Mokyklų pertvarka: pasakius A, ištarti B nenori

Mokyklų pertvarka: pasakius A, ištarti B nenori (5)

2020-01-08

Dėl mero Skirmanto Mockevičiaus ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Jolitos Jablonskienės nuomonių skirtumo informacija apie mokyklų tinklo pertvarkos pokyčius tampa sunkiai pasiekiama ir neaiški. J. Stanaitienės nuotr

Paskutiniame praėjusių metų savivaldybės tarybos posėdyje karštos diskusijos užvirė svarstant priėmimo į Jurbarko r. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo vieną punktą. Paprastai klausimų kyla kai bandoma ką nors nutylėti ar aiškiai neįvardijami tikslai. Sprendimas daugumos balsais priimtas ir įsigaliojo nuo sausio 1 d., tačiau taip ir liko neaišku, ko atliktais pakeitimais siekiama.

Autorystės neprisiima

Sprendimo projektu siūlyta pakeisti savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. patvirtinto priėmimo į Jurbarko r. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „Prašymai mokytis į naujai formuojamas klases teikiami per visus metus“. Iki šiol prašymai mokytis į naujai formuojamas klases buvo teikiami tik į vieną pasirinktą mokyklą nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., o į laisvas vietas priimami per visus mokslo metus.

Menkas tvarkos pakeitimas apaugo įvairiais spėliojimais, siūlymais ir išsisukinėjimais. Sprendimo projekto pristatyti pakviesta Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė nuo atsakymų į kai kuriuos tarybos narių klausimus išsisukinėjo. Tarybos nariui Petrui Vainauskui pasiteiravus, kas rengė šį sprendimo projektą, J. Jablonskienė aiškino, kad buvo parengtas kitoks sprendimo projektas, kuris buvo pakeistas.

„Antrąjį variantą rengė Švietimo skyriaus specialistai, ne aš, kaip asmuo. Manęs tą dieną, kai sprendimas buvo pateiktas, nebuvo, buvau komandiruotėje“, – sakė vedėja. Ji aptakiai kalbėjo ir apie tai, kas atsakingas už parengtą projektą. „Parengti sprendimą pavesta skyriaus specialistams, o pavedė tas, kas gali pavesti, kas turi tokią teisę ir pareigą“, – slapukavo J. Jablonskienė.

Už vedėją kalbėti bandė meras Skirmantas Mockevičius, pareiškęs, kad specialistams užduotis paveda vadovai, ir jie visada po sprendimo projektais pasirašo, nors dar Socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo užsiminęs, kad vedėjos J. Jablonskienės pasiūlymai buvo labai blogi ir teko parengti kitą siūlymą. Tarybos nariams paklausus, kas atsakys už sprendimo sukeltas pasekmes, meras nedvejojo: „Be abejonės, tie, kas už jį balsavo, tarybos nariai.“

Sau sprendimo autorystės J. Jablonskienė neprisiėmė ir vėliau, tačiau įvardyti jo rengėjų taip pat nesiryžo, tik pareiškė, kad pasiūlymas buvo ne jos, o tuo klausimu, kad ir turėtų ką pasakyti, nekalbės.

Pradžioje tikinęs, kad, jei vedėja sprendimo projektą pasirašė, vadinasi ir parengė, vėliau meras S. Mockevičius paaiškino, kad J. Jablonskienės parengtas sprendimo projektas buvo netikęs, todėl Socialinių reikalų komiteto pirmininkės Liudmilos Norkaitienės ir jo paties iniciatyva buvo pataisytas.

„Tai normali praktika. Teikti pasiūlymus ir koreguoti galima. Vedėja galėjo taip ir pasakyti: „Parengiau aš, po to koreguotas atsižvelgiant į kitą nuomonę, kuriai aš nepritariu ir nesutinku su tuo“, – po posėdžio praėjus gerai savaitei svarstė meras.

Keičia ar ne?

Nenuostabu, kad skambant tokiems painiems paaiškinimams tarybos nariams kilo klausimų, ar tokie priėmimo į mokyklas tvarkos pakeitimai ką nors duos ir kam jie reikalingi, ar vienas aprašo punktas ką nors iš esmės keičia? Deja, čia vėlgi nuomonės išsiskiria.

„Visiškai nieko nekeičia. Aš nežinau, ką galėtų keisti“, – nukerta J. Jablonskienė. Tačiau posėdyje meras S. Mockevičius kelis kartus primygtinai pakartojo, kad nepritarus pakeitimui, sausio 2 d. prie vienos iš progimnazijų durų nusidrieks norinčių ten leisti mokytis savo vaikus tėvų eilė. „Jei sprendimo nepriimsime, visus kviečiu sausio 2 d. susirinkti prie visi žinome kurios progimnazijos durų ir pažiūrėti, kas ten darysis“, – perspėjo meras.

Kad kalbama apie Naujamiesčio progimnaziją, buvo aišku visiems, nes jau prieš šių mokslo metų pradžią čia buvo sulaukta daugybės prašymų ir, spaudžiant tėvams, politikai buvo priversti leisti formuoti papildomą pirmokų klasę bei sumažinti klasių skaičių Vytauto Didžiojo progimnazijoje.

Meras pakeistame apraše įžvelgia esminį skirtumą. „Ankstesniame apraše buvo plačiau nei įstatymu numatytas prašymų padavimo terminas. Anksčiau paduoti prašymai gali būti kvestionuojami kaip negaliojantys. Tėvams kilo klausimas, ar galios jau paduoti prašymai, ar reikia juos teikti iš naujo. Viso to sprendimo esmė – aiškumas, paprastumas, biurokratijos mažinimas“, – bando aiškinti S. Mockevičius. Jis tikino, kad 2019 m. pateikti tėvų prašymai kitiems mokslo metams turi galioti ir šiemet.

Vis tik tą aiškumą pasiekti sunkiai pavyksta. Jo įneša priėmimo tvarkos aprašo 11 punkto pakeitimo iniciatorė L. Norkaitienė. „Aš labai gilinuosi į klausimus, susijusius su švietimu. Kai pamačiau, kad Švietimo skyrius pateikė priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas aprašo pakeitimus, kuriuose numatė iš tėvų reikalauti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų, patvirtintų seniūno, supratau, kad didesnės nesąmonės negali būti“, – sako tarybos narė. Seniūnijose būtų nusidriekusios tėvų eilės, o seniūnas nespėtų tvirtinti pažymų.

Pasak L. Norkaitienės, tvarka, kad prašymus galima pateikti visus metus, galiojo ir anksčiau, iki 2019 m. kovo 28 d. „Patys padarėme nesąmonę, kurią dabar reikėjo ištaisyti. Net neprisimenu, kodėl buvome tokį sprendimą pavasarį priėmę“, – savęs neteisina Socialinių reikalų komiteto pirmininkė. Pasak jos, galiojusia tvarka apribojant prašymų pateikimo laiką buvo perlenkta lazda. „Tai – tėvų diskriminacija. Dabar išvengsime bereikalingų dalykų“, – mano L. Norkaitienė.

Tačiau, tarybos narės nuomone, vertinant teisiškai, tėvų prašymai, pateikti nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d., vis tik gali negalioti. „Na, čia jau kaip pažiūrės mokyklos. Tėvai galbūt turėtų juos perrašyti“, – mano L. Norkaitienė.

Nedaug pasikeitimų priėmus sprendimą mato ir Naujamiesčio progimnazijos direktorė Alma Uznė. „Dar negavome sprendimo, bet jei ten pakeista tik prašymų priėmimo data, tai tik tiek ir pasikeis. Kiek metų dirbu, tėvai prašymus galėjo teikti visą laiką ir tik paskutinį kovą tvarka buvo pakeista. Jei sprendimas nebūtų priimtas, galbūt vieni kiti tėvai ir paskubėtų sausio 2 d. pateikti prašymus, bet nemanau, kad jie gali užplūsti mokyklą. Žinoma, smagu, kad mumis taip pasitiki ir nori čia mokytis“, – šypsosi A. Uznė.

Pasak jos, niekur nedingo ir sprendimas dėl mokykloms priskirtų gyvenamųjų teritorijų. „Pirma turime priimti vaikus iš savo teritorijos ir tik likus laisvų vietų – iš kitur“, – sako direktorė. Problema, kai tėvai nori vaikus leisti į kitą mokyklą, nei numato tarybos patvirtinti sprendimai dėl mokymo įstaigoms priklausančių teritorijų, niekur nedingo.

Sprendimas avansu

Ar mokyklos privalo atsižvelgti į teritorijas, atsakyti sunku ir merui S. Mockevičiui. „Kaip ir galioja tas nutarimas, tačiau turime suprasti, kad jis neturi prasmės, nes vaikų mokyklose trūksta. Ir bandymai įvesti privalomas gyvenamosios vietos deklaravimo pažymas – pertekliniai. Šis sprendimas priimtas šiek tiek avansu, kad būtų sprendžiama kylanti situacija, kai kažkodėl nusprendžiama, kad viena mokykla blogesnė už kitą, prasideda konfliktai, manipuliacijos, ginčai. Gal šiandien ir neatrodo, kad kažkas labai pasikeitė, bet pilnai įsigaliojus, tikiuosi, mūsų priimtiems visiems teisės aktams, patvirtinus mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimus, nebeliks problemos ir teritorijų aktualumo“, – sako meras. Pasirodo, painiai aiškinamų pakeitimų esmė yra planas sujungti miesto progimnazijas.

