Laužų šviesa suvienijo švenčiančius žmones (2)

Šiemet Valstybės dieną rajono gyventojai šventė kaip niekada iškilmingai. Trečiasis tarptautinis folkloro festivalis „Ant vandens", dėl Panemunės pilies renovacijos šiemet perkeltas į Jurbarką, sulaukė apie 300 svečių iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado srities bei įvairiausių mūsų šalies vietų. Pirmadienį dainininkai liaudies dainas smagiai traukė prie Vinco Grybo memorialinio muziejaus ir sveikino dvidešimtmetį švenčiantį Jurbarko kultūros centro folkloro ansamblį „Imsrė" ir jo vadovę Birutę Bartkutę.
Antradienio popietę Mituvos mažųjų laivelių prieplaukoje iškilusioje scenoje šeimininkavo vaikai, o pavakare per miestą turėjo nusidriekti teatralizuota festivalio dalyvių eisena ir prasidėti pagrindinis festivalio koncertas. Tačiau dangus, regis, nusprendė, kad festivalio „Ant vandens" dalyviams vandens per mažai - iš juodų debesų prapliupo lietus, iki paskutinio siūlo galo permerkęs visus, kurie į prieplauką atėjo dar prieš prasidedant pagrindiniams dienos renginiams. Iš pradžių tikėjęsi, kad lietus neužtruks, festivalio organizatoriai netrukus pamatė, kad vandens jau gerokai per daug, dėl to nieko nelaukdami priėmė sprendimą koncertą perkelti į Jurbarko kultūros centrą. „Tik suskambėjus fanfaroms patikėjau, kad festivalis įvyks", - prisipažino „Imsrės" vadovė B. Bartkutė.
Vis dėlto dangus šventės rengėjų pasigailėjo. Vakare į prieplauką ėmė rinktis jurbarkiečiai, iš kultūros centro suvažiavo folkloro kolektyvai, ant scenos išsirikiavo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras. Lygiai 21 val. palei Mituvą ir Nemuną nuvilnijo „Tautiška giesmė".
Pernai užgimusią tradiciją palaikė ir visų rajono seniūnijų gyventojai - jie rinkosi miestelių aikštėse, kartu su viso pasaulio lietuviais giedojo „Tautišką giesmę", džiaugėsi gimstančia žmonių vienybe, dainavo liaudies dainas, krovė laužus ir laukė 23 val., kad galėtų prie liepsnojančių laužų dar sudainuoti ir Žalgirio mūšiui skirtą dainą „Kur lygūs laukai".
Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtos akcijos „Laužai" organizatoriai - Jurbarko turizmo informacijos centro direktorė Vidmantė Marcinkevičienė ir jaunimo centro-klubo „Geras" prezidentas Darius Kalinauskas vargu ar tikėjosi, kad idėja prie Nemuno uždengti 600 laužų gali tapti realybe. „Vis dėlto įsitikinome, kad patriotizmas nėra vien tuščias žodis - žmonių širdyse šis jausmas gyvas, tereikia jį pažadinti ir prikelti", - po šventės pripažino V. Marcinkevičienė.
Į akcijos organizatorių kvietimą liepos 6-ąją prie Nemuno degti laužus atsiliepė daugybė žmonių - iki paskutinės dienos Jurbarko turizmo informacijos centre registravosi darbo kolektyvai, skautai, šauliai, partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, bendruomenės, šeimos. Absoliuti dauguma užsiregistravusiųjų ketino sukurti ne po vieną, o po keletą ar net keliolika laužų. Vakare visa panemunė krebždėte krebždėjo - žmonės iš namų vežė malkas, krovė ant laužų ledonešio išvartas, rinko prie Nemuno sausuolius. Vieni lauželiai buvo visai maži, kiti - didžiuliai, sukrauti degti per visą naktį. Pati išradingiausia buvo dailininkė Rasa Grybaitė, su dailės studijos moterimis iš šiaudų surišusi didžiulį arklį. Nors liūtis kiaurai permerkė šiaudus ir dėl to jie baisiai rūko, tačiau niekaip nenorėjo degti, dailės studijos moterys nenusiminė - jos smagiai šoko apie savo laužą ratelį ir visos kartu dainavo liaudies dainas.
Daugiau nei 30 laužų rajone sukūrė partijos „Tvarka ir teisingumas" nariai. Prie šios partijos Jurbarko skyriaus pirmininko Algirdo Gudaičio namų panemunėje iš baltų žiedų buvo sudėtas skaičius „600", prie degančių laužų grojo armonika, skambėjo dainos, sukosi šokėjų poros.
Akcija „Laužai" susidomėjo ir nuoširdžiai ją palaikė baikeriai. Nors iš pradžių su deglais ant tilto ketino važiuoti tik mūsų rajono motociklininkai, antradienį prie jų prisijungė ir baikeriai iš Tauragės bei Šilutės. Trisdešimties galingų motociklų kolona du kartus pervažiavo tiltą į abi puses, nes sustabdyti eismo per tiltą nebuvo leidžiama.
Smagiai valstybės dieną šventė ir Jurbarko Lions klubo nariai. Uždegę laužus visai ant vandens užlietos prieplaukos kranto, Žalgirio mūšiui skirtą dainą „Kur lygūs laukai" jie pakvietė kartu dainuoti chorą „Barkūnas". Mažųjų laivelių prieplaukoje 23 val. šią dainą dainavo Jurbarko kultūros centro moterų choras „Lelija".
Įsiliepsnojus laužams daina vilnijo visa panemune - nuo Viešvilės iki Seredžiaus tilto. Viešvilėje laužai degė ne tik prie Nemuno. Miestelio centre prie laužo susirinko vaikų globos namų darbuotojai ir auklėtiniai, bendruomenės centro nariai, netgi aplinkinių kaimų gyventojai.
Ypač gražiai valstybės dieną ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų paminėjo Pilies I kaimo bendruomenė. Antano Šveiberio iniciatyva prieplaukoje liepsnojo ne tik penki didžiuliai laužai, bet ir iš 60 fakelų sudėtas skaičius „600".
Prie laužų rinkosi ir Veliuonos, Seredžiaus bendruomenių nariai, prie akcijos prisidėjo net visai nieko apie ją nežinoję žmonės. Ten, kur Dubysa susijungia su Nemunu, liepos 6-osios vakarą laužą sukūrė dviratininkai iš Sankt Peterburgo. Kitą dieną atvykę į Jurbarko turizmo informacijos centrą per Lietuvą keliaujantys moksleiviai džiaugėsi, kad matė gražią mūsų šventę ir galėjo prie jos prisidėti.
Prie degančių laužų susispietę žmonės visą vakarą žvalgėsi į dangų, nes tikėjosi, jog malūnsparniu skrendantys organizatoriai norės tiksliai suskaičiuoti, kiek laužų nušvietė Nemuno pakrantę. Deja, niekas jų taip ir nesuskaičiavo. Jurbarko turizmo informacijos centro direktorė V. Marcinkevičienė trečiadienį apgailestavo, kad pasieniečiai savo pažado netesėjo, tačiau tikino, kad visame rajone degė tikrai ne mažiau kaip 600 laužų, nes iniciatyvą palaikė labai daug paprastų žmonių, nusipirkusių deglų ir atėjusių į panemunę juos sudeginti.
„Skaičius gal ir nėra toks svarbus, koks svarbus yra mūsų vienybės jausmas, tokia svarbia proga patirtas deginant laužus prie Nemuno. Esame tikri, kad šventė vyko prie kiekvieno laužo ir visi, kurie atėjo, ją pajuto", - sakė V. Marcinkevičienė.
Nors užfiksuoti rekordo liepos 6-ąją nepavyko, Turizmo informacijos centro direktorė tikino, kad visus laužus bus stengiamasi suskaičiuoti, nes tai yra svarbu žmonėms, kurie siekė rekordo ir labai stengėsi, kad jis būtų.
„Suskaičiuoti laužus mums gali padėti visi, kurie prie laužų filmavo ar fotografavo. Kviečiame atsiųsti nuotraukas arba įrašus elektroniniu paštu į Turizmo informacijos centrą arba jaunimo klubui-centrui „Geras", o mes pasistengsime sudėlioti vaizdą panemunėje ir suskaičiuoti kiekvieną tą vakarą uždegtą laužą", - sakė V. Marcinkevičienė.
Trečiadienį pasitarusi su Jurbarko kultūros centro direktore D. Samiene ir žurnalistais, Jurbarko turizmo informacijos centro vadovė nusprendė, kad kelionės į Lenkiją minėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų labiausiai nusipelnė Jurbarko Naujamiesčio vidurinė mokykla, Jurbarko Petro Paulaičio šaulių kuopa ir Pilies kaimo bendruomenė.
Šventė pavyko, nes visi prisiėmėme už ją atsakomybę ir tapome jos dalimi. Laužų šviesa sušildė mus ir padarė stebuklą - kelioms valandoms visus prie jų buvusius suvienijo bei privertė pagalvoti, kas yra tėvynė ir kiek aukų sudėti turėjo mūsų protėviai, kad šiandien mes gyventume laisvoje valstybėje.
Daiva BARTKIENĖ