Nuo verslininko pjūklų virto šimtamečiai ąžuolai (1)

Pasak aplinkos apsaugos Jurbarko rajono agentūros vyriausiojo specialisto Kastanto Klimavičiaus, privačių miškų savininkams suvaržymų sumažėjo, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, pažeidimų padaugėjo. Jie ne visuomet piktavališki. Dažnai – besikartojančios kirtimo klaidos, kai neprižiūrimi valdų riboženkliai, skiriamosios linijos.Tuomet tik su žemėlapiu ir palydovinės navigacijos prietaisu miške galima tiksliai išsiaiškinti valdų ribas.
Nurėžti vieną kitą medį daugiau nei leista, nesunku, tačiau tikrintojams labai paprasta patikrinti valdų ribas, suskaičiuoti kelmus ir įvertinti, ar buvo laikomasi išduotame leidime nurodytos tvarkos.
Pagal patvirtintą individualų miškotvarkos projektą ir pateiktus biržių atrėžimo dokumentus privačius miškus kontroliuojantys aplinkos apsaugos specialistai pernai rugpjūčio 2 d. ne vieną miško valdą turinčiam jurbarkiečiui L. K. išdavė leidimą kirsti medžius Kalnėnų miško 138 kvartale.
Viename sklype leistas plynas kirtimas, kitame – tik atrankinis. Mat čia kraštovaizdis išskirtinis: graži nuokalnė, nuo Nemuno šlaito atsiveria panemunės panorama. Todėl šiame sklype pritaikyti apribojimai, o galimus nukirsti medžius specialiu žymekliu paženklino miškininkas.
Tačiau netrukus apie įtartinus kirtimus aplinkos apsaugos agentūrai ir „Šviesos“ redakcijai pranešė keli piliečiai. Jiems pasirodė įtartina, kad ankstyvą rudenį ir dar tokioje vietoje kertami ąžuolai.
Rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistai nedelsdami patikrino, nes miško savininkas L. K. ir anksčiau už kirtimo pažeidimus mokėjo baudas.
Šį kartą verslininkas taip pat nepaisė nustatytos tvarkos: rugsėjo 7 d. aplinkosaugininkai rado kelis savavališkai nukirstus beveik dviejų šimtų metų senumo ąžuolus, kurių apytikris medienos tūris – 21 kub. m.
Ne tik kirto išsaugoti paliktus ąžuolus, bet ir nesutvarkė kirtavietės, sugadino miško paklotę.
L. K. kaltę pripažino. Už savavališką kirtimą jam paskirta 2000, o už aplinkai padarytą žalą 1100 Lt administracinės baudos, jis įpareigotas sutvarkyti kirtavietę.
Kaip patvirtino K. Klimavičius, baudos jau sumokėtos, o savavališkai nukirstų ąžuolų mediena konfiskuota – ją paėmė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Ištirti kitą savavališką 56 kub. m. medienos kirtimą Kauno regiono aplinkos apaugos Jurbarko rajono agentūros specialistai perdavė policijai.
Trečias grubus pažeidimas įvykdytas pernai vasario mėnesį, o teismai baigėsi tik gruodį.
Eržvilko seniūnijos Sniegoniškės kaime miško valdą nusipirkęs vienos Panevėžio individualios įmonės savininkas skubiai išguldė medžius, tačiau vis vien sulaukė nemalonumų. Verslininkas negalėjo paaiškinti, kodėl nukirto gretimos valdos medžius, kaltę vertė darbininkams.
Panevėžiečiui už savavališką miško kirtimą paskirta 3000 Lt, o už padarytą žalą aplinkai dar 1000 Lt baudos.
Nors verslininkas teismui apskundė privačius miškus kontroliuojančio specialisto sprendimą, tačiau ir pirmosios, ir aukštesniosios instancijų teismai panevėžiečio skundą atmetė.
Pasak K. Klimavičiaus, klaidų įvyksta dėl privačių miško valdų savininkų aplaidumo. Retai kur valda pažymėta gerai matomais riboženkliais, neiškirstos aiškios skiriamosios juostos, nes dažniausiai privačių miškų savininkai gyvena miestuose, viena valda priklauso keliems savininkams. Daugelis ypač vyresnio amžiaus savininkų net neatvyksta pasižiūrėti, kaip atrodo jų miškas.
K. Klimavičiaus nuomone, ypač atsargūs turėtų būti perkantieji mišką kirsti. Neužtenka susitvarkyti miškotvarkos projektus, gauti leidimą. Tai – tik popierinė dalis. Nuvykus į mišką kyla daug neaiškumų. Tuomet labai svarbu tiksliai nustatyti valdos ribas. Ne tik riboms nustatyti, bet ir paženklinti kirtimo biržę reikia kvalifikuotų specialistų. Tuomet nereikės mokėti baudų už pažeidimus arba bylinėtis dėl padarytos žalos atlyginimo.

Vincas Kriščiūnas