Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Prie streiko prisijungė ir Jurbarko miškininkai

Prie streiko prisijungė ir Jurbarko miškininkai (2)

2017-07-03

Jurbarko miškų urėdija prisijungė prie įspėjamojo streiko. Kalvelių girininkijoje streiką palaikė visi jos darbuotojai bei į svečius užsukusi Mociškių girininkė Dalia Mačiežienė. J. Stanaitienės nuotr.

Penktadienį Lietuvoje įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos, surengė Lietuvos miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija (LMPF) – nuo 8 iki 10 val. šalies urėdijose buvo atliekamos tik būtiniausios funkcijos, o medienos gamyba ir pardavimas – sustabdyti.

Stambins ir atleis

Aplinkos ministerijos rengiama valstybinių miškų valdymo pertvarka numato įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimą, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais regionuose.

Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.

Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. Eur. Planuojama atleisti apie 400 žmonių.

Prieš skelbdami streiką miškininkai surengė keletą piketų prie LR Seimo. Birželio 21 d. į piketą susirinko apie 100 reforma nepatenkintų urėdijų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad reformos priėmimas atidedamas iki rudens.

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad miškų urėdijų reforma bus pradėta įgyvendinti 2018 metais, kaip ir buvo planuota. Tokiems planams pritaria ir Premjeras Saulius Skvernelis bei „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis – balsavimas dėl Miškų ūkio įstatymo pataisų trūks plyš turi įvykti pratęstoje Seimo pavasario sesijoje.

Miškininkai piketuoti rinkosi ir streiko išvakarėse – nepabūgę siaučiančios stichijos ketvirtadienį prie Seimo susirinko apie 2 tūkst. šalies miškų urėdijų darbuotojų.

