Miškus nuolat stebi elektroninės akys (0)

Dabar visos trys į sistemą sujungtos elektroninės akys visiškai aprėpia Jurbarko urėdijos miškus. Centriniame stebėjimo punkte matyti rajono miškai ir visa teritorija – taip kontroliuojama miškų priešgaisrinė būklė. Po gerą valandą trukusių bandymų, keliose vietose miškuose tyčia uždegtų ir elektroninės įrangos iš karto pastebėtų laužų, valstybinė komisija pripažino, kad sistema veikia gerai.
Šis elektroninio miškų stebėjimo projektas Jurbarko miškų urėdijoje pradėtas įgyvendinti 2009 metais, o dabar jau baigtas. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tam gauta 1,4 mln. Lt, o pačiai urėdijai reikėjo pridėti apie 250 tūkst. Lt. Įrangą sumontavo ir suderino UAB „Telekonta“ specialistai. Jie šalies urėdijose iki 2013 metų sumontuos 84 tokios įrangos komplektus.
Dabar jau įrengti ir veikia arba baigiami derinti apie 60 komplektų.
Šį pavasarį Jurbarko miškų urėdijos darbuotojai išmokyti dirbti su tokia įranga. Gegužės mėnesį išlaikę įskaitas miškininkai pradėjo dirbti prie kompiuterių. Priešgaisriniuose bokštuose stebėtojai dar kurį laiką dirbo, nors miškus jau sergėjo budrios elektroninės akys iš Eržvilko ir Smalininkų, sumontuotos ant GSM ryšio bokštų, gerokai aukštesnių nei urėdijos priešgaisriniai. Taip siekta praktiškai įsitikinti, ar centriniame stebėjimo punkte dirbantys operatoriai jau įgiję reikiamos patirties, ar nauja sistema nestringa, ar gerai ir greitai viską pastebi.
Netruko paaiškėti, kad miško stebėtojus naujoji įranga puikiai pakeičia ir suteikia žymiai daugiau informacijos, kurią paprasčiau ir greičiau atpažinti bei išanalizuoti padeda jautrios stebėjimo kameros ir specialios kompiuterių programos.
Jūravos girininkijos centre esantis priešgaisrinis stebėjimo bokštas buvo 36 m aukščio, o dabar padidintas beveik iki 51 m. Dėl to žymiai padidėjo automatinės stebėjimo kameros apžvalgos plotas. Priklausomai nuo oro sąlygų, galima patikimai stebėti teritoriją 40 kilometrų spinduliu.
Techninės tokios stebėjimo įrangos galimybės didelės. Virš GSM bokšto Smalininkuose esančia kamera gana toli matomi Šakių urėdijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities miškai ir kita teritorija. Eržvilke sumontuota kamera mato net Seredžiaus apylinkes.
Vaizdo kamera ir speciali programinė įranga teritorijas ne tik stebi, bet ir leidžia tiksliai nustatyti vietovę žemėlapyje. Speciali įranga greitai ir gerai atpažįsta didesnį laužą ar net tirščiau iš kamino besiveržiančius dūmus. Užfiksuotą vaizdą galima prisiartinti ir atpažinti netgi stebimos transporto priemonės detales. Užfiksuoti duomenys saugomi kompiuterio atmintyje, tad galima kiek reikia kartų peržiūrėti gautus signalus ir juos įvertinti.
Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys priminė, kad Miškų įstatymo 18 str. 1 punkte nustatyta, jog šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės turi būti sukurta ir nuolat palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, kurią sudaro stebėjimo, profilaktikos ir priešgaisrinės saugos priemonės. Šia sistema privalo rūpintis Aplinkos ministerijos Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos, valstybinių parkų direkcijos, savivaldybės. Savivaldybės paprastai turi vietinių ugniagesių komandas, padedančias gesinti ir miško gaisrus, o automatinės elektroninės stebėjimo sistemos įrengimą inicijavo Generalinė miškų urėdija, gavusi Europos Sąjungos paramą.
Antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo priemonėms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“ planuota lėšų suma – 52,6 mln. Lt. Didžiausia parama vienam projektui – 1,4 mln. Lt, o trūkstamas lėšas turėjo sukaupti ir skirti projekte dalyvaujančios urėdijos.
Pirmame, 24 šalies urėdijas apimančiame projekte pasirinktos teritorijos pasižymi didesniu miškų degumu. Mat apie 40 proc. šalies miškų yra I ir II klasės arba didelio degumo rizikos grupės, dar 23 proc. yra vidutinio degumo klasės. Sausesniais metais šalies miškuose kyla apie 600–800 gaisrų, nuniokojančių apie 300 ha valstybinių ir privačių miškų.