Tarybos posėdyje paklaustas, ar mieste liks tik viena progimnazija, meras vėlgi kalbėjo užuominomis. „Sakau aiškiai, ir jūs savo rinkėjams drąsiai sakykite, kad visi vaikai tilps vienoje geriausioje Jurbarko progimnazijoje. Visiems vietos užteks, nesvarbu, kur jie gyventų“, – kelis kartus pakartojo S. Mockevičius.

„Šviesą“ meras patikino, kad aiškiau nei kalbėjo pasakyti negali. „Sprendimus priima ne meras. Spręs visa taryba. Tikiuosi, kad sprendimas bus protingas ir mieste liks viena progimnazija. Sudaryta darbo grupė turėtų viską nuspręsti ir pasiūlyti galimus variantus“, – sako S. Mockevičius.

Meras įsitikinęs, kad toks sprendimas būtų tinkamiausias – progimnazijos galėtų būti sujungtos paliekant vieną administraciją, o mokiniai pagal amžiaus grupes mokytųsi skirtinguose pastatuose. „Negalime rasti ir direktorių ugdymo įstaigoms, o sujungus mokyklas, jo reikėtų vieno. Pertvarkos esmė ne tik taupymas – administracijos sumažėtų ne tiek daug. Svarbiausia, neliktų susipriešinimo, konfliktų. Aukščiau visko – vaikų interesai ir ramūs, nejaučiantys įtampos tėvai“, – tikina S. Mockevičius.

Pasak jo, penkeriems metams parengtą mokyklų tinklo pertvarkos plano korekciją būtina daryti, jei to reikalauja mažėjantis vaikų skaičius.

Vienos progimnazijos vizijai pritaria ir Socialinių reikalų komiteto pirmininkė L. Norkaitienė. Taip, pasak jos, nebūtų priešinamos dviejų mokyklų bendruomenės. „Abi mokyklos geros, galbūt vienoje yra valdymo problemų. Sujungus jas, tėvams nereikės rinktis. O ateityje, greičiausiai, užteks ir vieno pastato“, – svarsto tarybos narė.

Kai paaiškėja planai, aiškesnis pasidaro ir tarybos priimtas sprendimas – dabar tėvai gali teikti prašymus bet kada ir bet kur, o iki rugsėjo pirmosios sujungus abi progimnazijas nebeliktų sumaišties dėl teritorijų ir pasirinkimo.

Nesusikalba

Didžiausią sumaištį kelia skirtingos nuomonės – vieną deklaruoja savivaldybės vadovai, kitaip mano už švietimą atsakingo skyriaus vedėja. „Nieko keisto, kad vedėja turi kitą nuomonę. Nors iš šalies gali atrodyti keistai, kai mes čia nesusitariame“, – sako meras S. Mockevičius.

Pasak jo, iš kitur atvykusiam žmogui sunku suprasti vietos problemas. „Mes labiau žinom situaciją, plačiau žiūrim, o atvykęs žmogus nelabai jaučia tą pulsą, gal ir tos problemos nerūpi“, – apie ne Jurbarke gyvenančios Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos nuomonę kalba meras.

Kratydamasi sprendimo J. Jablonskienė aiškiai parodo, kad suplanuotos reformos jai ne itin patinka. „Mokyklų sujungimas galimas, kai jos yra nedidelės. Ar veiks toks modelis, kai įstaigoje bus 1000 moksleivių? Neturiu ką pasakyti“, – sako vedėja.

Pasak S. Mockevičiaus, J. Jablonskienė yra įpareigota parengti visą informaciją apie būsimas permainas progimnazijose ir pateikti visuomenei. „Ji kažkodėl to nedaro. Matyt todėl, kad nepritaria“, – su pavaldine merui susitarti, matyt, ne taip lengva.

Savivaldybės svetainėje kol kas buvo išplatinta tik informacija apie sudarytą darbo grupę mokyklų tinklo pertvarkos planui tikslinti. Ji turėtų pateikti pasiūlymus tiek dėl miesto progimnazijų, tiek dėl kitų rajono švietimo įstaigų likimo. Išvados turėtų būti pateiktos iki vasario 10 d. „Čia viskas turėtų būti padaryta greitai. Jei gausime išvadas anksčiau, gal galėsime svarstyti vasario tarybos posėdyje, jei ne – kovą“, – tikina S. Mockevičius.

Kai sutarimo nėra netgi savivaldybės kabinetuose, sprendimais sunku įtikinti ne tik opoziciją, bet ir visuomenę, kuri vėl lieka be informacijos. Nors nuolat tikinama, kad viskas atliekama laiku, akis bado vėluojantys sprendimai: praėjusią vasarą kilus tėvų nepasitenkinimui sprendimai dėl progimnazijų vėl palikti paskutinei minutei. Paskelbus apie darbo grupės sudarymą, kad joje teks dirbti, Naujamiesčio progimnazijos direktorė net nežinojo, o pakeitimai daromi todėl, kad tikimasi konkrečių sprendimų ateityje. Painu, kai nekalbama atvirai ir aiškiai.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook