Pasijusti milijonieriais nieko nekainuoja tik politikams (1)

Papildomai į rajono biudžetą gauti 3,2 mln. Lt skirti pernai iš valstybės negautoms pajamoms kompensuoti. Kadangi savivaldybės biudžetinės įstaigos 2009-uosius užbaigė turėdamos 2,4 mln. Lt skolų, kompensacijos buvo nekantriai laukiama. Tik vargu ar kas tikėjosi, kad pinigų bus tiek daug, jog politikams kils noras dalyti juos į kairę ir į dešinę - greičiausiai dėl to per mėnesį po biudžeto patvirtinimo prašymų skirti lėšų savivaldybėje beveik nesusikaupė. Tačiau norinčių gauti pinigų toli ieškoti nereikėjo.
Viena pirmųjų būsimas pinigų dalybas pajuto Jurbarko ligoninė. Vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys balandžio 12 d. savivaldybės tarybai, rajono merui Ričardui Juškai ir administracijos direktoriui Jonui Bučinskui pateikė raštą, kuriame paaiškino, kad ligoninė jau 3 mėnesiai nevykdo įsipareigojimų Jurbarko šilumos tinklams, - tai yra, negali grąžinti dar 2009 m. susikaupusių skolų.
Atkelta iš 1 psl.

A. Šlekys prašė savivaldybės skirti 240 tūkst. Lt, tačiau Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams rajono meras teigė, kad užteks ir 150 tūkst. Lt - svarbu, kad medikai nepasijustų užmiršti.
Greitai žinia apie galimybę gauti pinigų pasiekė ir Jurbarko aeroklubą, neturintį lėšų prižiūrėti ir eksploatuoti pernai savivaldybės jiems perduotą lėktuvą „Wilga" PZL-104. Aeroklubo viršininkas Julius Šliuževičius savivaldybei pateiktame prašyme informavo politikus, kad lėktuvo parengimas skristi kainuos 25 tūkst. Lt, be to, Jurbarko aerodrome yra ir kitų ne mažiau svarbių finansavimo laukiančių darbų - reikia remontuoti klubo patalpas, keisti klubo pastato ir garažo stogus, duris, įrengti ir įforminti aerodromo kilimo ir tūpimo taką. Vien kapitališkai suremontuoti ir apdrausti du sklandytuvus kainuos 8,7 tūkst. Lt, o klubo nariai, pasak J. Šliuževičiaus, rėmėjų šiuo metu neturi.
Susižavėjusius žydrųjų padangių toliais remti nusprendė savivaldybė - tarybos nariams buvo pasiūlyta klubui skirti 15 tūkst. Lt, tačiau jau Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete atsirado politikų, neskaičiuojančių valdiškų pinigų - Zita Sorokienė pasiūlė skirti visą lėktuvo techninei patikrai reikalingą sumą - 25 tūkst. Lt. Kad neįrengtame ir neįregistruotame pakilimo-nusileidimo take lėktuvas negalės nei kilti, nei leistis, politikai tiesiog pamiršo.
Palankia proga gauti papildomų lėšų pasinaudojo ir Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. Tiesa, seniūno užmojai kur kas arčiau žemės nei svajonės apie neskraidantį lėktuvą. Č. Meškauskas pageidavo nupirkti seniūnijai mechaninę šluotą - ypač jos reikia ruošiantis sutikti vasarą, kai tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos susirenka į Jurbarką garsinančią „Panemunių žiedų" šventę.
Prašymą skirti 20 tūkst. Lt naujosios bažnyčios vitražiniam altoriui sukurti tarybos posėdžio išvakarėse pateikė Jurbarko evangelikų liuteronų parapija. Pajutę, kad pinigus altoriui ketinama skirti, Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komitete dirbantys partijos Tvarka ir teisingumas atstovai pareikalavo paremti ir Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, kurioje dirbantis kunigas jau bene treji metai iš eilės prašo lėšų bažnyčios patalpų remontui. Nors iš pradžių buvo kalbama apie 5 tūkst. Lt, tarybai pateiktame prašyme nurodyta, kad sienų dažams nugramdyti ir joms išdažyti reikia 9 tūkst. Lt. Reikia, tai reikia - niekas ir neprieštaravo.
Vienintelis Smalininkų senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys prašymą paremti muziejų buvo pateikęs dar prieš metus. Jo prašymą ilgiau nei pusmetį svarsčiusi komisija nusprendė, kad geriausia būtų kurti viešąją įstaigą, kurios dalininku tapusi savivaldybė galėtų skirti lėšų bendriems projektams įgyvendinti. J. Stonys daug ir neprašė - už dyka keletą pastarųjų metų dirbantis muziejaus įkūrėjas pageidavo įdarbinti specialistę, galinčią sutvarkyti muziejaus eksponatus ir perengti jų aprašus. Tam J. Stonys prašė 19 tūkst. Lt.
Pirmieji posėdžiavę Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai pritarė mero pasiūlymui skirti J. Stonio muziejui 6 tūkst. Lt - tiek pinigų šiemet reikėtų vieno darbuotojo minimaliam atlyginimui. Tačiau tarybos posėdyje jau buvo siūloma skirti 10 tūkst. Lt, ir ne atlyginimui, o savivaldybės įnašui, kuris bus reikalingas įkūrus viešąją įstaigą. Kai tarybos nariai balsuodami tokiam pasiūlymui pritarė, paaiškėjo, kad J. Stonys pinigus gaus tik tuomet, jei sutiks savo muziejų perkelti į Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą. Mat toks buvo žodinis susitarimas.
Kad dauguma tarybos narių nežino, kas, ką ir su kuo susitarė, patvirtino ir parengtas biudžeto tikslinimo projektas. Didelės apimties, sudėtingo dokumento daugelis politikų greičiausiai nebuvo net atsivertę, nes prabilus apie tai, kad po „Smulkių infrastruktūros objektų ir kito ilgalaikio turto remontui bei eksploatacijai" numatytais 114 tūkst. Lt slepiasi net penki projektai, taryboje kilo nemažas sąmyšis. Į šią eilutę buvo įrašyti ne tik 25 tūkst. Lt, skirti lėktuvo patikrai, bet ir 30 tūkst. Lt - potvynio nuostoliams padengti, 20 tūkst. Lt - pastatui nugriauti, dar 20 tūkst. Lt - samariečių parduotuvės patalpoms remontuoti ir 19 tūkst. Lt - smulkiems darbams bei šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti.
Pasipiktinę, kad informacija slepiama, tarybos nariai pareikalavo atskirai balsuoti už kiekvieną sumą, tačiau dauguma tokiam pasiūlymui nepritarė. Todėl taip ir liko neaišku, kokie smulkūs darbai bus atliekami už 19 tūkst. Lt ir ar tikrai vieno namo nugriovimas gali kainuoti 20 tūkst. Lt. Bent kiek daugiau buvo diskutuojama tik apie samariečių parduotuvę, kuriai skirtų patalpų jie dar net neturi. Savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas paaiškino tarybos nariams, kad prekiauti senais daiktais pasiūlė užsieniečiai ir šį projektą būtų galima vykdyti Viešosios bibliotekos knygų saugykloje, kuriai patalpų netrukus nebereikės. J. Bučinskas įsitikinęs, kad parduotuvė samariečiams duotų naudos ir jie galėtų be savivaldybės paramos išmaitinti „mūsų bėdžius".
Tarybos nario Kasparo Jurevičiaus toks paaiškinimas neįtikino. „Manyčiau, kad biudžeto pinigais prekyba užsiimti neturėtume. Padėvėtų drabužių parduotuvių Jurbarke tikrai netrūksta, be to, visi prisimenam, kas atsitiko, kai politikai ėmėsi prekybos viešbutyje vadovaujant Vygaudui Keraičiui ir nuvarė įmonę į bankrotą. Tai mums buvo gera pamoka, kad nereikia kišti nagų kur nereikia", - turėdamas omenyje, kad konservatoriams taryboje atstovaujantis Antanas Kazakevičius yra ir Jurbarko krašto samariečių draugijos pirmininkas, sakė K. Jurevičius.
Nemažai klausimų tarybos nariams kilo ir dėl pasiūlymo pirkti dar dvi modernias vaizdo stebėjimo kameras. Kadangi Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ketina naikinti Jurbarko policijos komisariato budėtojų dalį, kol kas neaišku, kas stebės kamerų perduodamą vaizdą ir ar bus kur tą vaizdą perduoti. Nors rajono meras užtikrino, kad dėl visko susitarta, kai kuriems tarybos nariams tokio paaiškinimo neužteko.
„Reikia balsuoti už, nes tai yra partijų remiami projektai. Samariečiai - konservatorių įsipareigojimas, „Rygveda" - liberalų, tai kitos išeities ir nėra", - reziumavo Nepriklausomos frakcijos taryboje atstovai. Įtarimų, kad pinigai gali būti naudojami rinkimams, jiems kilo ir dėl noro 50 tūkst. Lt padidinti administracijos direktoriaus J. Bučinsko rezervą. Juk pasijusti milijonieriais ir vėjais paleisti pinigus nieko nekainuoja tik politikams.
Kad tai tiesa, patvirtino ir tarybos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Bučinskui nuo gegužės 1 d. prie atlyginimo skirti 30 proc. pareiginės algos dydžio priemoką. Oficialiai teigiama, kad priemoka skiriama už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, tačiau posėdyje buvo pasiūlyta priemoką mokėti tik tol, kol J. Bučinskas dirba be pavaduotojo. Priėmus rajono mero inicijuotą sprendimą, per aštuonis mėnesius J. Bučinskui papildomai bus išmokėta 8,7 tūkst. Lt.
Tarybos nariai siūlė J. Bučinskui priedo atsisakyti, bandė net jį įtikinti, kad liberalai prieš rinkimus siekia jam „pakišti kiaulę", tačiau J. Bučinskas laikėsi vyriškai. „Ką jūs čia iš manęs juokus darot - aš neatsisakau tų pinigų. Esu priešpensinio amžiaus, man skaičiuojamas vidurkis. Jei manot, kad tikslinga už mano darbą mokėti daugiau, tai tikrai tam neprieštarausiu", - tvirtino direktorius.
Nors K. Jurevičius tarybos sprendimuose vėl bandė ieškoti logikos - tai yra, įtikinėjo, kad nesąmonė skirti priedą, kai trumpinama darbo savaitė ir žmonės verčiami dirbti naktimis, paklusni dauguma jokių argumentų nepaisė. Tiesa, sprendimo dėl priemokos priėmimas vos nepakibo ant plauko. Posėdžiui baigiantis, salėje tebuvo 22 tarybos nariai - ir už sprendimą, ir prieš jį balsavo po 11 tarybos narių. Lemiamu balsu tapo rajono mero R. Juškos rankos pakėlimas. Būtent jam savivaldybės administracijos darbuotojai dabar ir turėtų užduoti klausimą, ar krizė Jurbarke jau baigėsi.

Daiva BARTKIENĖ