Ugnis nesirenka miško pagal nuosavybę, o privačių miškų savininkai didesnių lėšų priešgaisrinei saugai skirti negali, tad šis svarbus rūpestis gula ant valstybės pečių. Štai prieš porą metų privačiuose Kalnėnų miškuose kilęs vienas didžiausių Jurbarko rajone miškų gaisrų tą tik patvirtino – daugiau nei 30 ha išplitusį gaisrą malšino ugniagesiai, miškininkai, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio motorizuotųjų pėstininkų bataliono kariai, vandenį vežė netgi ūkininkai. Tuo tarpu daugelis šių miškų savininkų atsitikus nelaimei net atvykti į savo mišką negalėjo.
Miškininkai valstybiniuose miškuose du kartus per metus atnaujina mineralizuotas priešgaisrines juostas, stabdančias pažeme plintančią ugnį. Tokią paslaugą siūlo ir privačių miškų savininkams, tačiau retas ją užsisako, nes ji kainuoja. O tokios priešgaisrinės saugos priemonės smulkmena nepavadinsi.
Pasak urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Kęstučio Kaučiko, anksčiau priešgaisriniuose bokštuose dirbę stebėtojai taip pat neskirstė miškų pagal nuosavybę, nes gaisras miške – didelė nelaimė visam miškui ir jo gyvūnijai. K. Kaučiko nuomone, ir ankstesnė sistema buvo pakankamai veiksminga. Tai, kad per gaisrus išdegdavo tik nedideli miško plotai – vidutiniškai po kelis ar kelias dešimtis arų – yra to įrodymas. Tai pasiekta darniai veikiant ne tik stebėjimo sistemai, bet ir urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms.
Jurbarko miškų urėdija turi du priešgaisrinius automobilius, tad kilus gaisrui miškininkai sutartinai imasi veiksmų, o esant reikalui kviečiasi ir profesionalius ugniagesius.
Laikinai Jurbarko miškų urėdo pareigas einantis urėdo pavaduotojas Edmundas Mačieža patenkintas įdiegta automatine miško gaisrų stebėjimo sistema, kurios privalumais jau spėjo įsitikinti. Nors šie metai lietingi ir didesnio gaisrų pavojaus nėra, vasaros pradžioje vienas nedidelis gaisras pakelėje buvo pastebėtas vos tik jam prasidėjus. Vietovė tiksliai nustatyta, miškininkai bekylančią ugnį greitai užgesino be didesnių nuostolių.
Be minėtų tolimojo stebėjimo kamerų Jurbarko urėdijos miškuose dabar plačiai įdiegiamos ir kitos šiuolaikinės technologijos. Pasak E. Mačiežos, urėdija įsigijo pakankamą kiekį specialių miniatiūrinių apsaugos kamerų, stebinčių, perduodančių ir įrašančių vaizdą dieną ir naktį, fiksuojančių datą ir laiką. Jos įtaisytos prie laikinų medienos sandėlių, jomis stebimos svarbesnės miško kelių sankirtos. Taip bus žymiai paprasčiau kovoti su vis dar pasitaikančiomis medienos vagystėmis. Nufilmuotas vaizdas medienos vagysčių ir panašiose bylose tampa nenuginčijamu įrodymu.
Pasak E. Mačiežos, Jurbarko miškų urėdijoje įdiegta Vokietijoje nuo 2000 m. gaminama antžeminė stebėjimo „Fire Watch“ automatinė sistema, sukurta naudojant pažangiausias technologijas, naudojamas netgi kosminiams tyrinėjimams.
E. Mačiežai su ja teko susipažinti lankantis Vokietijoje ir stebėti, kaip su tokia pat, kokia dabar veikia urėdijoje, sistema dirba operatoriai, visą parą stebintys ne tik miškus, bet ir visą teritoriją, o informaciją perduodantys ugniagesiams gelbėtojams ir kitoms tarnyboms. „Vokietijoje ši sistema labiau išplėtota, o mūsų krašte pirmieji ją įdiegia miškininkai, – sako E. Mačieža. – Jau žengti pirmi žingsniai, rūpinamasi gaisrų prevencija didesnio degumo miškuose, kurių mūsų urėdijoje, ypač vakarinėje jos dalyje, dauguma. Ateityje bus kuriama vieninga miškų stebėjimo sistema. Dabar įgyvendinamas tik pradinis etapas.“
Tokia antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema, kurią galima pavadinti šiuolaikinių technologijų naujiena, jau įvertinta ir pripažinta ne tik Europoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių – JAV, Meksikoje, Australijoje.

Vincas Kriščiūnas