Ministro vizitą pridengė paslapties skraistė (2)

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius Jurbarke svečiavosi lygiai prieš metus, todėl kažko naujo pasakyti ūkininkams, susirinkusiems savivaldybės salėje, negalėjo.
„Viskas, kas mums, ūkininkams, pernai patiko, bus ir šiemet. Klausimas tik - kiek ir kada?" - sakė K. Starkevičius. Nemažai kalbėjęs apie tai, kaip pernai lengvino ūkininkams gyvenimą ir kaip žemės ūkį ne tik išgelbėjo nuo krizės, bet ir suteikė galimybę ūkininkams atnaujinti techniką, be biurokratinių kliūčių statytis sandėlius ir fermas bei kasti kūdras, ministras užtikrino, kad ūkininkai nei dėl sveikatos draudimo, nei dėl 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio triukšmo nekėlė.
Atkelta iš 1 psl.

„Erzelys kilo dėl to, kad milijonierių žmonos liko skolingos valstybei. Mes mokam mokesčius, o jos nemoka. Tai turi susimokėti, ar neturi?" - klausė ministras ūkininkų, tačiau neišgirdo žemdirbių pastabos, kad milijonierių žmonų Jurbarke gal ir visai nėra, o mokesčius mokėti reikėjo ir visai biedniems.
K. Starkevičius užtikrino, kad pernai jam kartu su ūkininkais pavyko suvaldyti krizę pieno ūkiuose ir dabar ūkininkai už kilogramą pieno jau gauna litą. Išgirdęs džiugią žinią vienas iš Eržvilko krašto ūkininkų, parduodančių pieną kooperatyvui „Dobilas", paklausė ministro, ką daryti, jei už pieną jam moka tik po 50 ct, tačiau K. Starkevičius nukirto lyg kirviu: „Priklauso nuo to, kaip susiorganizuojate. Receptų nėra ir negali būti".
Ministras paaiškino ūkininkams, kad už iššalusius ir išmirkusius pasėlius valstybė kompensacijų nedalys, nes tvarkingi ūkininkai jau žino, kad yra pasėlių draudimas. Draudimo bendrovės šiemet žemdirbiams, pasak ministro, turės išmokėti apie 7 mln. Lt.
Nebuvo linkęs K. Starkevičius leistis į kalbas ir su Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Raimundu Jovarausku, bandžiusiu įtikinti ministrą, kad atsėjantiesiems žiemą iššalusius pasėlius reikėtų papildomai skirti „žalio" kuro.
„Šimtu procentų tikrai neatsėjo - nebent pavieniai. Per kurą valstybė irgi dotuoja ūkininkus. Tai yra pinigai", - aiškino ministras, vėliau sutikęs, kad pieno ir mėsos ūkio šeimininkams kuro norma turėtų būti didesnė, o išimtiniais atvejais ūkininkams galima būtų leisti gauti dyzelino iš ateinančių metų limito.
Susitikimo dalyviai net žagtelėjo sužinoję, kad valstybė ketina paremti didžiuosius kiaulių kompleksus, smardinančius aplinkinius miestus, miestelius ir kaimynystėje esančius kaimus. Toks, pasak ministro, buvo bendruomenių pageidavimas.
„Žinau, kad Jurbarke jums tai neaktualu, bet kompleksams reikia skirti lėšų užsidengti srutų rezervuarus, sutvarkyti ventiliaciją- tai yra aplinkosaugos problema", - teigė K. Starkevičius, leidęs jurbarkiečiams suprasti, kad jei ne bendruomenių pretenzijos, kiaulių Lietuvoje būtų galima auginti dvigubai daugiau.
Svarbią problemą bandė kelti Stakių krašto ūkininkai, pasiskundę ministrui, kad žemėtvarkininkai neparduoda jiems jų nuomotos valstybinės žemės, o ketina ją sugrąžinti ūkininkui, nusipirkusiam išvadą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, bet ministras, kaip patyręs politikas, atsakė lozungu: „Pirmumą į žemę turi ją dirbantys ūkininkai."
Žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalia Štuikienė užtikrino, kad įstatymas garantuoja pirmumą į laisvą valstybinę žemę nuosavybės teises atgavusiems piliečiams, o tokią teisę turintis jaunas ūkininkas nėra koks nors svetimas žmogus, nes gyvena gretimoje kadastro vietovėje ir pats dirba žemę, bet ministras, atrodo, to neišgirdo. „Nuo liepos 1 d. žemėtvarkos tarnybos priklausys mano ministerijai. Prašom šį klausimą spręsti žemę dirbančių ūkininkų naudai, kitaip - aš žiūrėsiu", - grūmojo pirštu K. Starkevičius.
Išeidami iš savivaldybės salės ūkininkai tik gūžčiojo pečiais ir vieni kitų klausė, ko tokį kelią iš Vilniaus ministras važiavo į Jurbarką.
Po pietų vykusiame susitikime su Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos darbuotojais bei miestelio bendruomene K. Starkevičius prasitarė apie kompiuterius, kuriuos iš ryto jau įteikė Raudonės, o vakarop įteiks ir Jurbarkų bibliotekai. Tarp susitikimų ministras dar lankė ir ūkininkus, tačiau kur ir su kuo susitikinėjo - nei ministerijos puslapyje, nei savivaldybės svetainėje nebuvo pranešta.
Atrodytų, kad darbo dieną valdišku automobiliu ministras niekur neturėtų vykti asmeniniais reikalais, todėl jį lydėjusio Jurbarko rajono mero pavaduotojo Egidijaus Giedraičio klausėme, kas slepiasi po ministro vizitą gaubiančia paslapties skraiste.
„Kompiuterių projektas ne savivaldybės, dėl to mes ir neskelbėm", - gūžčiojo pečiais vicemeras. Vis dėlto E. Giedraitis pripažino, kad kur vežti kompiuterius K. Starkevičiui patarė rajono vadovai, atsiklausę seniūnų.
Keista, kad kompiuteriai, nupirkti iš projektui „Kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimas į kitas žemės ūkio veiklas" skirtų ES lėšų, atsidūrė tose bibliotekose, kur kompiuterinės įrangos jau seniai nebetrūksta. Tuo tarpu į bibliotekas, kur nėra nė vieno kompiuterio, ministras neužsuko.
Nešiojamasis kompiuteris kaip didžiausias stebuklas būtų sutiktas ir Pašaltuonio žmonių, bet rajono valdžia beveik nešildomą biblioteką, atrodo, jau nurašė į nuostolius. O juk be mokyklos, medicinos punkto, kultūros centro likusiame Pašaltuonyje, ko gero, gyvena kur kas daugiau žmonių, namuose neturinčių galimybės naudotis kompiuteriu ir interneto ryšiu, nei kitose rajono vietovėse. Kaip tik pašaltuoniškiai gal ir būtų labiausiai suinteresuoti, kaip numatyta ministerijos projekte, „perorientuoti darbo jėgą iš žemės ūkio į kitas veiklas, skatinti ekonominę įvairovę kaimo vietovėse".
Bet ministras, atrodo, pasirinko tas vietoves, kur yra daugiau konservatoriams prijaučiančių gyventojų. Ne be reikalo, matyt, K. Starkevičių į susitikimus, slepiamus nuo žurnalistų ir visuomenės, lydėjo visas būrys jo partijos narių. Ir aišku kodėl - artėja savivaldybių rinkimai.

Daiva BARTKIENĖ