Protestuotojai neišgąsdino Muitinės departamento (0)

Protestuoti vairuotojus, nuolat važinėjančius į Kaliningrado sritį, verčia liepą įsigaliojusi tvarka, pagal kurią šeštą kartą per mėnesį iš artimojo užsienio grįžtantys lietuviai turi sumokėti mokesčius už automobilių bakuose įvežamą kurą.
Ir liepos pabaigoje blokuodami išvažiavimą iš Ramoniškių kelio posto, ir penktadienį vykusioje protesto akcijoje vairuotojų iniciatyvinės grupės vadovas Dainius B., net žurnalistams nepanoręs pasakyti savo pavardės, tvirtino, kad Muitinės departamento nustatyta tvarka pažeidžia žmogaus teises.
„Muitinės departamentas viršijo savo įgaliojimus – Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kad retkarčiais važiuojant į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį neapmokestinamas pasienio gyventojų automobilių bakuose esantis kuras ir net leido vežtis 10 l talpyklas. Niekur nėra pasakyta, kad retkarčiais reiškia penkis kartus per mėnesį. Lietuvių kalbos žodynas žodį „retkarčiais” aiškina, kaip veiksmą, vykstantį kartais arba parečiu”, – aiškino vairuotojų reikalus ginantis Dainius B.
Išvykimo apribojimas penkiais kartais per mėnesį daugybei Jurbarko, Šakių, Šilutės rajonų gyventojų užkirto kelią kone kasdienėms kelionėms, per kurias nemažai šeimų užsidirbdavo pragyvenimui. Nors niekam ne paslaptis, kad kone kiekvienas į Kaliningrado sritį nuolat važinėjantis pasienio gyventojas pardavinėja degalus, alkoholį, cigaretes bei cukrų, protestuoti susirinkę vairuotojai atkakliai tvirtino, kad jų kelionės jokio komercinio pagrindo neturi.
„Įrodykit, kad mes pardavinėjam, o paskui reikalaukite mokesčių”, – reikalavo vyrai ir moterys, per sieną iki šiol važinėdavę kone kasdien. Į įstatymo nuostatas, reikalaujančias net ir neatlygintinai perpilant kurą į kitą automobilį sumokėti importo mokesčius, pasienyje uždarbiaujantys vairuotojai nekreipia jokio dėmesio.
Po nesankcionuotos protesto akcijos prie Ramoniškių kelio posto buvo surinkta per 300 parašų po skundu Prezidentei, Finansų ministrei, Seimo pirmininkei, toks pat dokumentas išiųstas Europos Komisijai, įteiktas kai kuriems Seimo nariams. Vairuotojai siekia, kad Muitinės departamento direktoriaus įsakymu pakeistos Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo Pridėtinės vertės mokesčiais ir akcizais taisyklės atsidurtų Vyriausiame administraciniame teisme, tačiau į šią instituciją gali kreiptis tik įstatymų leidėjai ir valstybės įstaigų atstovai.
Kol kas prieš kelionių apmokestinimą protestuojančius pasienio gyventojus pasiekė tik viena vilties
teikianti žinia. Dainius B. aiškino, kad Europos Komisija užregistravo jų skundą ir jam suteikė numerį. „O tai yra garantija, kad jis bus nagrinėjamas”, – tikino protesto mitingo organizatorius.
Laukdami atvykstant Muitinės departamento atstovų, į protesto akciją susirinkę vairuotojai guodėsi,
kad tokia pat „penkių kartų išvykimo” tvarka buvo nustatyta Protestuotojai neišgąsdino Muitinės departamento ir Lenkijoje, tačiau šios valstybės vyriausybė netrukus ją atšaukė. „Laimėsime ir mes, bet tai ilgas procesas – negalvokite, kad jau rytoj galėsime važiuoti kiek norėsime.
Kad ir kaip ilgai truktų mūsų kova, turime kovoti už save, nes niekas kitas mums to neiškovos”, – įtikinėjo susirinkusiuosius protesto mitingo vadovas Dainius B. ir ragino žmones laikytis įstatymų bei rimties. Protestuotojus atidžiai stebėjo ir keliolika uniformuotų Vidaus reikalų ministerijos atsiųstų pareigūnų bei mažiausiai keturi policijos patrulių ekipažai.
Į mitingą atvykę Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis bei Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Juozas Ragelis tvirtino, kad Muitinės departamentas nenustatė jokios naujos tvarkos, tik įvykdė Vyriausybės pavedimą išaiškinti sąvoką „retkarčiais”.
„Atsižvelgdami į protingumo kriterijų mes ir nustatėme, kad jei žmogus vyksta į Kaliningrado sritį dažniau nei 5 kartus per mėnesį, galima įtarti, jog jis tai daro komerciniais tikslais. Įsakyme dėl Rizikos valdymo dar 2004 m. buvo nurodyta, kad pasienio gyventojams apmokestinimo lengvata taikoma vykstant ne dažniau kaip kartą per 7 dienas. Kad visi postai vienodai taikytų tvarką, buvo patikslinta, jog šeštą kartą vykstančius privaloma apmokestinti importo mokesčiais”, – tvirtino departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Į protestuojančiųjų priekaištą, kad niekur nėra parašyta, jog retkarčiais reiškia 5 kartus per mėnesį, J. Miškinis atsakė klausimu: „O jūs norite, kad būtų apmokestinamas jau antras išvykimas?”
Pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, mokesčiai laisvo asmenų judėjimo neriboja. „Susimokate ir važiuojate – kas jums trukdo? Tarp kitko, net apmokestintas kuras jums atsieis pigiau nei perkant iš kolonėlės. Tik nesakykite, kad viską, ką atsivežate penkis kartus per mėnesį vykdami į Kaliningrado sritį, ketinate išvažinėti patys – per metus tokio kiekio benzino užtektų 30-40 tūkst. km nuvažiuoti”, – bandė įrodinėti J. Miškinis.
Protestuotojai tokius muitininkų skaičiavimus palydėjo sutartinu juoku, o mitingui vadovavęs Dainius B. bandė įtikinti Muitinės departamento atstovus, kad šeštą kartą per mėnesį iš Kaliningrado srities grįžtantys vairuotojai negalės įvažiuoti į savo šalį vien dėl to, kad neturi pinigų.
„Mums beliks užrakinti automobilius muitinėje ir eiti namo pėsčiomis arba pasilikti Rusijoje ir prašytis ten prieglobsčio – tegul pamato, kaip Lietuva elgiasi su savo piliečiais. Beje, tokią akciją mes tikrai rengsime”, – aiškino Dainius B. Niekas nesiklausė J. Miškinio priekaištų, kad socialines garantijas Lietuvoje turintys asmenys turėtų ir mokesčius mokėti savo valstybei, o ne Rusijos Federacijai.
Nepatiko vairuotojams ir J. Miškinio paaiškinimas, kodėl „penkių kartų išvykimo tvarka” netaikoma krovininiams automobiliams, nors pareigūnas gana suprantamai išdėstė, jog įmonės, siunčiančios savo automobilius parvežti iš Kaliningrado srities degalų, yra kontroliuojamos – ir jei tik bus nustatyta, kad tie automobiliai naudojami kaip benzinvežiai, jos turės sumokėti visus privalomus mokesčius.
„Tai jūs norite pasakyti, kad apribojote mūsų važiavimą per sieną vien dėl to, kad privačių automobilių nesugebate kontroliuoti?” – piktinosi minia ir net nesiklausė Muitinės departamento atstovų pasiūlymo diskutuoti apie tvarkos pakeitimus tiems, kurie dėl darbo, mokymosi ar kitų priežasčių privalo dažniau kirsti valstybės sieną. Protesto akcijai baigiantis vyrai metė paskutinį kozirį – pareiškė, kad „penkių kartų išvykimo” tvarką užsakė naftos pramonės magnatai, dėl rusiško benzino netenkantys dalies pelno. Nors garsiai ir nebuvo pasakyta, kaip vairuotojai su tuo ketina kovoti, būreliuose vyrai kalbėjosi apie būsimus benzino kolonėlių blokavimus ir netgi dar radikalesnes protesto formas.
Keisčiausia, kad atvirai savo nepasitenkinimą demonstruojantys žmonės taip ir neišdrįso viešai pasakyti, kad per sieną į Kaliningrado sritį juos verčia važinėti ne noras pasižmonėti, o skurdas. Galimybė prisidurti prie minimalios algos ar pašalpos pasienio regiono gyventojus patikimai gelbėjo nuo ekonominės krizės, todėl daugelis į pasienį važinėdavo kaip į darbą. Protestuodami jie stengiasi susigrąžinti prarastą pajamų šaltinį, juolab kad yra įsitikinę, jog nieko blogo nedaro. Tokios pat nuomonės ir visuomenė. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyriams parodė, kad pernai kontrabandą pateisino 61 proc. šalies gyventojų – beveik penktadaliu daugiau nei 2009 m.
Kai absoliuti dauguma provincijos šeimų sunkiai suduria galą su galu, vyriausybės aiškinimas, kad pirkdamas kontrabandinių cigarečių pakelį apvagi valstybę, daugeliui nieko nereiškia. Nors siekis uždrausti kontrabandą ir labai gerbtinas, vargu, ar valdžios pastangos padaryti tvarką pasienyje sulauks palaikymo. Juolab kad sunkmečio iškamuota provincijos visuomenė jau senokai nelinkusi slėpti per kraštus besiveržiančio nepasitenkinimo, o įsidarbinti net ir už minimalų atlyginimą šiuo metu Jurbarke ar Šakiuose – misija neįmanoma.

Daiva BARTKIENĖ