Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Mokytojai neketina nusileisti – ruošiasi streikui

Mokytojai neketina nusileisti – ruošiasi streikui (1)

2019-11-25

Rajono mokytojų profsąjungos lyderė Erika Liutkevičienė apgailestauja, kad prie streiko jungiasi tik dalis švietimo darbuotojų – pedagogams trūksta vienybės kovojant už savo teises. D. Karopčikienės nuotr.

Lapkričio 28 d. Lietuvos mokytojai rengia streiką, prie kurio jungiasi ir dalis Jurbarko rajono pedagogų. Mokytojai nusiteikę streikuoti todėl, kad Vyriausybė nesirengia įgyvendinti susitarimo dėl etatinio apmokėjimo – po biudžeto pristatymo Seime pasirodė, kad tam trūksta 62,2 mln. eurų.

Persiderėti nesutiko

Paaiškėjus, kad pinigų neužtenka, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijavo derybas su profesinėmis sąjungomis dėl 2020 m. biudžeto. Tačiau didžiausios Lietuvoje, apie 10 tūkst. narių vienijančios, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas dar prieš susitikimą pranešime spaudai pareiškė, kad švietimo darbuotojai nusileisti neketina ir susitarimo pakeitimams nepritars.

„Liepos mėnesį derėjomės su ŠMSM, pasirašėme abi puses tenkinantį kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija nesugeba užtikrinti sutarties vykdymo, todėl inicijuoja naujas derybas. Galimybės dar kartą nusileisti nematome, todėl ruošiamės dviejų valandų įspėjamajam streikui lapkričio 28 d.“, – prieš susitikimą ministerijoje teigė E. Milešinas.

E. Milešinas akcentavo, kad dabartiniai susitarimai privalo būti vykdomi, kaip tą pabrėžė ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Be to, LŠMPS vadovas atkreipė dėmesį, kad susitarimui įgyvendinti trūksta daugiau nei 60 mln. eurų, o papildomos Seimo narių registruotos iniciatyvos klaidina visuomenę ir neleidžia susikoncentruoti ne tik į kitų metų biudžeto priėmimą, bet ir į ilgalaikius sprendimus, gyvybiškai svarbius švietimo sistemai ir šalies raidai.

„Svarbu paminėti, kad šių metų susitarimas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės. Iki 2025 metų privalome turėti tvarią ir pažangią sistemą, kurioje vyktų mokytojų rotacija, ateitų nauji motyvuoti mokytojai. Derybos dėl kitų metų biudžeto tėra mažas, tačiau svarbus žingsnelis į priekį“, – sako E. Milešinas.

Ketvirtadienį, lapkričio 21 d., įvykusiame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir pedagogų profesinių sąjungų susitikime, kuriame dalyvavo ir Finansų ministerijos atstovas, profesinės sąjungos griežtai atmetė siūlymą tęsti derybas ir nurodė, kad kreipsis į Vyriausybę dėl kolektyvinio darbo ginčo komisijos sudarymo. Tai pirmas žingsnis prieš pradedant teisines streiko procedūras.

Profesinės sąjungos nesutiko persvarstyti šių metų liepą parengto Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto, sulaukus pataisyto valstybės biudžeto projekto, kai bus aišku dėl švietimui 2020 metams skiriamo finansavimo ir bus galima pakartotinai derėtis. Profsąjungos pasisakė liekančios prie vasarą parengto varianto, atitinkančio Vyriausybės patvirtintą viešojo sektoriaus darbuotojų finansavimo strategijos projektą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei 4 profesinių sąjungų – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ – sutarties pakeitimo projekte numatyta sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį, užtikrinti švietimo pagalbos finansavimą ir išeitines išmokas mokytojams, paliekantiems mokyklą šalių sutarimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį sutarties pakeitimo projektą pateikė kitoms ministerijoms, tačiau negavo pritarimo, kad sutarties pakeitimus galėtų pasirašyti.  

Norint įgyvendinti sutarimų su profesinėmis sąjungomis projektų nuostatas, 2020 m. iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 118 mln. Eur.

Streikuos ne visi

Prie Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) organizuojamo įspėjamojo streiko jungiasi ir Jurbarko rajono švietimo darbuotojai. „Tai bus dviejų valandų įspėjamasis streikas, o jo metu Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje vyks pedagogų susitikimas su rajono vadovais ir žurnalistais“, – informavo rajone veikiančios profesinės sąjungos vadovė mokytoja E. Liutkevičienė.

Pasak E. Liutkevičienės, streikuoti yra nutarę Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, Jurbarko Vytauto Didžiojo ir Naujamiesčio progimnazijų, Eržvilko gimnazijos, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos pedagogai.

Įspėjamąjį streiką organizuojanti LŠMPS yra suformulavusi 10 reikalavimų Vyriausybei – visi susiję su švietimo darbuotojų darbo apmokėjimu.

Ar mokytojai streikuoja tik dėl didesnių atlyginimų, klausėme rajono pedagogų profesinės sąjungos vadovės. „Mes negalime keisti mokyklų tinklo ar skirstyti lėšų švietimui, mes galime tik reikalauti, kad būtų laikomasi susitarimo ir mūsų darbas būtų tinkamai atlyginamas. Tinkamas darbo apmokėjimas gerina ir švietimo kokybę. Jauni žmonės į mokyklą dirbti neina, nes pradedantiesiems atlyginimas į rankas nesiekia 700 Eur už etatą, o etatą ne visi turi. O rajono pedagogų amžiaus vidurkis svyruoja apie 54 metus. Mažiausi atlyginimai yra ikimokyklinio ugdymo pedagogų, o mūsų profesinė sąjunga šiame etape daugiausia dėmesio skiria tam, kad visų švietimo grandžių darbuotojų darbas būtų apmokamas vienodai, vadovaujantis tais pačiais kriterijais“, – problemas vardijo E. Liutkevičienė.

Tačiau prie streiko prisideda tik dalis pedagogų. Kodėl? E. Liutkevičienė sako, kad vienintelei rajone veikiančiai profsąjungai priklauso tik apie 100 švietimo darbuotojų, aktyviausiai veikia miesto mokyklose, Eržvilke ir Smalininkuose, o kai kuriose profesinės sąjungos net nėra.

„Liūdna, kad daug mokytojų ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojai gerovės laukia „lindėdami apkasuose“, matyt, tikėdamiesi, kad padėtį pakeis kiti, streikuojantieji. Suveikia ir žmogiškasis faktorius, kad nėra vienybės – kažkas turbūt bijo dėl savo egzistencijos, kažkas nori saugiai sulaukti pensijos“, – sako E. Liutkevičienė ir kolegoms linki vienybės ir stiprybės kovoje dėl teisėtų reikalavimų.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook