Medikams dar kartą teks veržtis diržus (0)

Už emigrantus – nemokės

Pirminės sveikatos priežiūros centrams ligonių kasų finansavimas skiriamas pagal prisiregistravusių pacientų skaičių. Praėjusių metų viduryje gavę Registrų centro duomenis apie emigravusius gyventojus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovai pareikalavo, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos iš prisirašiusiųjų sąrašų išbrauktų Lietuvoje nebegyvenančius asmenis.
2011-ųjų pabaigoje pradėjus veikti Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui paaiškėjo, kiek pirminės sveikatos priežiūros centruose yra prisirašę neapdraustų gyventojų.
„Dar nežinome, ar visi jie bus išbraukti iš prisirašiusiųjų sąrašų – prieš porą mėnesių įstaigoms pateikėme užduotį išsiaiškinti, kad galėtume suderinti sąrašus. Negali tęstis tokia situacija, kai gydymo įstaigoms mokami pinigai už neapdraustus pacientus“, – įsitikinęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys.
Nuo to, kiek pirminių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašuose liks prisirašiusių gyventojų, priklausys ir finansavimas psichikos sveikatos centrams bei odontologams.  
Pasak A. Bumblio, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse abejonių sukėlė net 49 tūkst. gyventojų, todėl kai kurioms gydymo įstaigoms pateikti tūkstantiniai privalomuoju sveikatos draudimu nedraustų prisirašiusių asmenų sąrašai. Ilgiausius sąrašus gavo didžiausios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos.

Nedraustų – tūkstančiai

Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Jurbarko rajone per dešimtmetį žmonių sumažėjo maždaug 8 tūkst., todėl pastaraisiais metais nuolat mažėjo ir prisirašiusiųjų pas medikus. Išvykstantys dirbti į užsienį medikų apie savo pasirinkimą niekada neinformuoja, o šie jaunų ir sveikų piliečių paprastai nepasigenda.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenimis, prie rajone veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų yra prisirašę bemaž 3 tūkst. asmenų, nedraustų privalomuoju sveikatos draudimu.  Ilgiausius sąrašus gavo Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras. Po kelis šimtus pacientų gali tekti išbraukti iš N. Dungveckienės šeimos klinikos ir V. R. Petkinienės individualios įmonės “Philema” sąrašų. Skaudžiai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovų sprendimas gali atsiliepti Seredžiaus ir Šimkaičių ambulatorijoms.
Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Remigija Mencienė tikina, kad kol kas sąrašai tikslinami, tačiau jau aišku, kad didžiosios dalies iš 1300 abejonių sukėlusių prisirašiusiųjų teks atsisakyti. Vien dėl to įstaiga per mėnesį neteks apie 16 tūkst. Lt.
„Planuojame gyventi  pagal mažesnį finansavimą, nors kol kas atrodo, kad atlyginimų nei gydytojams, nei slaugytojoms mažinti neteks. Mūsų įstaigoje buvo ir sunkesnių laikų – išgyvenome, grąžinome skolas, išsaugojome darbuotojus. Dabar padėtis yra nepalyginamai geresnė”, – garantavo R. Mencienė.
Jurbarko PSPC dirba 127 darbuotojai.

Sąrašus nuolat tikslina

Veliuonoje veikiančioje gydytojos Nijolės Dungveckienės šeimos klinikoje prisirašę maždaug 2800 šio krašto gyventojų. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos administracijos sudarytame neapsidraudusiųjų sąraše – keli šimtai šios klinikos pacientų.
„Sąrašus mes tiksliname dažnai, vos ne kiekvieną mėnesį. Tačiau dabar galime smarkiai nukentėti. Žinoma, nebankrutuosime, bet kai nuolat viskas brangsta – ir laboratoriniai tyrimai, ir automobilių degalai, kai darbuotojų pragyvenimo lygis krinta ir žmonės norėtų sulaukti didesnių atlyginimų – labai nesmagu”, – sakė gydytoja N. Dungveckienė.
Pasak klinikos savininkės, medikai jau seniai įprato taupyti ir kitokio gyvenimo neįsivaizduoja. Prasidėjus sunkmečiui, teritorinė ligonių kasa sumažino balo, kuris yra susietas su prisirašiusiais ligoniais, įkainius. Neseniai teritorinės ligonių kasos balo kainą kilstelėjo, bet naudos iš to įstaigoms nebus, nes tikslinami prisirašiusiųjų sąrašai. „Bet jei tų žmonių nėra, tai ir reikalauti, kad už juos mokėtų, mes negalime”, – pripažino gydytoja.

Psichiatrai nedejuoja

Jurbarko psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Anzelmas Vančys tvirtina, kad ir psichiatrai yra tampriai susieti su šeimos gydytojais. „Kiek gyventojų pasirenka rajone veikiančius pirminius sveikatos priežiūros centrus ir ambulatorijas, už tiek pacientų ir mes gauname finansavimą. Jei prisirašiusiųjų skaičius sumažės, lėšų turėsime mažiau”, – sakė gydytojas A. Vančys.
Bet sumažėjus finansavimui, pasak psichiatro, centre pacientų nesumažės – psichikos bei priklausomybių ligomis sergantys piliečiai į užsienį paprastai neišvyksta. Todėl nebus galima atleisti nei slaugytojų, nei gydytojų.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimą mes jautėme ir anksčiau – kas mėnesį po kelis šimtus sumažėdavo. Tačiau kol kas išsiverčiame, tragedijos nematome. Žinoma, atlyginimų nedidiname ir naujų darbuotojų nepriimame”, – sakė Psichikos sveikatos centro vadovas.
Psichiatrai – vieninteliai gydytojai, visada priimantys net ir neprisirašiusius ir privalomuoju sveikatos draudimu nedraustus gyventojus. Tokie ligoniai turėtų mokėti už jiems suteiktą pagalbą, tačiau psichikos bei priklausomybės ligų užkluptiems žmonėms pagalba turi būti suteikta nedelsiant. „Net į stacionarą juos siunčiame būtinosios pagalbos. Negalime tik išrašyti kompensuojamų vaistų, todėl išrašome paprastus receptus, kad nusipirktų minimalų kiekį – kol susitvarkys dokumentus”, – sakė gydytojas.
Nuo rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių gyventojų skaičiaus priklauso ir Greitosios pagalbos finansavimas. Pernai rajone pirminių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašuose buvo daugiau nei 33 tūkst. asmenų, o išankstiniais visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, rajone gyvena 29706 žmonės.
Sutartis su Klaipėdos teritorine ligonių kasa dar nesudaryta, tačiau Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė R. Mencienė jau žino, kad finansavimas šiemet bus mažesnis.
„Galiu užtikrinti, kad nei paslaugų apimtis, nei kokybė nuo to nenukentės. Tiesiog reikės daugiau dėmesio skirti darbo organizavimui”, – sakė gydytoja.

Daiva BARTKIENĖ