas tik atlieka. Nebuvote Vokietijoje ir nesuprantate, koks tai geras dalykas“, – kėlė balsą moteris.
Kadangi seniūnas tik skėsčiojo rankomis ir tikino nieko negalįs padaryti, kol miestelyje neatsiras nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai, kompostavimo ypatumais Viešvilėje turėtų pasidomėti už higieną atsakingi medikai. Juk visiems aišku, kad nevalyvumas gali išplatinti pavojingų ligų užkratą ar net sukelti epidemiją. Vargu ar tokiu atveju kaltę būtų galima suversti kompostavimui.
Daiva BARTKIENĖ

