Rinkliava už atliekų tvarkymą atidedama metams (0)

Savivaldybėje - laikinumo nuotaikos

Savivaldybės tarybos politikai rinkliavos įvedimą atideda ne pirmą kartą - ir vis dėl to, kad Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras nespėja jai pasiruošti.
Rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą turėjo būti pradėta rinkti dar praėjusių metų liepos 1-ąją - prieš metus skubėti rajono tarybą privertė žinia, kad pradėjus veikti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiam Leikiškių sąvartynui, visi aplinkiniai sąvartynai, tarp jų ir Smukučių, bus uždaryti. Tačiau net ir pakabinus spyną ant įvažiavimo į Smukučių sąvartyną, atliekų tvarkymo sistema rajone nepasikeitė.
Pirmiausia dėl to, kad ilgai truko rinkliavos dokumentų rengimas. Rajono politikai ne vieną mėnesį ginčijosi dėl rinkliavos principo, kol galų gale apsisprendė, jog gyventojai už atliekų tvarkymą mokės pagal turimo nekilnojamojo turto plotą.
Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro vadovai įtikino savivaldybės tarybos narius, kad turtą bus lengviau suskaičiuoti negu žmones, kurie labai dažnai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir taip gali išvengti mokesčių. Praėjusį rudenį centre pradėjo dirbti penki rinkliavos administratoriai - vyriausiasis specialistas Tauragėje ir po vieną kiekviename apskrities rajone. Savivaldybė rinkliavos administratoriui Jurbarke skyrė patalpas.
Praėjusių metų pabaigoje Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras paskelbė tarptautinį viešojo pirkimo konkursą parinkti vežėją. Nors atrodė, kad iki liepos 1 d. laiko yra daugiau nei reikia, jo ir vėl pritrūko. Gegužės 21 d. centro administracija gavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį sustabdyti konkurso vykdymo procedūras, nes vienas iš konkurso dalyvių apskundė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro sprendimus.
Jurbarko rajono savivaldybei adresuotame laiške centro vadovai tikina, kad konkursas dėl nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo Pagėgių savivaldybės teritorijoje greičiausiai bus laikomas neįvykusiu ir reikės jį skelbti iš naujo, nes įvertinus pasiūlymus paaiškėjo, kad nė vienas iš konkurse dalyvavusių tiekėjų neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Praktika rodo, kad atviras konkursas gali užtrukti ne mažiau kaip pusę metų.
Visų keturių apskrities rajonų merai yra sutarę rinkliavą už atliekų tvarkymą įvesti vienu metu. Nepasibaigus konkursui ir nežinant, kokia kaina bus vežamos atliekos į Leikiškių sąvartyną, negalima apskaičiuoti rinkliavos dydžio.
Trečiadienį rajono tarybos nariams suabejojus, ar tikrai dar metų reikia rinkliavai įvesti, rajono meras Ričardas Juška tikino, kad skubėti neverta - net jei konkurso laimėtojai ir paaiškėtų anksčiau, tuoj po naujųjų baigsis šios savivaldybės tarybos kadencija.
„Tegul rinkliavą įveda nauja taryba", - siūlė meras. Kai kurie tarybos nariai įrodinėjo, kad rinkliava nereikalinga ir jos įvedimą reikia atidėti neribotam laikui.

Moka ne visi teršėjai

Tačiau taip mano anaiptol ne visi gyventojai.
Vieni piktinasi, kad turi mokėti už kaimynus, vakarais nešančius ar net vežančius atliekas į greta daugiabučių stovinčius konteinerius, kiti rašo skundus Prezidentei, kad yra verčiami sudaryti sutartis su UAB „Jurbarko komunalininkas", ir taip pažeidžiamos jų teisės.
Atliekų tvarkymo įstatyme, valstybės priimtoje strategijoje ir Europos Sąjungos Lietuvai taikomuose reikalavimuose numatyta, kad jau šiuo metu 95 proc. šalies gyventojų atliekos turi būti tvarkomos centralizuotai. Tai reiškia, kad principas „teršėjas moka" jau turėjo būti realizuotas, tačiau Jurbarko rajone iki to - toli gražu, nes už atliekų išvežimą į sąvartyną ir jų tvarkymą moka tik tie, kurie yra sudarę sutartis su UAB „Jurbarko komunalininkas".
„Kai prieš porą metų pradėjau dirbti, už atliekų tvarkymą mokėjo apie 42 proc. rajono gyventojų. Labai stengėmės, pasitelkėme į pagalbą seniūnus - šiuo metu sutartis jau yra sudarę apie 82 proc. rajono gyventojų. Tačiau dar yra nemažai „gudručių", kurie tikina, kad šiukšlių neturi, nes visas jas sukūrena",- sakė UAB „Jurbarko komunalininkas" direktorius Darius Dragūnavičius.
Gyventojų sutartis dėl atliekų tvarkymo sudaryti vengiančių sąrašus komunalininkai perdavė seniūnams, kurie turi teisę bausti prievolės vengiančius piliečius.
„Kai miesto seniūnas išsiuntinėjo įspėjimus, procesas smarkiai pajudėjo - per mėnesį sudarome net iki 200 sutarčių su individualių namų savininkais", - tikino D. Dragūnavičius.
Kad už atliekų tvarkymą reikia mokėti visiems, šiemet akivaizdžiai įsitikino ir Girdžiuose gyvenanti Janina Juzikienė. Seniūno paraginta sudaryti sutartį su atliekas surenkančia ir išvežančia įmone, moteris įsižeidė ir parašė skundą Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Išnagrinėjęs J. Juzikienės skundą, Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje Viktoras Kovšovas atsakė, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka" reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. 2005 m. lapkričio 24 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, jog visi atliekų turėtojai privalo sudaryti sutartis su atliekas tvarkančia įmone. Patvirtindama šias taisykles savivaldybė savo įgaliojimų neviršijo, o tik įvykdė įstatymų nustatytą pareigą.
J. Juzikienei taip pat buvo paaiškinta, kad įstatymai nenustato, koks turi būti pasirinktas atsiskaitymo už komunalinių atliekų tvarkymą būdas, ši teisė palikta savivaldybėms. Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje V. Kovšovas informavo J. Juzikienę, kad išnagrinėjęs tokio pobūdžio bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „atliekų tvarkymo įstatymas nenumato reikalavimo, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptą komunalinių atliekų kiekį, ir tai neprieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/12/EB."
Vyriausybės atstovo rašte teigiama, kad sistemiškai aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo 4, 6, 8 ir 32 straipsnius, konstatuotina, jog atliekų turėtojas privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju. Pasiūlymą sudaryti sutartį turi pateikti savivaldybės administracija arba atliekas tvarkyti įpareigota įmonė. Gavus tokį pasiūlymą apsispręsti reikia per 14 dienų. Jei sutartis nepriimtina, pasiūlymų protokole galima pateikti savo sutarties sąlygas.
„Jei savivaldybės administracija (ar UAB „Jurbarko komunalininkas") su jūsų pasiūlymais nesutiks, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Civilinio kodekso 6.184 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei privalanti sudaryti sutartį šalis vengia tai padaryti, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti šalį sudaryti sutartį bei atlyginti dėl vengimo patirtus nuostolius", - rašoma Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje V. Kovšovo atsakyme.

Šakiai ir vėl gali aplenkti

Nors sutarčių dėl atliekų tvarkymo sudarymas pastaruoju metu gerokai pajudėjo į priekį, vis dėlto visi gyventojai už atliekų tvarkymą bus priversti mokėti tik tuomet, kai bus įvesta rinkliava. Net daugiabučiuose, kur, kaip teigiama, už atliekų tvarkymą moka 100 proc. gyventojų, yra butų, kuriuose registruotas vienas asmuo, o gyvena 5-6 žmonių šeima.
Šakiečiai tai suprato pirmiau už mus ir jau parengė visas sąlygas nuo liepos 1 d. įvesti rajone rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Šakių rajono politikams siūloma įvesti rajone mišrią atliekų tvarkymo sistemą: norintieji galės sudaryti sutartis su Marijampolės regioniniu atliekų tvarkymo centru, o jų nesudarę nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai mokės rinkliavą.
Kaip ir mes, kaimynai šakiečiai ketina apmokestinti būstus iki 100 kv. m. Už tokio ploto gyvenamąjį būstą per mėnesį šiemet šakiečiams reikės mokėti 25 Lt.
Tokia sistema labai naudinga mažų būstų savininkams. Pavyzdžiui, 56 kv. m būsto savininkams už komunalinių atliekų tvarkymą šiemet per mėnesį reikės sumokėti 14 Lt. Šiuo metu Šakiuose tokiame būste gyvenantys 3 asmenys moka 15,72 Lt.
36 kv. m būste gyvenanti 4 asmenų šeima per mėnesį mokės tik 9 Lt rinkliavos mokestį, nors iki liepos 1 d. Šakiuose už komunalinių atliekų tvarkymą privalėdavo mokėti po 20,96 Lt.
Tačiau 100 kv. m. bute ar name gyvenanti 2 asmenų šeima, iki šiol už atliekų tvarkymą mokėjusi 10,48 Lt per mėnesį, nuo liepos 1 d. turės sumokėti 25 Lt rinkliavos mokestį.
Marijampolės apskrityje nuo liepos 1 d. ketinama apmokestinti ir sodo namelius, vasarnamius (34 Lt per metus) bei garažus (22 Lt per metus). Rinkliavos mokesčio rinkti nesiūloma tik už šiltnamius, malkines, rūkyklas, lauko tualetus, sandėliukus, pavėsines bei kitos paskirties negyvenamuosius pastatus.
Sprendimą įvesti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Šakių rajono taryba svarstys birželio 30 d. Daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių rinkliava už atliekų tvarkymą jau renkama.

Daiva BARTKIENĖ