Mįslė vartotojams – nefasuoti maisto produktai (0)

Etiketėje įžiūri tik kainą

Jurbarkietė Dana – iš tų namų šeimininkių, kuri visuomet domisi, ką deda į puodą. Rūpintis sveikata moterį privertė aukštas kraujospūdis bei migreniniai galvos skausmai, tačiau dar labiau ji nerimauja dėl alergijų kamuojamos keturmetės anūkėlės, kurią jai prižiūrėti paliko į Angliją uždarbiauti išvykusi dukters šeima. Mergaitė alergiška daugeliui maisto priedų, dėl to jurbarkietė parduotuvėse ilgai studijuoja maisto produktų etiketes.
„Visada maniau, kad sveikiausi produktai yra tie, kurie pagaminti iš mūsų aplinkoje užaugintos mėsos. Daug metų pirkdavau dešras „Dainių“ parduotuvėje, tačiau tik dabar pastebėjau, kad kai kurios neturi jokių etikečių. O kai nėra etiketės – iš kur žinoti, kokių priedų įdėta ruošiant gaminį ir iki kada jį galima vartoti“, – klausė susirūpinusi moteris.
Nusipirkusi dešrą be etiketės, Dana pastebėjo, kad joje neįprastai daug pipirų – tokios aštrios dešros vaikui duoti tikrai negalima. „Etiketės ten parašytos tokiomis mažomis raidėmis, kad įžiūriu tik kainą. Nejaugi gamintojui nerūpi pateikti pirkėjui išsamesnę informaciją?“ – svarstė jurbarkietė.

Nefasuotų ženklinti nebūtina

Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Dalė Marcinkevičienė užtikrino, kad nefasuotiems maisto produktams etiketės nebūtinos.
„Jei produktas neturi fiksuoto svorio, jis yra nefasuotas – tai yra, sveriamas pageidaujant pirkėjui. Visa informacija apie tokius maisto produktus pateikiama parduotuvėje. Etiketėje turi būti nurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas, gaminio pavadinimas, tinkamumo vartoti terminas ir standartinio vieneto, kilogramo ar litro, kaina. Jei žmogus pateiktos informacijos nemato arba apie gaminį nori žinoti daugiau, turi klausti pardavėjos“, – tvirtino D. Marcinkevičienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad gamintojai informaciją apie nefasuotus maisto gaminius pateikia įvairiais būdais. Pavyzdžiui, „Dainiai“ savo firminėje parduotuvėje Jurbarke turi aplanką su visų gaminių sudėties aprašais, R. Pinaičio įmonės parduotuvėje pirkėjai gauna informacinius lapelius su gaminio aprašymu.
Pasak D. Marcinkevičienės, 2002 m. patvirtinta higienos norma nereikalauja ženklinti nefasuotų maisto produktų, todėl tik nuo gamintojų priklauso, kokiu būdu jie pateikia informaciją apie savo gaminius. 
„Bet jei iškyla problemų dėl jų kokybės, ir be etikečių nustatome, kieno tai gaminys ir kas jam atsitiko“, – užtikrino D. Marcinkevičienė, patarusi pirkėjams visuomet turėti kasos aparato čekį, įrodantį, kada ir kokioje parduotuvėje produktas pirktas.

Prekių daug – visų nepatikrinsi

Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė D. Marcinkevičienė tvirtina, kad dažnai turi priekaištų dėl vartotojams neteisingai pateikiamos informacijos. Bet dažniausiai tie priekaištai yra skirti pardavėjoms, o ne gamintojams.
„Tipinis pažeidimas – neteisinga informacija vitrinoje esančioje etiketėje. Labai dažnai pasitaiko, kad pardavėjos, gavusios naują prekių partiją, nepakeičia informacijos apie gaminio tinkamumo vartoti terminą“, – tikino inspektorė.
Pasak D. Marcinkevičienės, skundų dėl produktų kokybės pastaraisiais metais pastebimai mažėja. Prieš penkerius šešerius metus tokių skundų būdavo labai daug, o šiemet dar negauta nė vieno. Tai leidžia daryti prielaidą, kad gamintojai daugiau dėmesio skiria maisto produktų kokybei.

„Natūralios“ grietinės nebebus

Už produktų ženklinimą Jurbarko rajono mėsos ir pieno perdirbimo įmonėse atsakingas vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Mindaugas Tamošaitis priminė, kad pastaruoju metu dėl etiketėse nurodomos informacijos buvo kilusi ne viena diskusija. Ypač daug ginčų kilo dėl gamintojų noro informuoti pirkėjus, kad produkte nėra „jokių E“.
Nors, pasak M. Tamošaičio,  nė viena iš šešių rajone veikiančių maisto produktų gamybos įmonių ant savo produkcijos etikečių tokių nuorodų nerašė, kai kurioms teks patikslinti ženklinimo informaciją. 
Pavyzdžiui, UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyriuje gaminama „Senolių“ grietinė buvo pristatoma kaip natūrali. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pasitelkusi pagalbon kalbininkus nustatė, kad taip gali būti vadinami tik tie produktai, kurie yra sukurti gamtos, gauti iš jos.
„Natūralus gali būti vanduo, pienas, jei jis nepasterizuotas, bet ne grietinė ar sūris, nes tai produktai, pagaminti perdirbant pieną. Jurbarko pieninei, kur gaminami „Senolių“ pieno produktai, nurodyta pakeisti ženklinimą ant pieno produktų pakuočių“, – sakė M. Tamošaitis.

Vartotojų neklaidins

Iki šių metų lapkričio 30 d. turi nelikti ir maisto produktų etikečių su užrašais „Be E“, „Be jokių E“ ir pan.
Žemės ūkio ministro sudaryta komisija nusprendė, kad reikia atsisakyti tokių išskirtinumą produktams suteikiančių etikečių, nes nenurodomas faktas, kad galutiniame gaminyje nėra natūraliai susidarančių junginių, pagal savo cheminę formulę tapačių maisto priedams, ženklinamiems žymeniu E.
Komisija atkreipė dėmesį, kad draudžiama deklaruoti produkto išskirtinumą, jei tokių produktų gamyboje nevartojami ar neleisti vartoti maisto priedai.
Gamintojams, gaminantiems produktą be konkrečių leidžiamų naudoti maisto priedų, bus leidžiama etiketėse nurodyti: „Be konservantų“, „Be saldiklių“, „Be skonio stipriklių“, „Be sintetinių dažiklių“, bet jie privalės garantuoti, kad tokių medžiagų likučių galutiniame produkte nėra.
Gamintojai, kurie maisto produktų gamybai nenaudoja konkrečių maisto priedų, leidžiamų naudoti gaminant tokius produktus, bet galutiniame produkte identiški maisto priedams junginiai gali atsirasti kaip natūrali žaliavos sudėtinė dalis, etiketėje galės nurodyti, kad gaminant produktą nepridėta konkrečių maisto priedų grupių, tačiau turės įspėti, kad gali būti natūraliai susidarančių junginių.
Įdomi informacija: UAB „Dainiai“ firminėje parduotuvėje dirbančios pardavėjos tikina, kad be maisto priedų pagamintų dešrelių spalva ir skonis jurbarkiečiams nepatiko, todėl įmonė jau seniai jų nebegamina.
Pasak Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialisto, rajone veikiančiose šešiose mėsos ir pieno perdirbimo įmonėse gaminama daugiau kaip pusantro šimto pavadinimų maisto produktų.
Didžiausią asortimentą – net 54 pavadinimų mėsos gaminius pirkėjams siūlo UAB „Dainiai“. Labai nedaug nuo jų atsilieka Girdžiuose veikianti R. Pinaičio mėsos perdirbimo įmonė, į parduotuves teikianti 48 pavadinimų gaminius. UAB „Jurbarkų mėsa“ gamina 35 pavadinimų produkciją, o Juodaičiuose veikianti UAB „Gaisenta“ – 12 pavadinimų mėsos gaminius.
Mažiausią asortimentą turi pieno perdirbimo įmonės. UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyrius gamina 7 rūšių pieno produktus, o cechas Belvederyje – dviejų rūšių sūrius.

Daiva BARTKIENĖ