Nemalonių kvapų tyrėjams – biurokratinės kliūtys (0)

Kol kas tik susirašinėja

Nors metų pradžioje įsigaliojo ilgai laukta higienos norma „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, miestiečius varginanti smarvė šiemet nė kiek nesumažėjo.
UAB „Dainiai“ kaip vėdino savo fermas per kvapus ištraukiančią ventiliavimo įrangą, taip tebevėdina, ir kaip laistė pievas srutomis, taip tebelaisto. Skirtumas tik toks, kad įsigaliojus kvapus reglamentuojančiai higienos normai paaiškėjo, jog kvapų koncentracijos ore tyrimus organizuoti įpareigoti Visuomenės sveikatos centrai.
Su jurbarkiečius varginančiu srutų dvoku kovojančios rajono Verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus į Tauragės visuomenės sveikatos centrą šiemet kreipėsi jau daug kartų, nes smarvė mieste jaučiama nuo pat gegužės pradžios.
Gegužės 25 d. Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius Saulius Jasaitis parašė Verslininkų organizacijai, kad retrospektyviai faktus patvirtinančių tyrimų atlikti neįmanoma, ir pareikalavo nurodyti laiką ir vietą, kada ir kur jaučiamas nemalonus kvapas, ir kada, Verslininkų organizacijos manymu, reikėtų atlikti kvapų kontrolę gyvenamosios aplinkos ore.
Raštus dėl smarvės G. Stoškus visuomenės sveikatos specialistams siuntė ir gegužės 27, birželio 1, 2, 3 dienomis – visą tą laiką vakarais arba prieš vidurnaktį šiaurinėje miesto dalyje pasklisdavo baisus srutų dvokas, todėl kaitros alinami žmonės negalėjo atsidaryti langų.
Verslininkų organizacija įvykdė visus Tauragės visuomenės sveikatos centro nurodymus: suregistravo nepatenkintuosius smarve, pateikė jų adresus, kontaktus ir net sutikimus tirti kvapų koncentraciją gyvenamųjų patalpų ore, tačiau smarvės dėl to nesumažėjo.
Nors kaskart, kai Jurbarke pasklinda smarvė ir Verslininkų organizacija apie tai praneša Tauragės visuomenės  sveikatos centrui, raštai išsiunčiami ir sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui bei aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, niekas nesikeičia.
Kol kas Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius S. Jasaitis žengė tik vieną žingsnį į priekį – sudarė Kvapų tyrimo komisiją. Joje Tauragės visuomenės sveikatos centrui atstovaus Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Daukšienė, aplinkosaugininkams – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys, savivaldybei – administracijos vyriausiasis specialistas, savivaldybės gydytojas Raimundas Šulinskas.
Ši komisija įpareigota suderintu laiku nuvykti į kvapais nepatenkintų žmonių gyvenamąsias patalpas ar ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietą įvertinti, ar ten tikrai jaučiamas kvapas, ir nustatyti, ar šis kvapas gali būti siejamas su skunde surodytais taršos šaltiniais. 

Nežino, kada smirdės

Jurbarko rajono verslininkų organizacija negalėjo atsakyti į vienintelį  Tauragės visuomenės sveikatos centro direktoriaus klausimą: kada atlikti tyrimus.
„Kvaila to klausti, nes niekas nežino, kada smirdės. Esu įsitikinęs, kad smarvė mieste pasklinda tuo metu, kai ventiliuojamos fermos ir nuo UAB „Dainiai“ Jurbarko link pučia šiaurės vakarų vėjas. Dar gegužės mėnesį apie tai raštu pranešiau Tauragės visuomenės sveikatos centrui“,– tikina G. Stoškus.
Verslininkų organizacijos vadovas mano, kad 70 proc. taršos į orą UAB „Dainiai“ išmeta vėdindama tvartus ištraukiamąja ventiliavimo sistema, kuri dažniausiai įjungiama naktį. Kadangi įmonė greičiausiai nenaudoja nei filtrų, nei jokių kitų azoto koncentraciją ore mažinančių priemonių, šiaurės vakarų vėjas sunkų smogo debesį nupučia Jurbarko link. Kvapų koncentraciją gyvenamųjų patalpų ore, pasak G. Stoškaus, būtent tuo metu ir reikėtų tirti, antraip iš brangiai kainuojančių tyrimų visuomenei nebus jokios naudos.
G. Stoškus dar praėjusiais metais raštu prašė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, kad UAB „Dainiai“ suderintų su aplinkosaugininkais fermų vėdinimo grafiką.
„Kol tokio dokumento nebus, niekas negalės žinoti, kada fermos bus vėdinamos, ir negalės nustatyti, kokia yra kvapų koncentracija teršalų paskleidimo metu“,– įsitikinęs G. Stoškus.
Verslininkų organizacija prašė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento įpareigoti UAB „Dainiai“ naudoti natūralų tvartų vėdinimą, nes tokį, pasak G. Stoškaus, bendrovė ir yra deklaravusi.

Negali dirbti naktį

Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius S. Jasaitis atkreipė dėmesį į Jurbarko verslininkų organizacijos reikalavimą, tačiau kol kas nieko nepešė. Paaiškėjo, kad fermų vėdinimo ištraukiamąja ventiliacija grafiko nėra ir negali būti.
„Mums paaiškino, kad vėdinimo režimą nustato kompiuterinė programa – kada įsijungs ištraukiamoji ventiliacija, priklauso nuo oro temperatūros, tvarte laikomų gyvulių skaičiaus ir daugelio kitų dalykų“,– tikino S. Jasaitis.
Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius pripažino, kad higienos norma „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nėra tobula. Joje numatyta, kaip ištirti iš stacionarių šaltinių sklindančius kvapus, bet nieko nėra pasakyta apie trumpalaikius oro užteršimus. 
S. Jasaitis neneigia, kad dėl smarvės Jurbarke skundžiasi ne tik Verslininkų organizacija. „Ir mūsų darbuotojai tą patį sako – pagaliau kiekvienas, kuris važiuoja pro „Dainius“, tą smarvę pajaučia. Bet norint ištirti kvapų koncentraciją ore reikia įveikti ilgą ir sunkią biurokratinę procedūrą. Ne mes ją sugalvojome – visa tai nustatyta higienos normoje“,– apgailestavo S. Jasaitis.
Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro direktoriaus, kol kas toliau raštų rašymo nepažengta. Du iš trijų kvapų tyrimo komisijos narių neturi leidimo dirbti po darbo valandų, todėl direktoriui teko kreiptis į jų darbdavius. „Laukiame, kol gausime atsakymus, ir tada spręsime, ką daryti – gal reikės kreiptis į Vyriausybę“,– neskubėjo komentuoti S. Jasaitis.
Laboratorijoje tyrimai jau užsakyti, laukiama tik pranešimo, kada atvykti paimti oro mėginių. Pasak S. Jasaičio, sunkiausia suderinti, kada tą daryti – reikia „gaudyti“ vėją ir nujausti, kada bus vėdinami tvartai. Pagal Seimo kontrolierių nurodymu sudarytą programą Tauragės visuomenės sveikatos centras įpareigotas nustatyti, koks kiekis amoniako taršos metu pasklinda gyvenamosios aplinkos ore, tačiau paskutinio iš 19 privalomų mėginių paimti kol kas nepavyksta.
UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius atsisakė mus įsileisti į įmonės teritoriją dėl kiaulių maro grėsmės. Nežinau, ar jis teisus, bandau aiškintis“,– tvirtino S. Jasaitis.

Reikia ne tik žiedelius skinti

Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius tiki, kad oro mėginius kvapų koncentracijai gyvenamosios patalpos ore ištirti šią vasarą paimti vis dėlto pavyks.
Lietuvoje nėra kvapams tirti atestuotos laboratorijos, todėl mėginiai bus vežami į Latviją. Gal net pavyks nustatyti, kad kvapų koncentracija viršija normas.
Tačiau net ir įrodžius, kad Verslininkų organizacijos skundai yra pagrįsti, vargu ar pavyks ką nors pakeisti į gerąją pusę.
 Nors nuo šių metų pradžios įsigaliojus higienos normai „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, aplinkos teršėjui lyg ir galima būtų nurodyti imtis kvapus mažinančių priemonių, skirti iki 500 Lt administracinę baudą ar net sustabdyti įmonės licenciją, visuomenės sveikatos specialistai į tai moja ranka. Teisme nepavyktų įrodyti, kad kvapų koncentracija gyvenamųjų patalpų ore viršijo normas vien dėl to, jog Latvijoje ir Lietuvoje kvapų intensyvumas vertinamas skirtingai.
„Smarvė – tik žiedeliai, juos nuskynus išaugs pumpurai, todėl man atrodo, kad svarbiausia ne bausti, o nustatyti kvapų intensyvumo priežastį. Tai žemės ūkio ir aplinkosaugos specialistų reikalas. Jie turėtų susidomėti technologinėmis smarvės sklidimo priežastimis ir pareikalauti, kad būtų imamasi priemonių taršai sumažinti. Nesuprantu, kodėl iki šiol to niekas nedaro“,– sakė S. Jasaitis.
Smarvė, pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro direktoriaus, tai ne tik nemalonūs pojūčiai.  Tai ore pasklidę amoniako, sieros vandenilio, merkaptanų ir daugybės kitų medžiagų junginiai.  Už nemalonius pojūčius svarbiau yra žinoti, kuo kvėpuojame ir ar tos medžiagos, kurias įkvepiame su oru, nekenkia mūsų sveikatai.
„Gal jų yra labai maži kiekiai, bet kol nėra ištirta, niekas to negali pasakyti. Aišku viena: tokie kompleksai yra Lietuvos nelaimė. Negalima žmonių sveikatos aukoti dėl ekonomikos, reikia rūpintis ir aplinka, kurioje gyvename“,– tikino S. Jasaitis.

Komisija pateikė išvadas

Nors oro tarša Jurbarke Seimo kontrolieriai įpareigojo susirūpinti Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijas, abi institucijos nuo Verslininkų organizacijos pretenzijų ir toliau ginasi raštais.
Biurokratinį atsakymą į Jurbarko rajono verslininkų organizacijos skundą pateikė Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, kurio vadovaujamos komisijos nariai prieš keletą savaičių buvo atvykę į Jurbarką aiškintis visuomenės ir įmonės konflikto priežasčių.
Kanclerio atsakyme teigiama, kad sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo dėl „Dainių“ planuojamos ūkinės veiklos Gedžių fermose nėra pagrindo, nes Jurbarko rajono savivaldybė 2010 m. gruodžio 27 d. suderino UAB „Dainiai“ planuojamos ūkinės veiklos programą, o savivaldybės taryba pritarė UAB „Dainiai“ ūkinės veiklos atnaujinimui Gedžių kaime.
Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 dalis numato, kad savivaldybės taryba turi teisę iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos  galimybių. Tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimo procedūros negalėtų būti tęsiamos, kol galiotų savivaldybės tarybos priimtas sprendimas.
Praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija atliko oro taršos amoniaku ir sieros vandeniliu tyrimus penkių sodybų, esančių šalia UAB „Dainiai“ kiaulių komplekso, gyvenamųjų pastatų patalpose ir aplinkoje šalia pastatų. Atlikta 14 matavimų – dviejų sodybų patalpose ir trijų sodybų aplinkos ore prie gyvenamųjų pastatų užfiksuota amoniako koncentracija, viršijanti Lietuvos higienos normoje 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ numatytas ribines vertes.
Komisija atkreipė dėmesį, kad ši higienos norma nustato didžiausią leistiną cheminių medžiagų koncentraciją tik gyvenamosios aplinkos ore, ir pranešė verslininkams, kad šiemet Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas dukart atliko aplinkos oro užterštumo amoniaku tyrimus UAB „Dainiai“ kiaulių komplekso apylinkėse ir nė karto užterštumo amoniaku ribinės vertės nebuvo viršytos.
Toks Aplinkos ministerijos kanclerio R. Klovo pranešimas Verslininkų organizacijos narių nenustebino. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas amoniako kiekį ore tyrė tuomet, kai Jurbarke dar niekas nesiskundė smarve – kovo 22 d.
Belieka tik spėlioti, ar Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai organizuodami tokius tyrimus aklai vadovaujasi savo planais, ar specialiai eikvojo valstybės pinigus UAB „Dainiai“ nuo nepatenkintos visuomenės apginti.

Daiva BARTKIENĖ