Milijonus kainavusias trasas gyventojai ignoruoja (2)

Nežino ar nenori?

Per keletą metų Jurbarko mieste nutiesta 7 km naujų vandentiekio tinklų ir 6,6 km kanalizacijos trasų. ES struktūrinė parama galimybę naudotis centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu suteikė 189 miestiečiams, o kanalizacijos trasos pasiekė net 259 gyventojus.
Prieš metus vandentvarkos projektą įgyvendinus Kalnėnuose, įrengta 4,5 km vandentieko ir 3,8 km kanalizacijos tinklų, 126 gyventojams atsirado galimybė centralizuotai tiekti vandenį, o 173 – naudotis kanalizacija. 
Atsižvelgdami į kai kurių gyventojų socialinę padėtį, UAB „Jurbarko vandenys” padėjo įrengti vandentiekį ir kanalizaciją Kalnėnų daugiabučiuose, tačiau įmonės vyriausiasis inžinierius Jonas Tamulis su apmaudu konstatavo, kad individualių namų savininkus, prijungusius savo būstus prie centralizuotų tinklų, galima suskaičiuoti ant pirštų.
Pageidavimų naudotis centralizuotu nuotekų surinkimu UAB „Jurbarko vandenys” kol kas nepareiškė net Kalnėnų prieigose gyvenantis Povilas Kazėnas, savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriuje atsakingas už ekologiją.
Kalnėnuose gyvenanti savivaldybės tarybos narė Antanina Tunaitienė, pati irgi dar nepareiškusi noro namo jungti prie centralizuotų tinklų, įsitikinusi, kad gyventojai nežino, kur kreiptis ir ką daryti.
Kai valdininkai ir politikai nerodo pavyzdžio, kaltinti gyventojus neatsakingumu būtų nedora, juolab kad vandentvarkos plėtros darbai Kalnėnuose baigėsi vos prieš metus.
Tačiau UAB „Jurbarko vandenys” vyriausiasis inžinierius niekaip nenori sutikti su tuo, kad gyventojai nežino į ką kreiptis.
„Jei nori naudotis centralizuotais mūsų įmonės tinklais, pas mus ir turi ateiti”, – juokėsi J. Tamulis.

Nei sudėtinga, nei brangu

J. Tamulis nesutinka ir su daugelio atkakliai kartojamu motyvu, kad prijungti būstą prie centralizuotų tinklų yra labai sudėtinga ar brangu.
Pasak vyriausiojo inžinieriaus, individualių namų savininkams tereikia gauti UAB „Jurbarko vandenys” nustatytas projektavimo sąlygas ir užsakyti supaprastintą projektą.
„Žmonės mums pasakoja, kad net rajono vyriausiojo architekto, TEO ir LESTO suderinimais paprastai pasirūpina projektuotojai. Tiems, kurie jungia būstus prie centralizuotų tinklų, savivaldybė suteikė lengvatą – atsisakė vietinės rinkliavos už viešųjų teritorijų kasinėjimą. O griovelį vamzdžiams pakloti per savo sklypą daugelis išsikasa patys”, – tikino J. Tamulis.
UAB „Jurbarko vandenys” neteikiantys paslaugos norintiesiems prijungti būstus prie centralizuotų tinklų, tačiau darbuotojai visuomet gali rekomenduoti net keletą įmonių, galinčių atlikti šį darbą. Paslaugų įkainiai, pasak J. Tamulio, nėra dideli – 60–85 Lt už metrą griovio vamzdžiams pakloti.
„Bet mes tikrai nereikalaujame, kad vamzdžius klotų specialistai – tik norime juos pamatyti dar neužkastus ir įsitikinti, kad pakloti teisingai. O įvadą į šulinį padarome patys, nes sklendės pašaliniai žmonės neturi teisės liesti”, – teigė vyriausiasis inžinierius.

Sąlygos ne visiems vienodos

Pasak J. Tamulio, prijungti būstus prie centralizuotų tinklų Kalnėnų gyventojams turėtų būti vienas juokas – absoliučiai daugumai namų savininkų įvadai atvesti iki sklypo ribos.
Tuo tarpu Sodų gatvės rajone 2000–2001 metais atliekant vandentvarkos darbus, lėšų įvadams net nebuvo numatyta. „Mes tuomet siūlėme gyventojams susidėti ir už savo pinigus pasistatyti šulinėlius, bet ne visi ta galimybe pasinaudojo”, – apgailestavo J. Tamulis.
Gali būti, kad ir dėl šios priežasties bemaž pusė gyventojų, turinčių galimybę jungti būstus prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, Sodų gatvės rajone jais dar nesinaudoja.
Kai kurie Vyšnių ir Kriaušių gatvių gyventojai netgi kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir gavo patvirtinimą, kad įvadą iki sklypo ribos turi nutiesti vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti įmonė, nes būtent jai nuosavybės teise priklauso viešoji infrastruktūra.
„Aplinkos ministerijos raštus mes turime, tačiau padėti Sodų gatvės kvartalo gyventojams negalime – įmonė neturi pinigų, o savivaldybė jų mums neskiria. Be to, įstatymas, kuriuo vadovaujasi Aplinkos ministerija, įsigaliojo 2008 m., o centralizuoti tinklai Sodų gatvės kvartale buvo tiesiami 2001 metais. Manau, kad įstatymas atgaline data neturėtų galioti”, – svarstė J. Tamulis.
Pasak vyriausiojo inžinieriaus, jei įmonė ir turėtų galimybių padėti vienam kitam šio kvartalo gyventojui, greičiausiai negalėtų to daryti, nes to paties teisėtai reikalautų ir kiti.
„Turime kur kas didesnių problemų – pavyzdžiui, dabar sprendžiame, kaip nutiesti įvadus iki pagrindinėje miesto gatvėje stovinčių individualių namų, nes daugelyje priešais gaisrinę stovinčių medinukų gyvenantys žmonės tokių patogumų iki šiol neturi”, – teigė J. Tamulis.

Svarbiausia priežastis – nenoras

Praėjusio dešimtmečio pradžioje Sodų gatvės kvartale centralizuotais tinklais naudotis negalėjo maždaug 200 gyventojų. Pasak J. Tamulio, paraginimų nelaukė tik tie, kurie skendo fekalijose, o dauguma iki šiol nuotekas išleidžia tiesiog į upelį arba į lietaus kanalizacijos tinklus.
Pernai susigriebta priminti gyventojams pareigą jungti būstus prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, bet per nustatytą terminą – iki gruodžio 1 dienos sukruto tik vienas kitas Sodų gatvės kvartalo gyventojas.
Šiemet miesto seniūnas Romualdas Kuras išsiuntinėjo gyventojams antrą piminimą, bet ir į jį atsišaukė vos trys dešimtys namų savininkų. Dar bene 90 Sodų gatvės kvartalo gyventojų į seniūno raginimus nereaguoja.
J. Tamulis įsitikinęs, kad gal tik dešimtadalis neprijungtų prie centralizuotų tinklų būstų turi didesnių ar mažesnių techninių kliūčių. O kiti nenori dėl vienintelės priežasties – brangu mokėti už kanalizuojamo vandens išvalymą.
„Esame suskaičiavę, kad kiekvienas gyventojas, išskyrus senukus, per mėnesį vidutiniškai sunaudoja po 3 kub. m. geriamojo vandens – vadinasi, maždaug tiek pat turėtų patekti ir į kanalizacijos tinklus. Sodų gatvės kvartalo gyventojai dažniausiai tvirtina, kad jie turi rezervuarus, bet jei ir kviečia asenizavimo automobilį nuotekoms išvežti – tai gal tik kartą per metus”, – įsitikinęs J. Tamulis.
Pasak vyriausiojo inžinieriaus, mokėti už nuotekų ištraukimą, išvežimą ir išvalymą nuo šio rugsėjo bus kur kas brangiau nei naudotis centralizuotais tinklais, todėl tie, kurie sąžiningai tvarko nuotekyną, iškart pajus, kas yra ekonomiškai naudingiau.

Svarsto galimybę nubausti

Jurbarko miesto seniūnas R. Kuras abejoja, ar trečią kartą siųs įspėjimus Sodų gatvės kvartalo gyvetojams.
„Nelogiška dar kartą nustatyti kokį nors terminą, kai jis jau buvo net du kartus nustatytas. Dabar reikėtų bausti, nes žmonės geranoriškumo nerodo”, – mano seniūnas.
Ir UAB „Jurbarko vandenys” vadovai, ir miesto seniūnas R. Kuras įsitikinę, kad savivaldybės taryba turėtų tikslinti ir griežtinti 2007 m. priimtas Miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisykles, nes jose nėra numatyta prievolė esant galimybei jungti individualius namus prie centralizuotų tinklų.
Tuo tarpu daugelyje kitų rajonų tai privaloma.

Daiva BARTKIENĖ