Minti purvyną – akligatvių gyventojų lemtis (1)

Brenda balas, mina purvą

Liepų gatvėje – panika. Dešimtmetį laukę, kol bus asfaltuojama didžiausia Sodų g. kvartalo gatvė, joje gyvenantys žmonės staiga sužinojo, kad laimė nusišypsos ne visiems, nes projekte nenumatyta asfaltuoti nuo pagrindinės gatvės atsišakojančių trijų akligatvių.
„Bet tie akligatviai irgi yra Liepų gatvės dalis, juose gyvena gal net daugiau žmonių nei pagrindinėje gatvėje”, – aiškino Rasa Čereškevičienė, Liepų gatvės gyventojų vardu pateikusi prašymus savivaldybės tarybai ir Seimo nariui Broniui Paužai. Prašyme teigiama, kad išasfaltavus pagrindinę Liepų gatvę didžioji dalis gyventojų nepajus permainų, nes akligatviuose vis vien telkšos balos ir 27 namų gyventojams toliau teks minti purvą. Kadangi purvu, pasak R. Čereškevičienės, vos įvažiavus į kiemą aplimpa trinkelės, aplips ir nutiestas asfaltas, todėl jokios akivaizdžios naudos iš jo nebus.
„Pagaliau visi mes esame Europos Sąjungos piliečiai, todėl nesuprantame, kodėl savivaldybės tarybos nariai nusprendė, kad akligatvių gyventojai negali pasinaudoti europinės paramos pinigais, nes neskyrė lėšų akligatviams asfaltuoti”, – piktinosi moteris.
Seimo nariui B. Paužai pateiktame prašyme teigiama, kad Liepų gatvės atsišakojimuose gyvenantys žmonės yra pasiruošę savo lėšomis sutvarkyti šaligatvius, kad tik visam laikui neliktų braidžioti po balas.

Prioritetai nustatyti be kriterijų

Bet kokio gelbėjimosi šiaudo pasiruošę griebtis Liepų gatvės akligatvių gyventojai greičiausiai žino, kad ne Seimo nariai sprendžia, kokias gatves asfaltuoti ir kokiems projektams finansuoti reikia skirti valstybės ar Europos Sąjungos paramos fondų lėšas, tačiau tikisi, kad tarpininkavimas gali padėti pakeisti savivaldybės tarybos narių nuomonę. Juo labiau kad lapkričio pabaigoje savivaldybės politikai sprendė, kokias gatves įtraukti į Susisiekimo ministerijai teikiamą gatvių asfaltavimo programą, ir diskutavo apie Liepų gatvės problemas tarybos sprendimu sudarytoje komisijoje.
Nors ši komisija buvo įgaliota sudaryti 2012 metų Jurbarko ir miestelių gatvių asfaltavimo prioriteto tvarka sąrašą, jos vadovas Egidijus Giedraitis tarybos posėdyje pripažino, kad kol kas nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama būtinybė asfaltuoti gatves, todėl nutarta į sąrašą įtraukti tuos objektus, kurių būklė komisijos nariams atrodė prasčiausia – Seredžiaus miestelio Pieštvėnų gatvę, Taikos ir Kalninės gatves Jurbarke bei Stoties gatvę Smalininkuose.
Tarybos posėdyje paaiškėjus, kad iš Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo finansavimas pirmiausia skiriamas tiems objektams, kurie yra svarbiausi eismo saugumo požiūriu, komisijos narys Gintaris Stoškus atsisakė pasiūlymo įtraukti į sąrašą Taikos gatvę. 
„Apie eismo saugumą mes jokios informacijos neturėjome, todėl dabar manau, kad svarbiau būtų asfaltuoti Kalninę ir Nemuno gatves”, – politikus užtikrino ir miesto seniūnas Romuldas Kuras.
Nutarta teikti Susisiekimo ministerijai sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu būtų įrašyta Seredžiaus miestelio Piešvėnų gatvė, antruoju ir trečiuoju – Kalninės ir Nemuno gatvės Jurbarke, ketvirtuoju – Smalininkų miesto Stoties gatvė.

Kiek teks laukti – neaišku

Liepų gatvės pavadinimas savivaldybės tarybos posėdyje net nenuskambėjo, nors to ir labai tikėjosi akligatvių gyventojai. Apie juose gyvenančių žmonių prašymą beveik nekalbėta ir komisijos posėdyje, nors miesto seniūnas R. Kuras ir siūlė atkreipti dėmesį į žmonių prašymą.
„Šis privačių namų kvartalas Jurbarke įsikūrė vienas pirmųjų, bet gatvė taip ir liko su žvyro danga, todėl vasarą čia gyvenančius žmones labai vargina dulkės”, – sakė R. Kuras. Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis neabejodamas pareiškė, kad „to padaryti neina”.
Praėjusią savaitę S. Andriulis paaiškino, kad Liepų gatvė ateinančiais metais bus asfaltuojama, bet nuo jos atsišakojančių trijų akligatvių gyventojai turės palaukti.
Pasak S. Andriulio, Liepų gatvės rekonstrukcijos projektas parengtas seniai, jam dar nedirbant savivaldybėje, todėl dabar jau niekas negali pasakyti, kodėl akligatviai į šį projektą neįtraukti. „Kadangi projektas buvo parengtas tik pagrindinei Liepų gatvės daliai, tai tik tam ir skirta Europos Sąjungos paramos lėšų. Nieko kito nelieka, tik priimti taip, kaip yra dabar, o kai gatvė bus išasfaltuota, akligatviams reikės ieškoti savivaldybės lėšų”, – tikino Ūkio ir turto skyriaus vedėjas. Tai, jo nuomone, gali būti daroma ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Be to, S. Andriulis sakė girdėjęs, kad Susisiekimo ministerija žada skirti lėšų gatvių ir kelių dangoms stiprinti, mažinant dulkėtumą. „Tai nebūtų tikras asfaltas, bet akligatviams labai tiktų”, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.
Savivaldybės administracijos valdininkas mano, kad miesto seniūnas R. Kuras turėtų išaiškinti Liepų gatvės gyventojams, kodėl negalima prie jau parengto gatvės rekonstrukcijos projekto prijungti akligatvių asfaltavimo, ir įtikinti juos, jog pagrindine gatve važinėja daugiau žmonių nei akligatviais.
Vargu, ar kas nors tam prieštarauja, tačiau norintieji gyventi be purvo ir be dulkių kažin ar įstengs suvokti, kodėl Jurbarko rajono politikai ir valdininkai akligatvių gyventojus ignoruoja. Juk niekas taip ir nepaaiškino Taikos gatvės gyventojams, kodėl savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje miesto gatvių asfaltavimo eilėje įrašyta jų gatvė iki šiol nėra išasfaltuota. Ir niekas nepaaiškino Purienų gatvės gyventojams, dėl kokių priežasčių politikai nenori nė girdėti jų gatvės pavadinimo. Liepų gatvės akligatviai irgi gali sulaukti tokios pat lemties. Ar tai reiškia, kad gyvenantys akligatviuose purvą turės minti iki amžiaus galo?

Daiva BARTKIENĖ