Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pretendento į direktorius prisistatymas politikus nuvylė

Pretendento į direktorius prisistatymas politikus nuvylė (15)

2019-09-20

Pretendentui į savivaldybės administracijos direktorius Raimundui Basčiui (dešinėje) nesvetima kaimyninės valstybės simbolika – nuotraukai su bičiuliais jis pasirinko sieną, ant kurios puikuojasi „didžiosios tėvynės“ – Sovietų Sąjungos herbas. Nuotrauka – iš R. Basčio viešų įrašų rusiškame tinkle odnoklasniki.ru

Trečiadienį savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus sukviesto rajono tarybos pasitarimo tikslas – svarbus. Politikams buvo pristatytas pretendentas į savivaldybės administracijos direktorius, mat iki spalio 1 d. neapsisprendus dėl šios pareigybės, Jurbarkui grėstų tiesioginis valdymas.

Susitikti su pretendentu į savivaldybės administracijos vadovo pareigas atėjo vos vienuolika tarybos narių, įskaitant merą. Valdančiajai daugumai oponuojančiai tarybos narių daliai atstovavo tik du – „valstiečiai“ Kasparas Jurevičius ir Donatas Jackis. Visi kiti pretendento nuostatas jau buvo girdėję valdančiosios koalicijos pasitarime, todėl kandidatas – siūlomas tos pačios daugumos – galėjo jaustis gana ramiai.

Į vieną svarbiausių postų savivaldybėje pretenduojantis kandidatas – Raimundas Bastys, šiuo metu dir-bantis Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pagal valdančiosios koalicijos susitarimą, savivaldybės administracijos direktoriaus postą išsiderėjo tris mandatus savivaldos rinkimuose laimėję socialdemokratai. Nežinia kodėl, tačiau tarybos nariams jį į postą deleguojančios partijos R. Bastys niekaip nenorėjo įvardyti.

„Šį postą, kaip žinom, savinasi kai kuri partija. Ar pats sugalvojot, ar kas pasiūlė, kas už jūsų nugaros stovės?“ – klausė tarybos narys K. Jurevičius.

Ir R. Bastys padrikai aiškino, kad jis pasiūlytas kaip pretendentas teikti tarybai, kad neatstovauja partijai, o atstovaus administracijai ir žmonių interesams, veikia įgaliojimų ribose, įstatyminėje bazėje... Į pagalbą valdiškose frazėse užstrigusiam R. Basčiui skubėjo meras, antrindamas, kad direktorius turi nusišalinti nuo partinių interesų, atstovauja ne tik koalicijai, už jo – didelė atsakomybė... Galiausiai siūlytojai buvo įvardyti – Jurbarko socialdemokratai, o prabilęs socialdemokratų partijos Jurbarko r. skyriaus pirmininkas Audronis Zairys perėmė pilstymo iš tuščio į kiaurą estafetę. Pasak jo, visi tarybos nariai argumentavo, kad reikia profesionalo, nesusaistyto ryšiais, kompetentingo asmens, galinčio nešti pareigą, ir nesvarbu – kairė ar dešinė, svarbu, kad prasidėtų veikla ir rezultatai būtų naudingi visam kraštui, žmonių labui...

Tarybos nariams bandant išpešti nors kokių žinių kaip pretendentas įsivaizduoja darbą savivaldybės administracijoje, ko pirmiausia imtųsi, ką keistų ar tobulintų, R. Bastys pripažino, kad konkrečių vizijų neturi, nes dar nebuvo susitikęs su padalinių vadovais. Pasak jo, kaip žmogų situacija rajone jį tenkina: seniūnijos prižiūri miestelius ir kaimus, šiukšles išveža, šunys palaidi nelaksto... „Nesu detaliai žinantis situaciją“, – sakė Jurbarke dirbantis, Viešvilėje gyvenantis R. Bastys.

Klausiamas, kuriose srityse kaip būsimas vadovas ketina dirbti, R. Bastys vėl kalbėjo apie savivaldybės administracijos pareigą užtikrinti veiklą. Pasak jo, „užtikrinti veiklą“ patirties jis turi. Mat 25-erius metus dirba Lietuvos valstybei. Mokėsi radiotechnikos ir dirbo pagal specialybę aerodrome. „Po 1991-1992 m. ekonominės ir politinės sistemos krizės, susiformavus naujai valstybei, dirbau elektriku Tauragės miškų urėdijoje“, – biografijos faktus dėliojo R. Bastys.

Vėliau ilgiems metams jis perėjo dirbti į vidaus reikalų sistemą. Pradėjęs apylinkės įgaliotiniu, Skaudvilės nuovados vadovu, pareigose kilo. Buvo Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju, Pagėgių pasienio policijos rinktinės personalo skyriaus viršininku, dirbo Viešvilės pasienio užkardoje, vadovavo Pagėgių policijos komisariatui. Buvo ir Tauragės apskrities viršininko administracijos sekretoriumi, todėl mano, kad turi supratimą apie administracinį darbą, personalo reikalus, ūkinius dalykus. „Pagal darbo praktiką pažįstu rajoną“, – apsisprendimą tapti savivaldybės administracijos vadovu grindė R. Bastys.

Nesulaukę realios kandidato vizijos apie planuojamus darbus ar bent jau pirmus žingsnius perimant didelę administracijos direktoriaus atsakomybę, politikai bandė aiškintis jo galimus viešus ir privačius interesus. Su mero S. Mockevičiaus pagalba buvo įvardyta, kad R. Bastys yra Viešvilės medžiotojų būrelio narys, o jo žmona Jūratė Bastienė dirba Skalvijos namų direktoriaus pavaduotoja. Tačiau viešų ir privačių interesų konflikto dėl žmonos užimamų pareigų R. Bastys neįžvelgia, esą Skalvijos namų reikalus koordinuoja ne savivaldybės administracija, o meras.

Nors kandidato prisistatymą švelniai vis pakoregavo kai kurie valdančiųjų atstovai, nei jie, nei pats kandidatas neįvardijo kai kurių R. Basčio biografijos faktų, galbūt galinčių paaiškinti jo politines pažiūras ir nuostatas. Pretendentą pristatydamas meras S. Mockevičius teigė, kad šis yra teisininkas, bet nutylėjo (ar nežinojo) kitų jo išsilavinimą ir veiklą įtakojančių veiksnių.

R. Bastys mokėsi Kaliningrado karo mokykloje, jis siejamas ir su Uljanovsko karo mokykla, savo laiku mokė tarybinius karininkus ir su šios srities asmenimis galimai palaiko ryšius. To R. Bastys nenurodė, tačiau jis dalyvauja viename Rusijos socialinių tinklų – odnoklasniki.ru – ir turi savo profilį. Būtent ten patalpinta informacija ir nuotraukos kelia klausimų dėl R. Basčio lojalumo Lietuvos valstybei ir jo politinių pažiūrų.

Vienai nuotraukai su bičiuliais pasirinkta siena su Sovietų Sąjungos herbo bareljefu, kitoje jis šypsosi su asmenimis, išdidžiai ant krūtinės seginčiais Georgijaus arba kitaip – Kolorado juostelę. Po R. Basčio prisistatymo iškart paviešintos nuotraukos tarybos daugumai oponuojantiems politikams sukėlė įvairių minčių apie galimai nuslėptus ryšius ir galimą kandidato pažeidžiamumą. Neprimenant Georgijaus juostelės istorijos, šiandien šis simbolis vertinamas kaip rusofašizmo simbolika, reiškianti kovą prieš realius ar menamus Rusijos priešus. Kiek R. Basčiui šiandien svarbi tarybiniais metais karo mokyklose įpumpuota ideologija, nežinia. Redakcija bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau Turkijoje atostogaujantis pretendentas neatsiliepė.

Telefonu kalbinome ir su Jurbarko bičiuliais Vokietijos Krailsheimo mieste tradicinėje Frankų liaudies šventėje besilinksminantį merą S. Mockevičių. Rajono vadovas teigia, kad nuotraukų iš R. Basčio rusiškojo internetinio tinklo platybių nematė, bet grįžęs įvertins, žiūrės, koks tai laikas, kiek tie įvykiai siejami su dabartine R. Basčio veikla.

Įdomu ir tai, kad save apolitišku laikantis R. Bastys, į aukštas pareigas siūlomas socialdemokratų, tačiau jo žmona J. Bastienė dalyvavo savivaldos rinkimuose konservatorių sąraše. Su konservatoriais politinę karjerą pradėjo ir poros sūnus Pijus Bastys, taip pat dalyvavęs rinkimuose.

Kad klausimų apie kandidatą lieka daugiau nei aiškių atsakymų, mano ir Liberalų sąjūdžio frakcijos rajono taryboje vadovas Gvidas Byčius. Tą pačią rugsėjo 18-ąją tarybos daugumai oponuojantys politikai buvo susirinkę į kitą pasitarimą. Pasak G. Byčiaus, R. Bastys pas juos užėjo greičiausiai atsitiktinai, ieškodamas socialdemokratų būstinės, tačiau liko pasikalbėti. „Nesužinojome nieko“, – sakė G. Byčius.

Pasirodo, ir opozicijai R. Bastys negalėjo nubrėžti planuojamo darbo gairių, neįvardijo, ką matytų savo pavaduotojo pareigose. Jo atsakymas politikus pribloškė – ką duos, tas bus. Todėl panašu, kad kandidatas gali būti tik kažkieno klusnus statytinis.

Galiausiai pretendentas į savivaldybės administracijos direktorius pats pripažino: „Suprantu atsakomybę, čia nėra mano pažįstama sfera, galiu ir nepatraukti.“ Beje, atsakomybės už buvusios socialdemokratų deleguotos administracijos direktorės Vidos Rekešienės veiksmus jis neketina prisiimti. „Nemanau, kad būtų mano rūpestis. Padėtį taisyti – taip, bet gelbėti reputaciją – ne mano pareiga“, – mano R. Bastys.

Artimiausio rajono tarybos posėdžio darbotvarkėje klausimo dėl administracijos direktoriaus paskyrimo nėra. Greičiausiai nespėta gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pažymų apie kandidatą, todėl direktorius bus renkamas neeiliniame tarybos posėdyje. Administracijos vadovas turi būti išrinktas atsilaisvinus šioms pareigoms per du mėnesius, meras, kaip paskutinį terminą, įvardijo spalio 1-ąją. Kitu atveju gali būti įvestas tiesioginis valdymas, nors nemaža tarybos narių dalis mano, kad tai gal netgi būtų geriau už atsitiktinį kandidatą.

Jolita Pileckienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook