Ministras aptarė problemas su ūkininkais (2)

Kartu su žemės ūkio ministru į Jurbarką atvyko ir Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickis. Nieko nelaukiant jam teko spręsti savivaldybės salėje susirinkusiųjų problemas, tikslinti ūkininkų žinias apie paramos skyrimo taisykles, aiškinti jos gavimo sąlygas.
Dirbant žemę įgyta patirtis - neabejotinas ministro K. Starkevičiaus privalumas, todėl jis didžiuodamasis priminė jurbarkiečiams, kad ir pats buvo ūkininkas.
„Papuolėm į krizę vos pradėję dirbti ir dabar iš duobės turim lipti kartu. Man svarbi jūsų nuomonė, nes ją žinodamas, galiu tvirčiau jaustis Seime ir Vyriausybėje", - tikino į Jurbarką atvykęs ministras.
Pasak K. Starkevičiaus, žemdirbiai gali didžiuotis savo darbu, nes sukuria 6 proc. bendrojo vidaus produkto, ūkininkų užauginta produkcija sudaro beveik penktadalį Lietuvos eksporto. Norėdamas įtikinti, kad Lietuvos žemdirbių ateitis ne tokia niūri, kaip kai kas norėtų pavaizduoti, K. Starkevičius žemdirbiams priminė, jog Europos Sąjunga 2007-2013 metų paramos laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui skiria didžiulę 9 mlrd. Lt paramą.
Prieš vykdamas susitikti su Jurbarko rajono žemdirbiais, ministras domėjosi, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra neskriaudžia tiesioginių išmokų laukiančių jurbarkiečių. Atrodo, pasak K. Starkevičiaus, kad mūsų rajono žemdirbių ekonominė krizė į kampą neįvarys - paramą jau gavo 65 proc. rajono ūkininkų, dar apie 20 proc. žemdirbių išmokų sulauks šią savaitę.
Nemažą paramą ministras pažadėjo ir kaimo gyvenvietėms tvarkyti, bendruomenių projektams įgyvendinti. Vietos veiklos grupė „Nemunas" naujai strategijai rengti jau gavo 65 tūkst. Lt paramą. Ją parengus, Jurbarko rajono kaimų infrastruktūrai atnaujinti artimiausiais metais turėtų būti skirta maždaug 8 - 9 mln. Lt. Dešimt Lietuvos rajonų jau pasirašė sutartis dėl „Leader" paramos, tačiau tarp pirmųjų paramos gavėjų Jurbarko nėra.
Neskuba jurbarkiečiai prašyti ir paramos ūkio plėtrai - technikai įsigyti, pastatams statyti. Nors užpildžius nesudėtingą paraišką net ir be verslo projekto galima gauti iki 150 tūkst. Lt paramos, iš visos Tauragės apskrities Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra pateiktos tik penkios paraiškos. Tuo tarpu kitų apskričių žemdirbiai nesnaudžia - per dvi savaites jie pateikė paraiškų daugiau nei 11 mln. Lt paramai gauti.
Pasak ministro, paramos sąlygos dabar jau kur kas lengvesnės - nebūtina pinigų skolintis iš bankų, jei jų gali paskolinti giminaičiai ar kaimynai, nebus ir privalomojo pasėlių draudimo, bus galima gauti kompensacijas už be paramos įgyvendintus projektus, jei jie buvo vykdyti po 2007 m. rugsėjo 19 d.
„Jau daug padarėme, siekdami supaprastinti paramos gavimo sąlygas, tačiau dar tikrai ne viską. Ir toliau eisime tuo keliu - peržiūrėsime reikalavimus, kad kuo mažiau turėtumėt problemų", - žadėjo ministras.
Kalbėdamas apie artimiausios ateities darbus, K. Starkevičius žadėjo Seime kovoti, kad būtų pakeistas Elektros galios įstatymas, ir džiaugėsi, kad šią iniciatyvą palaiko jurbarkiečių išrinktas Seimo narys B. Pauža. Žemdirbiai pritarė ir kitai K. Starkevičiaus iniciatyvai - didesniu žemės mokesčiu apmokestinti tuos, kurie atsiėmę ar nusipirkę žemę, jos nedirba.
Kaip ir reikėjo tikėtis, rajono ūkininkams šiuo metu svarbiausios yra pieno supirkimo problemos, jo kaina. Į priekaištą, kad pienas dabar jau pigesnis už vandenį, ministras atsakė, kad per 100 dienų padarė viską, ką galėjo padaryti, tačiau monopolijoms sutramdyti tai per trumpas laikas.
„Darom tai, ko iki šiol nė viena Vyriausybė nedarė - skiriam baudas už pradelstus atsiskaitymo terminus. „Vilkyškių pieninė" jau sumokėjo 2 tūkst. Lt baudą", - tikino ministras, tačiau žemdirbiams tokia bauda atrodė juokinga, o K. Starkevičiaus raginimas patiems priešintis perdirbėjų monopoliui - pardavinėti pieną mieste, spausti sūrius ir mušti sviestą - ne visai realus. K. Starkevičius sutiko, kad „šios priemonės mažos", tačiau reikia žengti pirmąjį žingsnį. Ūkininkai siūlė griežčiau bausti perdirbėjus - pavyzdžiui, sutartis pažeidusioms įmonėms neišmokėti eksporto subsidijų.
Susitikime nemažai laiko buvo skirta ir Jurbarko žemdirbių problemoms aptarti. Ministras išgirdo, kad ūkininkai mielai naudotųsi mažiems projektams skirta parama, tačiau paraiškos nepriimamos iš tų, kurie yra viršiję pieno pardavimo kvotas. Ne vienas ūkininkas skundėsi, kad norėtų įsigyti daugiau pieno pardavimo kvotos, tačiau jau kelinti metai jos negauna. Paaiškėjo, kad šią problemą turėjo išspręsti savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai.
Išklausęs galvijų augintojų skundą, kad krenta mėsos kainos, ministras ragino žemdirbius įsirengti skerdyklas, nes Europos Sąjunga tam skiria paramą.
„Tai vienintelė galimybė kovoti prieš monopolį ir kol aš dirbsiu ponai veterinarijos gydytojai turės tam paklusti. Nesąmonė, kad ūkininkas kiaulę paskersti turi vežti 20 km ir dar 100 Lt sumokėti už paslaugą. Veterinarai turėtų važiuoti pas ūkininką - reikalausiu, kad pagaliau atsigręžtume į žmogų!" - piktinosi ministras K. Starkevičius.
Žemdirbių pokalbio su ministru klausęsis Seimo narys B. Pauža džiaugėsi, kad mūsų rajono ūkininkai išprusę, domisi įstatymais ir žino ko nori.
„Meskim į šoną visas partines ambicijas ir padėkim ūkininkams išgyventi sunkmetį - antra kadencija su K. Starkevičium dirbam Seime ir gerai žinom, kad nei Vilniaus, nei Kauno „ūkininkai" kaimo problemų neišspręs", - sakė Jurbarke išrinktas Seimo narys.
B. Pauža priminė ministrui ir dar vieną mūsų ūkininkams labai svarbią problemą - daugelis ūkininkų norėtų parduoti veislines telyčias, tačiau neturi galimybių kompensuoti karvių bandų produktyvumą kontroliuojant patirtus nuostolius.
Pasibaigus susitikimui, ūkininkai dar ilgai nepaleido ministro ir jį atlydėjusio Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo. Ne vienam rūpėjo paklausti patarimo, išsakyti susikaupusias nuoskaudas, pasitikslinti, ar priėmė teisingą sprendimą. Atskiro pokalbio ministrą K. Starkevičių pasikvietė rajono žemės ūkio kooperatyvų vadovai.

Daiva BARTKIENĖ