Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Nerimo dėl ligoninės likimo ministras nesumažino

Nerimo dėl ligoninės likimo ministras nesumažino (10)

2018-07-16

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (centre) Jurbarko ligoninėje buvo labai laukiamas, tačiau medikai ir valdininkai į savo klausimus atsakymų taip ir neišgirdo. J. Stanaitienės nuotr.

Liepos 10 d. Jurbarke viešėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ir nors po vizito Jurbarko r. savivaldybė išplatino džiugų pranešimą, kad Jurbarko ligoninės uždaromų įstaigų sąraše nėra, tai, ko gero, tik gudrus viešųjų ryšių triukas – A. Veryga nė viename susitikime apie šios įstaigos likimą nepasakė nieko konkretaus, o juose dalyvavusieji greičiau suprato, kad nieko gero iš medicinos įstaigų tinklo pertvarkos jurbarkiečiams laukti nereikėtų.

Neaiškumas suvienijo

Viena gera žinia galėtų būti ta, kad susitikimą rengė ir drauge mūru už Jurbarko ligoninės išlikimą stojo tiek Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, tiek Seimo narys Ričardas Juška. Ne paslaptis, kad šie politikai, švelniai tariant, simpatijų vienas kitam nejaučia, tačiau grėsmė likti be medicinos paslaugų ir užsitraukti gyventojų nemalonę merą ir Seimo narį suvienijo.

Aštrių klausimų, pamąstymų ir patarimų sveikatos apsaugos ministrui negailėjo medikų bendruomenė, su kuria A. Veryga susitiko pirmiausia. Pristatydamas ministrą S. Mockevičius išreiškė susirūpinimą viešojoje erdvėje plintančiais valdininkų pamąstymais apie nekokybiškas paslaugas provincijos ligoninėse ir tuo, kad jokių tikslesnių žinių apie medicinos įstaigų tinklą neturi nei rajonų merai, nei provincijoje dirbantys medikai.

„Tinklą tvarkyti reikia, nes turime rimtų bėdų. Jūsų ligoninė – ne blogiausias variantas, tačiau yra tokių įstaigų, kurios, jei nieko nedarysime, pačios po pusmečio užsidarys, nes dabar turi imti paskolas medikų atlyginimams“, – patikino A. Veryga. Pasak jo, regionuose sumažėjus žmonių, ligoninių tinklas tapo visai neefektyvus.

Ministras vardijo problemas: ligoninėse daug tuščių lovų – net 4,5 tūkst., tačiau trūksta apie 3 tūkst. slaugos lovų; į ligoninę guldomi pacientai, kurie turėtų būti išgydomi pirminėje grandyje – pas šeimos gydytojus. „Lova neneša nuostolio įstaigai, kai ji užimta 300 dienų per metus. Reikia sutvarkyti išvengiamas hospitalizacijas. Pas jus, aš pažiūrėjau, ligoninėje trečdalis paguldomų pacientų galėtų būti gydomi ne stacionare“, – skaičiais manipuliavo A. Veryga.

Pasak ministro, didelė problema – nepakankami medikų atlyginimai. „Sutarėme su profsąjungomis juos kelti, tačiau ne visos gydymo įstaigos sugeba išmokėti atlyginimo grindis siekiantį darbo užmokestį medikams ir tikisi, kad jie dirbs pusvelčiui“, – sakė ministras.

Paslaugų kokybę A. Veryga taip pat vertino pasiremdamas įvairiais tyrimais ir skaičiais: mirštamumo skirtingose įstaigose rodikliais, išvažiuojančių į kitas įstaigas pacientų skaičiais. „Ligoniai balsuoja kojomis. Jei jie paslaugų ieško kitur, vadinasi, įstaigoje kažkas negerai. Pas jus dar ne kritiška padėtis, o kai kuriuose rajonuose išvažiuoja 80 proc. pacientų“, – tikino ministras. Visos problemos ir skaičiai veda į vieną – toliau taip dirbti negalima. „Nesvarbu, kur pacientas gyvena, jam svarbiausia atsitikus nelaimei gauti kokybiškas paslaugas ir išlikti gyvam“, – įsitikinęs A. Veryga.

Kritikos negailėjo

Sklandi ministro kalba medikų neužliūliavo. Ligoninės vadovė Rūta Lukšienė klausė, iš kur ministras ėmė skaičius, kad ligoninėje guli trečdalis pacientų, kuriems stacionarių paslaugų nereikėtų. Ministro atsakymas, kad visus statistinius duomenis pateikia Higienos institutas, prajuokino jaunuosius ligoninės medikus –  chirurgą Mindaugą Eigėlį ir anesteziologę reanimatologę Eglę Eigėlienę. „Negaliu klausyti tokių kalbų! Ministre, jūs puikiai žinote, ko verta visa ši statistika. Ji yra niekinė. Ministerija puikiai sužaidė – paleido duomenis su skambiomis antraštėmis į žiniasklaidą ir formuoja nuomonę“, – sakė M. Eigėlis.

Ministras sutiko, kad pateikiami duomenys yra „grubūs“ ir netinka įstaigoms lyginti, tačiau, pasak jo, tai nepaneigia milžiniškų skirtumų tarp ligoninių – vienos tvarkosi geriau nei kitos, žmonių jose miršta mažiau, išvengiamų hospitalizacijų – nedaug, medikų atlyginimai siekia ir 3 tūkst. Eur.

E. Eigėlienė prašė ministro išvardyti kokybiško gydimo kriterijus. „Pagal ką jūs skaičiuojat kokybę? Ar skaičiuojamas atliktų operacijų skaičius? Ar žiūrima į jų kokybę? Atsižvelgiama į gyventojų skaičių? Ar yra tik įstaigos Vilniuje ir Kaune, kuriose paslaugos kokybiškos?“ – klausė medikė. Ministras kalbėjo aptakiai – apie suteiktų paslaugų, gydytojų atliktų veiksmų skaičių, mirštamumą, komplikacijas po operacijų.

Tokios kalbos medikams netiko. „Mums svarbu, kas bus su mūsų ligonine. Atėjome čia dirbti prieš 5 metus – jauni, energingi, tikėdami, kad galėsime daug padaryti. Ir padarėme – iškėlėme ligoninę į kitą lygį“, – sakė E. Eigėlienė. „Mes dirbame ir nenorime sužinoti, kad rytoj į darbą jau galime neateiti. Mes turime planuoti ateitį, ieškoti kitos darbo vietos. Sakykit tiesiai, kas laukia ligoninės. Prieš tai buvęs ministras sakė, kad šios įstaigos jo planuose nėra. O jūsų“? – karščiavosi M. Eigėlis.

Kolegą palaikė ir traumatologė Arijana Belskienė: „Chirurgijos-traumatologijos skyriuje dirba jauni žmonės, su šeimomis, „apsiženiję“ su bankais. Mes dirbame efektyviai, važiuojame į seminarus ir kursus užsienyje. Jūsų kalbėjimas neduoda jokio stabilumo mūsų asmeniniam gyvenimui. Mes turime žinoti, kas vyksta, nes ruošiamės emigruoti visu skyriumi. Ir ne į kitą ligoninę, o į užsienį“. Gydytoja prašė ministro pasakyti, kurioje uždaromų įstaigų sąrašėlio vietoje yra Jurbarko ligoninė.

Medikus palaikė valdžios atstovai: apie tai, kaip sunku patekti pas specialistus trečiojo lygio medicinos įstaigose, tad ten tenka už paslaugas mokėti, kalbėjo savivaldybės gydytoja Gražina Sutkuvienė. Vicemeras Saulius Lapėnas tikino, kad regioninių ligoninių medikams už atliktas paslaugas mokama mažiau nei dirbantiems didmiesčiuose. Seimo narys R. Juška ministrą barė, kad pirma pasiuvo kostiumą, o dabar ieško, ką juo aprengti – priimtą įstatymą, apie kurį nediskutavo su bendruomene, bando įsiūlyti gydymo įstaigoms.

Turėjo pasiteisinimą

Į visus kaltinimus ir klausimus ministras A. Veryga atsišaudė teigdamas, kad Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus gydymo įstaigų pertvarkos įstatymą, jis nebeturįs teisinių prielaidų jokiems sprendimams. „Jei bus pritarta įstatymui, atsiras teisinės prielaidos kažką daryti. Dabar aš nieko nežinau ir negaliu pasakoti to, kas galbūt neįvyks. Jei įstatymas nebus priimtas, tai gal niekas ir neįvyks“, – nuolat kartojo A. Veryga. Vizito dieną paskelbtas Prezidentės veto buvo puiki proga ministrui nekalbėti.

Ministras tikino, kad vos atsiradus teisinėms prielaidoms, tai yra priėmus įstatymą, bus suformuotos regioninės sveikatos tarybos, kuriose dirbs ir merai, ir bus konsultuojamasi, ką su kuriomis įstaigomis daryti.

Mero S. Mockevičiaus pasiūlymą diskutuoti seniai veikiančiose Regioninės plėtros tarybose A. Veryga atmetė – esą jos ne tam skirtos. Ministras taip pat nematė reikalo būsimų permainų svarstyti su rajono medikais. „Kaip jūs įsivaizduojate, aš turėčiau su visais tartis? Yra medikų, specialistų, profsąjungų organizacijos, su kuriomis ir bendraujame“, – pažadėti, kad dėl pertvarkos tarsis su ligonine A. Veryga nenorėjo.

Ministras tikino, kad jokių pasmerktų ligoninių sąrašų nėra, o ir pačios ligoninės nebus uždaromos, tačiau pabrėžė, kad įstaigos gali jungtis savo noru, o susijungusiose įstaigose bus teikiamos daug geresnės paslaugos, reikės mažiau medikų. Pasak ministro, tam jau ruošiamasi – planuojama mažinti siaurų specializacijų medikų ruošimą, perkama daugiau greitosios medicininės pagalbos automobilių.

Nors ministras pasiskundė, kad nepatinka tonas, kuriuo medikai su juo bendravo, tačiau spaudimui nepasidavė – ligoninę A. Veryga paliko nieko konkretaus nepasakęs ir nepažadėjęs.

Įtampos nebuvo

Gerus Sveikatos apsaugos ministerijos norus, kuriems sutrukdė Prezidentės veto, ministras A. Veryga pristatė ir miesto visuomenei, tarybos nariams, medikams. Jiems ministras teigė, kad dabartinė sistema netenkina: pacientams paslaugos nepatogios, tenka ilgai laukti ir primokėti, medikų algos mažos, įstaigos dirba nuostolingai. „Sveikatos rodikliai – tragiški. Lygiuojamės į Skandinavijos šalis, tad ir įstatymus panašius priimame. Pradėjome nuo sveikos gyvensenos propagavimo, ir tai jau duoda rezultatų – mažėja vartojančiųjų alkoholį, šlitinėjančių gatvėse. Bus dar geriau, tik reikia laiko“, – savo reformas gyrė A. Veryga.

Ministras tikino, kad sukūrus klasterius jau gerėja situacija gelbėjant infarkto ir insulto ištiktus gyventojus. „Nesvarbu, kur paslauga bus suteikiama, svarbu kaip. Juk panaikinus daugumą akušerijos skyrių provincijoje nepadaugėjo kūdikių mirčių ir gimdymų pakeliui į ligonines. O paslaugą pacientai gauna daug geresnę“, – pavyzdžius vardijo A. Veryga.

Jurbarkiečiams bendri pamąstymai nelabai rūpėjo. Jie klausė, ar išliks Vaikų ligų skyrius, kurį įrengė pati bendruomenė, kur gauti pagalbą diabetu sergančiam vaikui, kai jį padėti prižiūrėti atsisako švietimo įstaigos vadovai. Privatūs medikai klausė, kodėl atsiradus šeimos gydytojams Pirminės sveikatos priežiūros centre tebedirba gydytojų komandos, kada taip, kaip turi veiks E-sveikatos sistema ir nebus grasinama baudomis už asmens duomenų blogą apsaugą, kuria turi pasirūpinti ir lėšų skirti pačios įstaigos. Ministrui rekomenduota atkreipti dėmesį į išpūstą Ligonių kasų aparatą.

Ministrui šie klausimai įtampos nekėlė – į daugumą jis atsakyti neturėjo ką, delegavo juos vietos valdžiai arba vėl bėrė bendrus pamąstymus. Netgi paklausus, kur dėti žmogų po 4 valstybės apmokamų mėnesių slaugos ligoninėje, A. Veryga tepasakė, kad nežino ir atsakymo neturi.

Išmušti ministro iš vėžių ministro nepavyko ir verslininkui Vidui Šukiui, kuris įteikė svečiui pigiausio sviesto ir margarino. Matyt, bendrauti su žmonėmis ir atremti bet kokius priekaištus ministrui padeda ir psichiatro profesinės žinios.

Meras S. Mockevičius priminė, kad gydytojai vis tik norėtų dalyvauti diskusijose apie pertvarką, o gyventojams svarbu turėti medicinos įstaigą šalia. „Gydytojai nori čia dirbti ir gyventi. Kaip mums gaivinti regionus, kai atimami visi įrankiai?“ – klausė meras.

Bėda tik, kad tokių miestų kaip Jurbarkas, norinčių išlaikyti savo gydymo įstaigas, yra dešimtys, o ministrui jie skiriasi tik lentelėmis prie įvažiavimo į miestą ir skaičiukais abejotinoje statistikoje.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook