Po valdišku stogu – pusiau privati veikla (0)

Finansinį auditą savivaldybės įmonėje „Jurbarko planas" kontrolierė V. Rekešienė atlieka kiekvienais metais, kad mažai įmonei nereikėtų samdyti auditorių. Šiemet ataskaiton, atrodo, sugulė ne tik nustatyti apskaitos pažeidimai - tarp eilučių galima įskaityti mintis, jog tokia įmonė savivaldybei nėra gyvybiškai reikalinga.
Savivaldybės įmonė „Jurbarko planas" - tai dar 2000-ųjų pabaigoje nuo savivaldybės administracijos atskilusi Architektūros ir urbanistikos skyriaus projektavimo grupė, kuriai buvo pavesta teikti viešąsias paslaugas Jurbarko rajono gyventojams.
Visas įmonės turtas - 10 tūkst. Lt įvertintos patalpos, kurias patikėjimo teise „Jurbarko planui" perdavė savivaldybė, ir prieš dešimtmetį gauta „pasoga" - knygos, stikliukai, stiklinės ir kiti mažaverčiai daiktai, kurių dar liko nenurašyta maždaug už 1000 Lt.
Įmonė nė per žingsnį nežengė į priekį - tai yra, nedidino savo darbų apimties ir apyvartos. 2003 metais įmonė atliko projektavimo darbų už 95 tūkst. Lt, 2006 m. - už 98,5 tūkst. Lt, 2008 m. - už 99,7 tūkst. Lt, pernai - už 99,3 tūkst. Lt.
Kai apyvarta tokia stabili, nėra sunku suprasti, kad įmonės vadovai greičiausiai stengiasi neviršyti 100 tūkst. Lt ribos, kad nereikėtų valstybei mokėti papildomų mokesčių.
Tai, kad per 10 metų savivaldybės įmonė neįsigijo nė menkiausio turtelio ir kad nusistatė sau griežtą apyvartos ribą, rodo, jog įmonė augti ir plėsti savo veiklos nenusiteikusi.
Daugiau nei 90 proc. „Jurbarko plano" uždirbtų lėšų skiriama 4 darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo mokesčiams. Daugiau nei pusė projektavimo darbų sutartyje numatytos sumos skiriama darbuotojų atlyginimui.
Pernai įmonės vadovė Birutė Mineikienė priedą prie atlyginimo paskyrė net ir savo dukrai Skirmantei, įmonėje pradėjusiai dirbti tik liepos 1 d. Nors daugelis darbuotojų pernai visai neatostogavo, S. Mineikytei po pusmečio buvo skirtos visos atostogos.
Minčių, kad įmonės vadovė protegavo savo dukrą, gal ir nekiltų, jei B. Mineikienė, kaip numato Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, būtų per 10 dienų deklaravusi viešuosius ir privačius interesus. Tačiau direktorė, atrodo, pamiršo, kad įmonės vadovas turi vengti situacijų, kuriose asmeniniai interesai galėtų prieštarauti įmonės interesams.
Būtent apie tai, kad po savivaldybės stogu prisiglaudusioje įmonėje klesti pusiau privatūs santykiai, buvo kalbama ir savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje, kuriame „Jurbarko plano" finansinio audito ataskaitą pristatė kontrolierė V. Rekešienė. Pasak auditorės, per dešimtmetį nusistovėjusi 99 tūkst. Lt apyvartos riba savaime perša mintį, kad įmonei reikalinga strategija, kurioje būtų aiški šios įmonės ateitis.
„Manau, kad įmonę reikia likviduoti, o žmonės turėtų pereiti dirbti į privačią struktūrą ir perimti sudarytas projektavimo darbų sutartis. Dabar įmonė neperka turto, nes jis iškart taptų savivaldybės turtu. Projektus jau reikėtų daryti kompiuterinėmis programomis, bet „Jurbarko planas" neturi nei kompiuterių, nei programų ir nežiūri į ateitį", - sakė V. Rekešienė savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams.
Posėdyje dalyvavusi savivaldybės įmonės „Jurbarko planas" direktorė B. Mineikienė nenorėjo su tuo sutikti. „Mes turime ir programų, ir kompiuterių, bet visa tai privatu - dirbam po darbo namuose, o darbo metu bendraujame su klientais, derinam planus. Į aštuonias valandas projektuotojas niekaip nesutelpa", - tikino B. Mineikienė.
Tačiau atsisakyti 8 valandų prievolės B. Mineikienė nebuvo linkusi. Pasak direktorės, dabar yra netinkamas laikas privatizuoti įmonę - sunkmetis.
Kad įmonė dirba pusiau privačiai, rodo ir tai, jog 2001 m. patvirtintos „Jurbarko plano" projektavimo darbų kainos yra „laisvos" - jomis leidžiama laisvai laviruoti 20-25 Lt už kv. m ribose. Pasak B. Mineikienės, tai leidžia atlaikyti konkurenciją.
Savivaldybės kontrolierė V. Rekešienė rekomendavo administracijos direktoriui patvirtinti „Jurbarko plano" struktūrą ir pagalvoti apie jos plėtrą priimant dirbti daugiau specialistų, jei įmonė nebus privatizuota. Pasak kontrolierės, „Jurbarko planas" nedalyvauja stambių objektų projektavimo konkursuose, nes nepakankamai turi specialistų, o jų greičiausiai nenori priimti dėl to, kad laikosi 100 tūkst. Lt apyvartos ribos.
Savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas įmonės strategiją numatyti pavedė „Jurbarko plano" direktorei B. Mineikienei, jau gavo pasiūlymus ir dabar juos nagrinėja.
B. Mineikienė parengė strategiją - numatė ir viziją, ir misiją, ir prioritetus, ir tikslus jiems įgyvendinti. „Bet numatyti įmonės ateitį - ne mūsų kompetencija, nes ne mes ją nuspręsime", - sakė savivaldybės įmonės „Jurbarko planas" direktorė.
Kvaila būtų tikėtis, kad „Jurbarko plano" darbuotojai panorės kirsti šaką, ant kurios sėdi - atsisakyti savivaldybės globos. Nors iš rajono biudžeto šį įmonė negauna nė cento, tačiau nieko nemoka ir už patalpas, kuriomis naudojasi. Be to, yra ir dar vienas motyvas laikytis įsikibus savivaldybės. Jei projektuotojai suklystų ir užsakovams tektų atlyginti žalą, greičiausiai tą daryti turėtų ne jokio savo turto neturintis „Jurbarko planas", o savivaldybė.
Daiva BARTKIENĖ