Pašaltuonio biblioteka valdžios pagalbos neprisišaukia (7)

Anksčiau pašaltuoniškiai dėl bibliotekos gal būtų taip nesisieloję, tačiau dabar kaime ji liko vienintelis šviesus spindulėlis. Mokykla uždaryta, erdvus buvusių kultūros namų pastatas tuščias, o specialistai darbą susirado kaimyniniame rajone – ten jie reikalingi. Dideliame pastate glaudžiasi pora Pašaltuonio bibliotekos kambarėlių, o čia jau keturiolika metų dirbančios Liudos Eriksonienės veidas niaukiasi vien nuo minties apie artėjančią žiemą. „Pernai per šalčius čia buvo minus dvylika, jei grindis pavalai, ledu pasidengia“, – apie niūrią kasdienybę pasakoja L. Eriksonienė ir neslepia, kad atšalus orui gyvybės bibliotekoje lieka nedaug.
Liūdniausia, pasak bibliotekininkės, kad pažadus sutvarkyti langus ir išspręsti šildymo problemas pašaltuoniškiai girdi labai seniai. Kai kurių žadėjusiųjų ir gyvų nebėra, tačiau kaip buvo nešildoma biblioteka, taip ir liko, o išsiklaipiusiuose langų rėmuose įsprausta vos po vieną stiklą.
Biblioteka Pašaltuonyje dabar reikalingesnė suaugusiesiems nei vaikams. „Panaikinus mokyklą vaikai išvažiuoja kitur, grįžta vėlokai, o suaugusieji ateina ne tik knygų, labiausiai domisi žurnalais ir laikraščiais“, – sako L. Eriksonienė. Bibliotekininkė tikina, kad pašaltuoniškiai nėra „popieriniai“ skaitytojai. Sąrašuose beveik 150 skaitytojų, dauguma į biblioteką užsuka gana dažnai. L. Eriksonienė, kaip ir kiti Pašaltuonio gyventojai, įsitikinusi, kad bibliotekai sutvarkyti daug lėšų nereikia. Moteris svarsto, kad iš penkių langų užtektų tik vieno varstomo, kiti kainuotų mažiau. Apšildyti pastatą taip pat yra įvairiausių ir ne šimtus tūkstančių kainuojančių būdų. Bet šie darbai – nė iš vietos.
Beje, įgyvendinami projektai, skirti modernizuoti biblioteką ir plėsti paslaugas, dar labiau žeidžia pašaltuoniškius. Ant nešildomo pastato sienos puikuojasi iškaba su Europos Sąjungos paramos fondų ženklais apie plačiajuosčio tinklo plėtrą šioje kaimo vietovėje. Tik kaip juo Pašaltuonyje naudotis, jei bibliotekoje kompiuterio pastatyti neįmanoma. Apglėbusi elektrinį šildytuvą darbuotoja dar valandą kitą iškęstų, tačiau kompiuterinė įranga – tikrai ne.
Pavasarį žmonės dar kartą kreipėsi į rajono savivaldybę, pagalbos ieškojo pas Seimo narį Bronių Paužą, o šis ir raštu, ir žodžiu judino savivaldybės administracijos direktorių Petrą Vainauską, tačiau jokio Pašaltuoniui palankaus sprendimo nesulaukė.
„Netikiu, kad rajono biudžete neįmanoma rasti lėšų šiai bibliotekai išgelbėti. Prisipažinsiu, kad gėda pažiūrėti žmonėms į akis ir nėra ką pasakyti, kai išgirsti priekaištus, kad kaimas niekam nerūpi. Labai skaudu, kad Pašaltuonyje neliko mokyklos, dabar gali nelikti ir bibliotekos, nes kaip dirbti, jei temperatūra žiemą minusinė“, – apie neįveikiamą Pašaltuonio problemą kalbėjo Seimo narys B. Pauža.
Jis neslėpė nuoskaudos, kad patikėjęs buvusiu savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu Bučinsku pašaltuoniškiams suteikė vilčių. „Buvusiam administracijos direktoriui perdaviau žmonių prašymą ir lūkesčius, J. Bučinskas vis žadėjo, kad biblioteka bus pasirūpinta. Tokį pažadą girdėjau 2010-ųjų vasarą ir rudenį, šių metų sausį – kiek kreipiausi, tiek žadėjo, betgi niekas nepasikeitė“, – bendravimo ypatumais su savivaldybės administracijos vadovais dalijosi Seimo narys.
Po savivaldos rinkimų pasikeitė savivaldybės administracijos direktoriai, tačiau Pašaltuonio žmones pasiekia toks pat atsakymas – bibliotekai kol kas pinigų skirti nėra galimybės.
Dabartinis savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas tikina, kad palankaus sprendimo biblioteka turėtų sulaukti, tačiau gegužės mėnesį gavęs gyventojų prašymą pasirūpinti biblioteka, nieko konkretaus pasakyti dar negalėjo nei jiems, nei Seimo nariui. P. Vainauskas lankėsi Pašaltuonio bibliotekoje, apžiūrėjo patalpas, išklausė bibliotekos darbuotojos nusiskundimų, o pakalbintas šyptelėjo – sutvarkysim. Tačiau būtent šio žodžio pašaltuoniškiai bijo labiausiai, nes neaišku nei kada, nei kokie darbai galėtų būti atlikti. Dėl nepasitikėjimo žmonių smerkti negalima, nes pagalbos bibliotekai jie nesulaukia dešimtmečiais.
Jurbarko viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė Pašaltuonio bibliotekos bėdų nesureikšmina. Direktorės tvirtinimu, rajone yra ir daugiau bibliotekų, kuriose sąlygos panašios, o darbuotojai žiemą vargsta dėl šildymo problemų, tad Pašaltuonys – ne išimtis. N. Masiulienė pasvarstė, kad jei jau Seimo narys taip susirūpino Pašaltuonio biblioteka, tai galėtų ir šildymo katilą pats nupirkti.
Prieš keletą metų B. Pauža drauge su dabartiniu žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičium už savo asmenines lėšas tikrai nupirko šildymo katilą Lybiškių kaimo bendruomenės patalpoms šildyti, bet ar tai reiškia, kad kaimo žmonėms svarbiais pastatais neturi rūpintis rajono savivaldybė? Seimo narys B. Pauža stebėjosi ir rajono mero Ričardo Juškos pozicija. „Kalbėjomės dėl Pašaltuonio bibliotekos, tačiau meras teigia, kad Jurbarko viešosios bibliotekos, kuriai priklauso ir Pašaltuonio biblioteka, direktorė jokio rašto nepateikė, rajono taryba tokio klausimo nesvarstė. Suprask, kad ir būtino reikalo skirti pinigų Pašaltuoniui nėra“, – valdininkų nesusikalbėjimu stebėjosi Seimo narys, įtardamas visai kitas priežastis, dėl kurių neskubama padėti Pašaltuonio bibliotekai.
Nerasdamas kito atsakymo, B. Pauža mano, kad ši biblioteka nesulaukia dėmesio, nes gyventojams pritarė ir savivaldybei ramiai sėdėti neduoda socialdemokratai. Nors po rinkimų rajono taryboje socialdemokratai turi penkias vietas, jie nepateko į valdančiąją daugumą, neužima svarbių postų ir, atrodo, kad jų nuomonė ir siūlymai ignoruojami. „Blogai, kai sprendžiant paprastus ūkinius reikalus politikuojama. Svarbiausia turėtų būti žmonių reikalai, ūkiškas požiūris ir bendras darbas“, – sakė Seimo narys B. Pauža.
B. Paužos nuomone, jei būtų pastatytas gėdos stulpas, ant kurio kalami nepadaryti darbai, netesėti pažadai, tai lentelę su užrašu „Pašaltuonio biblioteka“ reikėtų prikalti matomiausioje vietoje. Kitaip nei žmonėms ką bepaaiškinsi, o ir jie nepatikės, kol vietoje pažadų nesulauks ne tik geranoriško valdžios rūpesčio, bet ir konkretaus darbo.

Jolita Pileckienė