Konkursas į valstybės tarnybą – pagal politikų užgaidas (5)

Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis jau antras mėnuo dirba be pavaduotojos ir praktiškai negali išvykti iš seniūnijos. Buvusi Jurbarkų seniūno pavaduotoja Regina Jurkšienė iš darbo buvo atleista dėl to, kad jai sukako 65 metai, nors valstybės tarnybos įstatymas leido savivaldybės administracijos direktoriui  pratęsti darbo sutartį dar bent vieneriems metams. Priimti tokį sprendimą direktoriaus prašė ir Jurbarkų seniūnas.
„Seniūnijos gyvenime dabar ypač atsakingas laikotarpis – šiemet pradedame įgyvendinti labai svarbų Jurbarkų miestelio atnaujinimo projektą, dėl to atsirado daug papildomų darbų, kuriems reikia skirti didžiąją dalį darbo laiko. Prašiau direktoriaus sudaryti galimybę pavaduotojai dirbti dar bent metus, nes jos patirtis seniūnijai šiuo metu buvo ypač reikalinga”, – neslėpė A. Kačiušis.
Be pavaduotojos nuo vasario 4 d. dirba ir Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė.
„Seniūnijos darbuotojus įpareigojau surinkti prašymus, jei gyventojai ateina tuomet, kai manęs nėra. Bet ir žmonės jau žino – prieš važiuodami, dažniausiai paskambina ir pasidomi, ar galės mane rasti”, – tikino E. Šileikienė.
Abu seniūnai stebisi, kad vos paskelbusi konkursus pavaduotojų vietai užimti, savivaldybės administracija juos atšaukė.
Konkursas į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Jurbarkų ir Šimkaičių seniūnų pavaduotojų vietas Valstybės tarnybos departamento interneto puslapyje buvo paskelbtas kovo 18 d. Po penkių dienų, kovo 23 d., tame pat interneto puslapyje pasirodė žinutė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos skelbimus dėl konkursų reikia laikyti negaliojančiais. Ten pat rašoma, kad konkursai bus skelbiami vėliau.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas pripažino, kad sprendimą stabdyti konkursus į Jurbarkų ir Šimkaičių seniūnų pavaduotojus priėmė jis.
„Tokį nurodymą gavau iš rinkimus laimėjusių ir koalicijos sutartį sudariusių partijų vadovų. Supratau, kad seniūnų pavaduotojus norės rinktis būsima valdžia”, – sprendimo priėmimo motyvus dėstė J. Bučinskas.
Kaip politikų noras rinktis darbuotojus į valstybės tarnybos pareigas suderinamas su konkursų į valstybės tarnybą sąlygomis, savivaldybės administracijos direktorius neatsakė.  Bet atidžiau pažiūrėjus į konkursų sąlygas, vyraujančias tendencijas, atrodo, galima pamatyti ir patiems.
Nors pretendentai į valstybės tarnybą pirmiausia turi išlaikyti Valstybės tarnybos departamento pateiktą kvalifikacinį testą, jo rezultatus visai nesunkiai gali pakoreaguti pokalbis su konkurso komisijos nariais – už kvalifikacinį testą pretendentas gali surinkti tik 6–10 balų, o kiekvienas iš penkių komisijos narių irgi gali skirti po 10 balų.
Vis dėlto, atrodo, kad pasirinkti norimą darbuotoją lengviausia ne konkurso metu, o pritaikant reikalavimus konkrečiam kandidatui.
Tokių įtarimų kilo, kai sausio mėnesį, paskelbus konkursą į Jurbarko seniūnijos seniūno vietą, kandidatams buvo nurodytas reikalavimas turėti 3 metų darbo seniūnijoje patirtį. Pasipiktinusiems savivaldybės tarybos politikams administracijos direktorius J. Bučinskas atskirto, jog nustatyti sąlygas pretendentams – jo kompetencija.
Keistai atrodo ir tai, kad skelbdamas konkursą į Jurbarkų ir Šimkaičių seniūnų pavaduotojų, turėsiančių dirbti identišką darbą, pareigas, administracijos direktorius taip pat nurodė skirtingus reikalavimus. Iš kandidatų į Jurbarkų seniūno pavaduotojus reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje, tuo tarpu Šimkaičių seniūno pavaduotoju gali tapti tik asmenys, turintys ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį seniūnijoje. Būsimo seniūno pavaduotojo išsilavinimas Šimkaičiuose ne toks svarbus – į šią vietą savivaldybės administracijos direktorius sutiktų priimti net ir turintį tik aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų specialųjį vidurinįjį išsilavinimą įgijusį asmenį.
J. Bučinskas tvirtina, kad stebėtis, jog reikalavimai skirtingi – nesąmonė.
„Skirtingos seniūnijos, skirtingi ir reikalavimai. Mūsų valia juos nustatyti, jei tie reikalavimai prieštarautų įstatymams – valstybės tarnybos departamentas konkurso skelbti neleistų”, – tikino savivaldybės administracijos direktorius.
Tačiau tai, kad specialieji reikalavimai daugeliui žmonių apriboja galimybes dalyvauti savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose – faktas. Būtent dėl reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį seniūnijoje Jurbarko miesto seniūnu panoro tapti vienintelis kandidatas – miesto seniūnijos specialistas Romualdas Kuras. Ar verta stebėtis, kad nė vienas iš 180 Jurbarko bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, darbo seniūnijoje net neieškojo.

Daiva BARTKIENĖ