Balsavimas

Ar maudotės Nemune?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pasienis: nuo naktinių gaudynių iki šienavimo

Pasienis: nuo naktinių gaudynių iki šienavimo (0)

2017-06-30

Ketvirtadienį Lietuvoje minėta Pasieniečių diena, šiandien Jurbarke Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinė surengė gražią šventę, o „Šviesa“ apsilankė šiai rinktinei priklausančioje ir Jurbarko rajone veikiančioje Viešvilės užkardoje ir pasidomėjo, koks kasdienis pasieniečių gyvenimas.

Saugo Europą

Pasieniečių šventė buvo graži – gatvėmis žygiavo uniformuoti pareigūnai, Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje aukotos šv. Mišios, parke surengta graži ceremonija, įvertinti labiausiai nusipelnę pasieniečiai, žiūrovai galėjo apžiūrėti jų pasienio tarnyboje naudojamą techniką ir ginkluotę, su savo puikiai išmokytais augintiniais pasirodė kinologai, vyko koncertas. 
Tačiau pasieniečių kasdienybėje linksmybių nedaug. Nuo šių pareigūnų darbo priklauso, ar valstybės siena bus apsaugota nuo įvairaus plauko pažeidėjų – ekonominių, socialinių, politinių. Viešvilės užkardoje dirbantys pareigūnai saugo ne tik Lietuvos, bet nuo 2004 m. gegužės 1-osios ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną, už kurios – ne itin draugiškai nusiteikęs kaimynas Rusija. Ši siena – ir Šengeno valstybių sutarties išorinė siena.
Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 kilometrai. Dar 1990 m. buvo įsteigti 64 pasienio punktai, tais metais ir Viešvilėje buvo pastatytas vagonėlis pasieniečiams. Pagėgių rinktinė įkurta 1994 m. Dabar ją sudaro 10 užkardų, kuriose dirbantys pasieniečiai saugo 254 iš 294 km valstybės sienos su Rusijos federacija – nuo Baltijos jūros iki Vištyčio ežero. Rinktinėje dirba 838 darbuotojai, iš kurių 710 – pareigūnai.
Viešvilės užkardos pasieniečiai saugo 31 km valstybės sienos ruožą – nuo Jūros upės iki Smalininkų, kur siena „išlipa“ iš Nemuno ir pasuka sausuma. Ten – jau Rociškių užkardos teritorija. Visa viešviliečių saugoma siena eina vandeniu. Užkardai priklauso Jurbarko upės kontrolės punktas. Jei Nemunu plaukiantis laivas sugalvotų kirsti valstybinę sieną, pasieniečiai pasirengę atlikti visas procedūras. Tokių laivų patikrinimo punktas numatytas Jurbarko prieplaukoje.

Užkardos žmonės
Nuo 2012 m. Viešvilės užkardai vadovauja majoras Bronislavas Burzdžius. Šilutiškis karinius mokslus baigė Latvijoje, o pasienyje pradėjo dirbti 1994 m. – iki 2008 m. Pagėgių rinktinėje, vėliau vadovavo Bardinų užkardai. 
Viešvilės užkardoje dirba 45 pareigūnai ir 10 asmenų aptarnavimo grupė. „Prieš keletą metų žmonių labai trūko. Tada buvo rengiami trijų mėnesių kursai bet kokį aukštąjį išsilavinimą įgijusiems asmenims ir suteikiama galimybė dirbti pasienyje. Dabar visi etatai užpildyti, o pasieniečiu galima tapti pabaigus 1,5 metų mokslus Medininkų pasieniečių mokykloje“, – sako užkardos vadas. 
Viešvilėje dirba žmonės iš Pasvalio, Tauragės, Kauno, Šakių, jurbarkiečių – apie 20. Daugiausia dirba jaunų žmonių, užkardoje dažnai būna stažuotojų iš pasieniečių mokyklos. Pernai pasieniečiams pailgintas reikalaujamas stažas pensijai – nuo 20 iki 25 metų, reikia dirbti ir iki atitinkamo, nuo karinio laipsnio priklausančio, amžiaus.
Nemaža dalis darbuotojų – moterys, kurioms tarnyboje nuolaidų nėra, gal tik laikant fizinio pasiruošimo testus keliami mažesni reikalavimai. Visi užkardos pareigūnai suskirstyti į penkias pamainas. Dieninė pamaina paprastai tęsiasi 12, naktinė – 14 val. Kiekvienoje pamainoje būna iki 7 pareigūnų, kuriems paskiriamos užduotys budėti prie monitorių, kuriuose stebimas tiesioginis vaizdas iš pasienio, arba patruliuoti pasienio teritorijoje. 
Smalininkų pasienio poste sutiktas 26 metų jurbarkietis Jonas Bertulis Viešvilės užkardoje dirba jau trejus metus. Vaikinas Kauno kolegijoje įgijo vokiečių ir anglų kalbos mokytojo specialybę, tačiau darbo ieškojo kitoje srityje. „Moksluose išmokau gerai anglų kalbą, turiu C1 lygį, tad atsiveria perspektyvos išvykti į misijas užsienyje“, – sako Jonas. 
Apie galimybę įsidarbinti pasienyje jurbarkietis sužinojo darbo biržoje, pabaigė 3 mėnesių mokymus, perėjo medicininę patikrą ir gavo darbą Viešvilės užkardoje. J. Bertulis tikina, kad darbas patinka, pavojaus nejaučiantis, nes kursuose išėjo gerą paruošimą. Jaunajam pasieniečiui patinka bendrauti su žmonėmis, tenka tikrinti dokumentus, leidimus, tačiau didelių konfliktų patirti neteko. 
Jonas gyvena Jurbarke, kelionę į darbą apmoka VSAT, be to, sudarytos sąlygos mokytis – vaikinas Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje mokosi automobilių mechaniko specialybės. 
„Kol kas man čia patinka, o kur kelias nuves vėliau, nežinia“, – atsisveikino jaunasis pasienietis.
Padeda technika
Pasieniečiai aprūpinti šiuolaikinėmis moderniomis technikos ir transporto priemonėmis: mobilia ir stacionaria optine vaizdo stebėjimo ir termovizorine naktinio matymo aparatūra, radijo ryšiu, mobiliais ir stacionariais radiacijos kontrolės įrenginiais, centralizuota VSAT informacine sistema, Interpolo duomenų baze, palydovine geografinės padėties nustatymo sistema (GPS), visureigiais „Nissan“, „Mitsubichi“, kateriais ir motorinėmis valtimis, ginkluote, į pagalbą pasitelkia tarnybinius šunis. 
„Mūsų mašinos jau dešimties metų, norėtųsi naujesnių. Jos daug nuvažiuoja, todėl ir dėvisi greičiau“, – sako B. Burzdžius. Užkardoje įrengta ir degalų kolonėlė, transportui numatytos kuro sąnaudų normos, pasak užkardos vado, pakankamos. Visos mašinos turi GPS sistemą, todėl visada galima matyti, kur automobilis yra, ką jis veikia, kokios sistemos jame įjungtos. Sargyba bet kurią akimirką gali gauti pranešimą iš užkardos budėtojų ir atitinkamai reaguoti.
Didžiulius pokyčius į pasienį atnešė 2010 m. užkardoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Nors ji, pasak B. Burzdžiaus, jau pasenusi ir po poros mėnesių bus atnaujinta. Šios sistemos įrengimo ir pareigūnų aktyvaus darbo dėka Viešvilės užkardos prižiūrimoje teritorijoje buvo visiškai sustabdytas kontrabandinių cigarečių srautas. Paskutinis vadinamasis „ichtiandras“ užfiksuotas 2012 m. pabaigoje. „Vėliau buvo tikrinimų – paleidžiamos upe plaukti dėžės ir stebima mūsų reakcija“, – sako Viešvilės užkardos vadas. 
Visame pasienyje kas keletą kilometrų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros su antivandaline sistema. Kamerų stebimi laukai persikeičia, todėl stebimas visas pasienio ruožas. Monitoriuose pasieniečiai puikiai mato kiekvieną prie upės atvykstantį automobilį, vaikštantį žmogų. Naktį vaizdą garantuoja termovizorinės kameros. 
Visame pasienio ruože išdėlioti magnetiniai davikliai, kurie reaguoja į judesį, vibraciją ir siunčia pranešimus budėtojams. Davikliai užkasti tokiose vietose, kuriose vykstantis judėjimas domina pasieniečius. „Davikliai praverčia ir kitur. Neseniai vienas urėdas paprašė pagalbos, nes buvo nuolat vagiama mediena. Įtaisėme daviklį, kuris suveikė po 1,5 mėn., ir vagys buvo sugauti“, – šypsosi B. Burzdžius.
Karo laukas
Buvo laikas, kai pasieniečiai tarnyboje jautėsi lyg karo lauke – suįžūlėję kontrabandininkai priešindavosi pareigūnams, pasieniečių visureigius taranuodavo mašinomis, važinėdavo didžiuliu greičiu, nekreipdami dėmesio į pavojų aplinkinių kaimų gyventojams, buvo ginkluoti. „Visko buvo, tik ne ramybės“, – pavojingus laikus nenoriai prisimena užkardos vadas.
Padėtis pasikeitė įrengus vaizdo stebėjimo sistemą. Kaimyninėje Bardinų užkardoje kontrabandininkų pasitaiko ir dabar, nes šios užkardos saugoma pasienio teritorija tankiai apgyvendinta. Viešvilės užkardos saugomame pasienyje gyventojų tankis gana mažas. „Pasikeitė ir ekonominė nauda. Kainos kilo ir Rusijoje, ir pelnas neatperka rizikos“, – įsitikinęs B. Burzdžius. Tačiau niekada negali žinoti, kada nusikaltėliai gali vėl bandyti patikrinti pasieniečių budrumą. 
Dabar pasieniečiai fiksuoja administracinius pažeidimus. Palei valstybės sieną nustatyti keli ruožai: iki 5 m pločio pasienio juosta, į kurią patekti negali niekas, geltonais įspėjamaisiais ženklais ir stulpeliais pažymėta valstybinės sienos apsaugos zona, kurioje būnant reikia turėti specialius leidimus, ir pasienio ruožas, kuriame pasieniečių reikalavimu privalu pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus.
Leidimus išduoda užkardoje, juos galima užsisakyti internetu. Įstatymas numato, kad leidimai privalo būti išduoti per 10 darbo dienų, tačiau paprastai ši procedūra užtrunka tik 3-4 dienas. „Asmenys tikrinami mūsų duomenų bazėse. Jei leidimo prašantis asmuo jose figūruoja kaip kontrabandininkas, atliekantis bausmę, jam gali būti taikomi apribojimai arba leidimas iš viso neišduodamas“, – tikina B. Burzdžius. Naująja leidimų tvarka vadas patenkintas – anksčiau leidimą gauti norintis asmuo vidury nakties galėjo belstis į užkardos vartus. „Kaip gali įsileisti penkis vyrus į užkardą naktį, kai čia budi keli pareigūnai, už kurių nugaros ginklai, transporto priemonės, duomenys?“ – buvusias pavojingas situacijas prisimena majoras.
Už darbą pavojingomis sąlygomis pasieniečiai sulaukia finansinio paskatinimo, padėkų, medalių. „Dažnai geriausia padėka pareigūnui – geras žodis, vado įvertinimas, žmogiškas požiūris“, – įsitikinęs B. Burzdžius.
Svarbūs ryšiai
Dabar jau visi priprato, kad būnant prie Nemuno reikalingi leidimai, jais apsirūpina iš anksto, tačiau dėl tokio požiūrio teko pakovoti ir su atvykstančiaisiais, ir su vietos gyventojais.
Pasieniečiai bendradarbiauja su seniūnijų, kuriomis driekiasi jų saugoma zona, seniūnais bei įvairiomis tarnybomis. Pasienio ruože sustabdžius žmones dokumentų patikrai, tikrinami ir jų transporto priemonių dokumentai. Nustačius pažeidimus informuojama policija. Policijos pareigūnai prašo pasieniečių pagalbos ir tramdant buitinius smurtautojus, atliekant įvairias operacijas.
Pasienio pareigūnai dalyvauja ir karių vykdomose pratybose, neseniai Viešvilės užkardoje buvo įsikūręs karinis pratybų valdymo štabas. Pagalbos iš pasieniečių sulaukia ir aplinkos apsaugos pareigūnai, gaisrininkai savo techniką laiko pasieniečių bendrabučio teritorijoje, informacija užkarda dalijasi su muitinės pareigūnais. 
„Esame draugiška institucija, pas mus nuolat lankosi moksleiviai, mūsų kinologai rengia parodomąsias programas įvairiose šventėse. Esame atviri. Iki tam tikros ribos“, – šypsosi majoras B. Burzdžius. 
Palikome pasieniečius su eilinės dienos rūpesčiais – jiems tenka ne tik saugoti valstybės sieną, bet ir pasirūpinti, kad ji būtų tinkamai sužymėta. Tomis dienomis pasienio stulpeliai buvo ženklinami lipdukais – numeriais, netrukus bus paženklintas visas pasienio ruožas. Būtina prižiūrėti, kad ženklai, stulpeliai nebūtų nublukę, nudažyti juos ir nušienauti aplink pasienio ženklus esančią juostą, kaip reikalauja įstatymas. 
Jurbarko krašto gyventojams su pasienio pareigūnais tenka susidurti dažnai – poilsiaujant gamtoje, žvejojant, minant dviračius. Nereikėtų piktintis teisėtais pareigūnų reikalavimais turėti reikiamus dokumentus, juk dėl pasieniečių darbo galime jaustis saugesni – siena stebima kiaurą parą, visus metus.
Jūratė Stanaitienė

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook