Prasideda miesto vidurinių mokyklų naikinimo metas (1)

Nori ir gali dirbti

Apsispręsti politikai privalės kovo 31 d., priimdami sprendimą dėl klasių formavimo 2011–2012 mokslo metams.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vadovai susitiko su mokyklų bendruomenių tarybomis ir surengė visų trijų miesto mokyklų atstovų susitikimą.
Jame išsakyti abiejų vidurinių mokyklų atstovų pageidavimai atitinka tėvų ir moksleivių poziciją, tačiau nė iš tolo nesiderina su 2005 ir 2008 m. priimtais rajono tarybos sprendimais išgryninti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją bei nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti miesto vidurines mokyklas į pagrindines. 
Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos direktorius Viljamas Bakšys sakė, kad susitikime su kolegomis pirmiausia norėjo išgirsti savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus poziciją. „Vedėjas mums paaiškino, kad sprendimai nebus keičiami, nes trauktis atgal nėra reikalo. Tokia pozicija netenkina nei mūsų, nei Naujamiesčio mokyklos“, – tikino V. Bakšys.
Pasak jo, Vytauto Didžiojo mokykla yra pasirengusi tęsti vidurinio ugdymo programą ir bendruomenei pageidaujant turėtų būti leidžiama tą daryti.
„Rugsėjo 1 d. mūsų mokyklos vienuoliktoje klasėje norėtų mokytis daugiau nei 40 moksleivių, 2012 m. rudenį jų turėtume dar daugiau – apie 60. Jei kvotos klasėms sudaryti rajono taryba mums neskirs, mūsų ateitis liūdna - mokykla taps pagrindine“, – sakė direktorius. 
Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Alma Uznienė Švietimo skyriui taip pat pateikė prašymą leisti 2011–2012 mokslo metais formuoti dvi vienuoliktokų klases – mokykla planuoja sulaukti daugiau kaip 50 vidurinį išsilavinimą norinčių gauti moksleivių.
Tačiau tolimesnės ateities, deja, Naujamiesčio vidurinė planuoti negali. Mokykloje liko mokytis vos 37 devintokai, taigi 2012 m. rudenį į vienuoliktas klases paprasčiausiai nebebūtų kam ateiti.
„Pernai didžioji dalis mūsų mokyklos aštuntokų išėjo mokytis į gimnaziją. Tokia yra 2008 m. priimtų savivaldybės tarybos sprendimų kaina – netenkame ne tik vyresniųjų klasių mokinių, bet ir aštuntokų, kurie lyg ir turėtų iki dešimtos klasės mokytis mūsų mokykloje“, – sakė A. Uznienė.

Priėmė mokytis visus

Mokytojai supranta, kad gerai besimokantys, apie akademinius pasiekimus galvojantys moksleiviai rūpinasi savo ateitimi ir nori gimnazijoje adaptuotis anksčiau. Tačiau į pirmąją gimnazijos klasę kažkodėl priimami ir moksleiviai, turintys neigiamus metinius įvertinimus.
„Kodėl gimnazijoje, kuri turėtų būti orientuota į geriausius mokinius, gali mokytis ir neigiamus metinius pažymius turintys moksleiviai?” – susitikimuose su Švietimo skyriaus vadovais klausė Naujamiesčio vidurinės mokyklos bendruomenės tarybos nariai.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius tikina, kad iki šiol į pirmąsias gimnazijos klases būdavo priimami visi norintys. Neigiamų pažymių turinčių vaikų tėvai sulaukdavo įspėjimo, kad jų atžalai gimnazijoje nebus lengva, tačiau planų tapti gimnazistais atsisakydavo anaiptol ne visi moksleiviai.
Atsisakyti dalies moksleivių gimnazijos vadovai nelinkę ir dabar.
„Norime, kad 2005 ir 2008 m. priimti savivaldybės tarybos sprendimai šiemet būtų pradedami vykdyti. Mes gimnaziją išgryninome – atsisakėme 1–8 klasių mokinių mokymo, dabar kitos dvi miesto mokyklos turi atsisakyti vidurinio ugdymo”, – įsitikinęs A. Januškevičius.
Gimnazijos direktorius užtikrino, kad visiems moksleiviams gimnazijoje vietų užteks. Per pastaruosius keletą metų mokinių skaičius gimnazijoje sumažėjo 300, o šį pavasarį gimnaziją baigs 190 abiturientų. Ir direktorius, ir gimnazijoje dirbantys mokytojai norėtų, kad tiek pat mokinių rugsėjį ateitų pas juos mokytis.
„Tačiau vargu ar tai realu. Abiejose miesto vidurinėse mokyklose šiemet yra 90 dešimtokų. Ar jie visi norės toliau mokytis vidurinėje? Ir ar to visiems jiems reikia? Anksčiau iš kaimo pagrindinių mokyklų atvažiuodavo mokytis po 60 vienuoliktokų, pernai – tik 25. Mokinių mažėja, kaimo mokyklos uždaromos – ir pas mus nėra kam atvykti mokytis. Net bendrabutyje turime laisvų vietų”, – vardijo problemas A. Januškevičius.
Pasak gimnazijos vadovo, jei savivaldybės politikai nuspręstų leisti miesto vidurinėms mokykloms šį rudenį formuoti 11 klases, gimnazijai tektų atsisveikinti su maždaug penktadaliu mokytojų. Nuo 2005 m. jau atleista 10 mokytojų, likusieji dirba minimaliu arba nepilnu krūviu.

Norų patenkinti nepavyks

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys tvirtina neturintis jokios teisės politikams siūlyti peržiūrėti 2008 m. priimtą tarybos sprendimą.
Pasak vedėjo, sprendimus dėl mokyklų tinklo mūsų rajone diktuoja smarkiai mažėjantis moksleivių skaičius. Per šešerius metus miesto mokyklos neteko apie 500 mokinių, o iki 2014-ųjų kasmet mokinių skaičius mažės dar po 100. Taigi 2014-aisiais  miesto mokyklose bus maždaug po 500–550 mokinių.
Tuo tarpu įstatymai ir Vyriausybės priimti nutarimai akredituotis ir iki 2012 m. gimnazijomis tapti miesto vidurinėms mokykloms leidžia tik tuomet, jei ateinančius trejus metus jos galės suformuoti po tris vienuoliktokų klases ir jose mokytųsi ne mažiau kaip 75 mokiniai.
„Akivaizdžiai matome, kad nė vienoje miesto mokykloje to nebus. Bet spręsiu ne aš, spręs politikai, kai jiems pateiksime visą informaciją apie norus ir įstatymus. Jei politikai nuspręs tęsti vidurinį mokymą miesto mokyklose, gimnazijai iškils tikrai didelių problemų”, – įsitikinęs A. Gvildys.
Pasak vedėjo, gimnazija tuomet galėtų reikalauti leisti formuoti tiek pirmų klasių, kiek yra norinčių mokytis mokinių, o gal net leisti priimti mokinius į naujai formuojamą 8 klasę. Toks sprendimas sukeltų paniką miesto vidurinėse mokyklose, nes joms sunku būtų suformuoti aštuntas ir devintas klases. Gali būti, pasak Švietimo skyriaus vedėjo, kad toks sprendimas miesto vidurines mokyklas priverstų tapti progimnazijomis.
„Atsisakius toliau įgyvendinti 2005 ir 2008 m. priimtus sprendimus dėl miesto vidurinių mokyklų tinklo pokyčių, tektų ilgai diskutuoti, sugaišti labai daug laiko, bet visų mokyklų norų idealiai patenkinti tikrai nepavyktų”, – įsitikinęs A. Gvildys.

Interesus teks derinti

Vis dėto, pasak Švietimo skyriaus vedėjo, interesus išlaikyti mokinius miesto mokykloms teks derinti.
Jei nebus daroma išimčių miesto vidurinėms, politikams greičiausiai bus siūloma į pirmąją gimnazijos klasę priimti ribotą skaičių moksleivių.
„Reikia kompromiso – jei miesto mokyklos taps pagrindinėmis, jos neturi prarasti 8–9 klasių mokinių. Todėl gimnazijai reikėtų leisti formuoti ne daugiau kaip 3 pirmas klases, nustatant jose vidutinį moksleivių skaičių – po 25 vaikus kiekvienoje klasėje”, – svarstė sprendimo projektą tarybai rengiantis Švietimo skyriaus vedėjas A. Gvildys.
Toks tarybos sprendimas įtakotų pokyčius Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. A. Januškevičius jau dabar kalba, kad ribojant priėmimą į pirmą gimnazijos klasę, tektų imtis moksleivių atrankos.
„Jau turime parengę atrankos tvarką numatantį projektą. Manome, kad priimsime mokytis ne mažesnį kaip 7–7,5 balų metinį vidurkį turinčius mokinius”, – sakė A. Januškevičius.
Į pirmą gimnazijos klasę kasmet, pasak direktoriaus, ateidavo mokytis apie 100 moksleivių, dėl to miesto mokyklos beveik kasmet netekdavo bent vienos devintokų klasės.
Atrankos tvarką turėtų patvirtinti savivaldybės taryba. Tačiau Švietimo skyriaus vedėjas A. Gvildys mano, kad dėl jos irgi reikėtų nemažai diskutuoti.
Atranka, pasak vedėjo, vargu ar galėtų būti taikoma visiems gimnazijoje pageidaujantiems mokytis mokiniams. Pirmiausia dėl to, kad kasmet norą atvykti mokytis į Jurbarką pareiškia apie 60 mūsų rajono kaimo pagrindinių mokyklų bei užnemunėje gyvenančių aštuntokų. Jiems turėtų būti suteikta pirmenybė tapti gimnazistais.
„Ir jau jokiu būdu negalėtų būti daroma jokia vienuoliktokų atranka. Net silpniausias mokinys turi turėti galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, gauti poreikius ir norus atitinkančias ugdymo paslaugas. Gimnazija tam turi visas galimybes”, – tvirtino A. Gvildys.

Daiva BARTKIENĖ