Rinkliava „pagal plotą” sulaukė alternatyvų (3)

Įpareigos rūšiuoti

Parengti naujas rajono savivaldybės Atliekų tvarkymo taisykles ir Atliekų tvarkymo planą įpareigojo gegužės mėnesį įsigaliojusios Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos ir pakeistas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas.
Pluoštą naujų dokumentų savivaldybės tarybos nariams pristatę UAB „Ekobaltas” direktorius Jonas Motiejūnas ir UAB „Atliekų tvarkymo konsultantai” direktorius Alfonsas Brazas sutartinai tvirtino, kad keičiasi ne tik atliekų tvarkymo sistema – privalės keistis ir gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą.
Taisyklėse atliekų turėtojams nustatyta pareiga antrines žaliavas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.
„Per šešerius metus daug kas pasikeitė, todėl savivaldybėms nustatytos naujos užduotys. Iki 2020 m. Lietuvoje privaloma surūšiuoti ir perdirbti ne mažiau kaip pusę popieriaus (kartono), plastmasės, stiklo ir metalų atliekų, o šiuo metu antrinės žaliavos kol kas dar tik pradedamos rinkti. Tikru galvos skausmu taps biosklaidžios, arba pūvančios, atliekos – 2013 m. jų į sąvartynus turėtų būti nuvežama perpus mažiau nei 2000 m., o 2020 m. – tik trečdalis 2000-ųjų kiekio“, – savivaldybės tarybos posėdyje tvirtino A. Brazas.
Dėl to, pasak jo, jau šiemet miestiečiams bus pradedama siūlyti 500-800 l kompostavimo dėžes, o nuo 2013 m. iš daugiabučių gyventojų bus pradedama rinkti virtuvės atliekas.
„Rūšiuojantys buitines atliekas mokės pigiau, o nenorintys rūšiuoti greitai pajus, ką reiškia atliekų tvarkymo kaštai“, – tikino A. Brazas, visiems siūlęs jau dabar namuose į atskirus maišelius sudėti popierių ir plastiką. Eksperto nuomone, įvedus rinkliavą, galima būtų nustatyti, kad skirtingos paskirties konteinerių ištuštinimo kaina yra skirtinga. Brangiausiai turėtų kainuoti mišrių atliekų konteinerio išvežimas, gerokai mažiau – virtuvės atliekų konteinerio, o mažiausiai – antrinių žaliavų konteinerio. Taip žmonės būtų skatinami rūšiuoti susidarančias atliekas.
A. Brazas konstatavo, kad šiuo metu padėtis yra nepatenkinama. Už atliekų išvežimą ir tvarkymą nemoka maždaug 15 proc. rajono gyventojų, o antrinių žaliavų 2009 m. buvo surinkta tik 168 t – maždaug po 5 kg iš kiekvieno rajono gyventojo.
Iš viso pernai iš Jurbarko rajono į Leikiškių sąvartyną buvo išvežta 8090 t mišrių komunalinių atliekų. Dokumentą rengęs ekspertas mano, kad apie 60 proc. jų sudaro biologiškai skaidžios medžiagos bei antrinės žaliavos.

Nerūšiuojantys mokės brangiai

Tačiau kad ir kaip gerai būtų organizuojamas antrinių žaliavų ir biosklaidžių atliekų surinkimas bei kompostavimas, A. Brazas įsitikinęs, kad du trečdaliai komunalinių atliekų vis tiek bus vežama į Leikiškių sąvartyną.
Aplinkos ministerija jau parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta nuo 2012 m. apmokestinti į sąvartynus atvežamas atliekas. 2012 m. už kiekvieną į sąvartyną atvežtą toną buitinių atliekų reikės sumokėti 75 Lt – vėliau kasmet mokestis didės po 25 Lt, kol 2016 m. pasieks 155 Lt/t.
„Atsiminkite, kad už atliekų tvarkymą sąvartyne jau dabar mokate 75 Lt/t „vartų mokestį“, o plečiant sąvartyną, reikės mokėti dar brangiau. Pridėjus mokestį už aplinkos teršimą, atliekų tvarkymas pabrangs dvigubai, o gal ir dar daugiau. Tai privers daryti viską, kad tik į sąvartyną patektų kuo mažiau buitinių atliekų“,- tikino A. Brazas.
Be to, Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane numatyta, kad savivaldybė dalyvaus įgyvendinant projektą „Tauragės regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kuriame numatyta Leikiškėse pastatyti mišrių komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo gamyklą. Medžiagų surūšiavimo fabrikas iš komunalinių atliekų srauto išgautų antrines žaliavas ir nukreiptų jas perdirbti, o atskirtas biologiškai sklaidžias medžiagas biologiškai apdorotų ir parengtų kompostuoti arba deginti. Konsultantai mano, kad šių įrenginių „vartų mokestis“ gali siekti 100–150 Lt už toną.
Atliekų tvarkymo taisykles ir planą rengę konsultantai įsitikinę, kad savivaldybės ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro komisija galės sumažinti rinkliavos dydžius tiems gyventojams, kurie stengsis kuo daugiau surūšiuoti. Mokesčių nuolaidos numatytos ir miestiečiams, savo sklypuose turintiems kompostavimo dėžes.

Politikai ieško alternatyvų

Naujosios Atliekų tvarkymo taisyklės sukurs prielaidas vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Įvesti tokią rinkliavą Jurbarko rajono savivaldybės taryba nutarė dar 2009 m., tačiau Tauragės regioniniam atliekų tvarkymo centrui nespėjus parengti būtinų dokumentų, sprendimas buvo ne kartą atidėtas. Balandžio mėnesį pradėjusi dirbti naujos kadencijos savivaldybės taryba nusprendė, kad rinkliava įsigalios nuo 2012 m. pradžios.
Dar neseniai tvirtinę, kad nėra geresnio būdo apmokestinti gyventojus, kaip nustatyti rinkliavą pagal būstų plotą, dabar politikai jau linkę ieškoti alternatyvų. Svarstant komitetuose Atliekų tvarkymo taisykles ir planą, buvo pasiūlyta gyventojus ir įmones apmokestinti pagal faktinį atliekų susikaupimo kiekį.
A.Brazas mano, kad vietinė rinkliava galėtų priklausyti ir nuo būsto ploto, ir nuo jame gyvenančių žmonių skaičiaus, ir nuo konteinerio, kuriuo naudojasi būsto gyventojai, dydžio.
„Tačiau konteinerio dydį turės parinkti savivaldybės ir Tauragės regininio atliekų tvarkymo centro sudaryta komisija, o ne būsto savininkas – nė vienas atliekų tvarkymo apmokestinimo modelis nesuteikia galimybės patiems nuspręsti, koks atliekų kiekis pas jus susidaro. Jei tai būtų leidžiama, gyventojai rinktųsi mažiausius konteinerius, reikalautų juos išvežti rečiausiu grafiku, o atliekas išmestų į svetimus konteinerius arba pakelėse“, – tikino Atliekų tvarkymo taisykles rengęs ekspertas.
Jis ragino savivaldybės tarybą kuo greičiau sudaryti komisiją ir iki lapkričio mėnesio apsispręsti, kokį rinkliavos modelį taikyti.
„Jei nieko nedarysite, rinkliava taps gyventojams Damoklo kardu“, – prognozavo A. Brazas.

Suteikia teisę į apeliaciją

Savivaldybės taryba pritarė, kad įmonėms ir gyventojams rinkliavos dydis būtų nustatomas pagal faktinį buitinių atliekų susikaupimo kiekį, bet ne mažiau nei nustatyta minimali metinė susikaupimo normas.
2010 m. savivaldybės taryba Jurbarko miesto, Jurbarkų ir Dainių kaimų gyventojams nustatė 2 kub. m metinę atliekų susikaupimo normą, o gyvenantiesiems miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose – 1,2 kub. m metinė atliekų susikaupimo norma. Pagal šias normas iš rajono gyventojų ir įmonių per metus turėtų būti surenkama apie 9 tūkst. kub. m buitinių atliekų, tačiau pernai UAB „Jurbarko komunalininkas“ į Leikiškės sąvartyną išvežė tik 8090 t.
Ekspertai, atliekų svorį pagal nustatytus koeficientus perskaičiavę į tūrį, įsitikino, kad Jurbarko rajone patvirtintos atliekų susikaupimo normos yra toli nuo realybės ir bent jau mieste turėtų būti mažesnės. A. Brazas savivaldybės tarybai pateiktame rašte siūlo metinę buitinių atliekų susikaupimo normą miesto gyventojams sumažinti iki 1,8 kub. m, o kaimuose – iki 1,1 kub. m. Ekspertas siūlė politikams prieš įvedant rinkliavą koreguoti buitinių atliekų susikaupimo normas – nors jos taps tik pagalbine priemone, nagrinėjant atliekų turėtojų skundus bus labai svarbiu svertu.
Naujosios atliekų tvarkymo taisyklės suteikia atliekų turėtojams teisę į apeliaciją – galimybę ginčyti nustatytas atliekų susikaupimo normas ir vietinės rinkliavos dydį. Apeliacijas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį nagrinės savivaldybės ir Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro sudaryta komisija.
„Bet ji vadovausis tik argumentais – jais gali tapti dokumentai, kad jūsų vaikai mokosi kitame mieste, kad bute deklaruoti artimieji išvyko gyventi į užsienį, arba bute nėra gyventojų – niekas nenaudoja elektros. Tokiais atvejais komisija galės sumažinti rinkliavą“, – tvirtino ekspertas.

Skelbtos tik internete

A.Brazas apgailestavo, kad principingai kabliukų taisyklėse ieškoję politikai, išskyrus Vidmantą Juzėną, nuo birželio mėnesio nepateikė rengėjams nė vienos pastabos ar pasiūlymo, ir ragino juos aktyviai prisidėti bent rengiant būsimos rinkliavos nuostatus.
Lietuvos liaudies partijos atstovai taryboje Zita Sorokienė ir Gintaris Stoškus reikalavo Atliekų tvarkymo taisyklių ir plano priėmimą atidėti iki rugsėjo, kad per du ateinančius mėnesius svarbius dokumentus būtų galima aptarti su gyventojais.
„Neužtenka taisykles paskelbti internete – juo nesinaudoja dar labai daug gyventojų, o žmonėms būtina žinoti, ko iš jų bus reikalaujama. Skubėti priimti taisykles nėra reikalo, galime tai padaryti ir rudenį“, – tvirtino Z. Sorkienė.
Atliekų tvarkymo taisyklių ir plano rengimą prižiūrėjęs savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas tikino, kad paskelbti spaudoje 100 puslapių dokumentą nėra jokių galimybių, o A. Brazas net kelis kartus pakartojo, kad gyventojams nėra ko jaudintis – iki įvedant rinkliavą jokios permainos jų nepalies.
„Žmonės dar visą rudenį gali teikti pasiūlymus – durys užsitrenks tik tada, kai taryba nutars, kokios turi būti atliekų susikaupimo normos ir vietinės rinkliavos dydžiai. Tada bus cypimo ir isterijos“, – prognozavo ekspertas. A. Brazas pažadėjo bet kada atvažiuoti į Jurbarką ir atsakyti į visus gyventojų ir politikų klausimus, jei tik bus norinčiųjų diskutuoti apie atliekų tvarkymo sistemą.

Daiva BARTKIENĖ