Pasigenda diskusijos
Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, dabartinė situacija absurdiška. Kad socialiniai partneriai teiktųsi derėtis, tenka reikalauti mitingais ir streikais. Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su LMPF yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį. Joje aiškiai nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus ir nesikonsultavus su darbuotojais.
„Susidaro įspūdis, kad Vyriausybei į paprastus darbuotojus nusispjauti. Valdančiajai daugumai ir Vyriausybei esame nematomi. Jie ignoruoja ne tik rinkėjus, kuriems turėtų tarnauti, bet ir nuolatos įžūliai demonstruoja, kad teisiniai įsipareigojimai jiems nerūpi. Jau supratome – kuo aukščiau sėdi, tuo mažiau taisyklių galioja“, – sako I. Ruginienė.
Pirmininkė tikina, kad visaip siekė pradėti konstruktyvias derybas: bandė kalbėtis su valdančiaisiais, prašė informacijos oficialiais raštais, patikino, kad miškininkai pokyčiams neprieštarauja, tačiau ir toliau vykdomas aklas tinkamai neparengtos reformos stūmimas į priekį, kuris žalingas urėdijoms ir visai valstybei. 
I. Ruginienė teigia, kad jau pats laikas mūsų politikams prisiminti, kad gyvename ne autoritarinėje, o demokratinėje santvarkoje, kur valdžia turi tam tikrų įsipareigojimų: „Siūlome juos prisiminti. Toks atviras cinizmas ir nesiskaitymas su žmonėmis gėdingas ir netoleruotinas.“ 
Kraštutinės priemonės – streiko urėdijos turėjo imtis nesugebėdamos susikalbėti su neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija.
„Mes, šalies miškininkai, keliame logiškus ir visiškai pagrįstus reikalavimus. Pagrindiniai jų – bent dabar, po pusmečio išsisukinėjimo, pradėti konstruktyvias derybas ir pateikti valstybinių miškų reformai svarbią informaciją. Nors netrukus tai paveiks visą šalį, ypač regionus, dar net neatlikta kaštų ir naudos analizė. Nesame prieš teigiamus pokyčius, bet šios reformos įgyvendinimas absurdiškas ir kelia didelį nerimą“, – pabrėžia I. Ruginienė.
LMPF apgailestauja, kad tiek daug lemsianti valstybinių miškų valdymo reforma stipriai politizuota. Ji tapo ne įrankiu geresniam rezultatui pasiekti, o „valstiečių“ užgaidų įkaite. Susidaro įspūdis, kad reforma pavirto jų iškreiptu „garbės reikalu“ ir, nepaisant galimų pasekmių, ją trūks plyš bandoma įgyvendinti, sakoma LMPF pranešime.
Gausina gretas
Jurbarko miškų urėdijose dirba per 100 žmonių. 2005 m. susikūrusios Jurbarko miškų urėdijos profesinės sąjungos veikloje dalyvavo dauguma darbuotojų, tačiau laikui bėgant dauguma ir „nubyrėjo“. Pasak septintus metus šiai sąjungai vadovaujančio Kalvelių girininko pavaduotojo Kęstučio Vizbaros, profsąjungoje buvo likę vos 12 narių, tačiau neseniai įstojo dar 38. „Žmonės klausia: „Ką man duos profsąjunga?“ Tačiau pirmiausia reikia žiūrėti, ką tu gali padaryti“, – sako Jurbarko miškų urėdijos profsąjungos pirmininkas.
Anksčiau Jurbarko miškų urėdijos administracija neleido į profsąjungą stoti girininkams, tačiau, pasirodo, toks reikalavimas buvo neteisėtas. Pradėjus dirbti naujam miškų urėdui Edmundui Mačiežai požiūris pasikeitė, todėl į profsąjungą įstojo beveik visi girininkai. 
Jurbarkiečiai sąjungos įstatuose numatė, kad nario mokestis sieks 1 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio. „Mes mokame mokestį respublikinei profsąjungai, kurios nariai esame, naudojame transporto išlaidoms, paremiame profsąjungos narius artimojo mirties, gimimo ar kitais atvejais“, – sako K. Vizbara. Girininko pavaduotojas džiaugiasi, kad LMPF ėmė vadovauti labai energinga vadovė, kurios dėka miškininkai drąsiau gina savo teises. 
Remia reikalavimus 
Prie streiko prisidėjo visos Jurbarko miškų urėdijos girininkijos. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, dvi valandas nevyko medienos ruošimo ir pardavimo darbai, miškininkai rinkosi darbo vietose ir buvo pasirengę atlikti būtinas miško apsaugos funkcijas. 
Jurbarkiečiai dalyvavo dar 2015 m. vykusiame miškininkų pikete Vilniuje, tačiau nevyko nei į birželio 21 d., nei į streiko išvakarėse surengtas protesto akcijas prie LR Seimo. Kiekvieną kartą vykdami į piketus miškininkai turi prašytis išleidžiami atostogų, anksčiau transportu remdavo urėdija, tačiau dabar kelionės išlaidas tenka padengti patiems, o ir Jurbarko miškų urėdas tokių išvykų neskatina. Ir už penktadieninio streiko dvi valandas miškininkai atlyginimo negaus. 
„Miškininkai pritaria profsąjungų keliamiems reikalavimams ir yra sunerimę dėl savo ateities. Juk reorganizuojant įstaigą teks atleisti visus, po to priimti vėl. Tik nežinia, kiek bus priimta atgal. Mes turime šeimas, kuriomis reikia rūpinti, o nežinia dėl ateities slegia“, – tikina K. Vizbara.
Profsąjungos pirmininkas mano, kad valdžia visiškai nesupranta eilinių miškininkų darbo, nenori girdėti jokių argumentų ir neteikia informacijos apie būsimus pasikeitimus.
Jam pritaria ir Mociškių girininkijos girininkė Dalia Mačiežienė: „Vilniuje gal mano, kad mes nieko nedirbame? Mociškiuose mes dirbame dviese – darbas darbą veja. Reikalavimų daugybė, o įvairiais nelogiškais įstatymais darbas tik sunkinamas – praradome ryšį su miškuose dirbusiais aplinkinių kaimų gyventojais, konkursus darbams laiminčios įmonės dirbti atveža neaiškius darbo biržos klientus, kuriems terūpi pinigai.“
Miškininkai prisimena laikus, kai talkon pakviesti gyventojai mišką sodindavo ir prižiūrėdavo kaip savo, nes galėjo ir patys gauti iš jo naudos, o dabar net įvykus gaisrui, kažin ar prisišauktum žmones pagalbon – miškas jiems tapo tolimas. „O jei, pagal reformą, konkursus laimėjęs paslaugų teikėjas miško darbininkus turės vežti į kelis rajonus, tai darbai iš viso sustos“, – mano D. Mačiežienė.
„Reformos reikalingos, tačiau negali būti nuleidžiamos iš viršaus nepasitarus su eiliniais miškininkais. Be to, nematome jokių paskaičiavimų ir analizės, kokią naudą ji atneš. Tik iš piršto laužtus kaltinimus“, – įsitikinęs K. Vizbara. Jam pritaria ir kiti Kalvelių girininkijos darbuotojai. Į profsąjungą įstojo visi šeši šios girininkijos darbuotojai. „Kaip kitaip, kai turime čia pirmininką“, – juokiasi Kalvelių girininkas Algirdas Grinevičius. Streikuoti susirinko taip pat visi draugiškai. 
„Jei valdžia nereaguos į šį streiką, planuojamas jau ilgesnis, kelias dienas trunkantis streikas. Tikrai prisijungsime ir mes. Negalima daryti reformų buldozerio principu“, – sako K. Vizbara. Girininko pavaduotojas tikisi, kad profsąjungos pastangos duos rezultatų, ir miškų urėdijų reforma bus išdiskutuota, paremta skaičiavimais ir analize, o ne tik politine valia. 
Jūratė Stanaitienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook