Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Rūpestis prieplauka lygus tuštiems svaičiojimams

Rūpestis prieplauka lygus tuštiems svaičiojimams (9)

2018-05-29

Mažųjų laivelių prieplauka apleista, senieji uostai ilgam išnuomoti, tad laivų savininkai prakalbo apie naują, didesnį uostą, tačiau jam ir vietą, ir pinigų surasti būtų nelengva. L. Pilecko nuotr.

Pirmadienį turistinės laivybos ateitį Nemune aptarė susirinkę laivų savininkai ir rajono meras Skirmantas Mockevičius. Susitikime bandyta išsiaiškinti tiek laivybos ir vandens turizmo perspektyvas, tiek įvertinti dabartinę padėtį. O ši – apverktina.

Laivavedžių ir savivaldybės vadovo S. Mockevičiaus susitikimas buvo organizuotas Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Gaivos Mačiulaitienės iniciatyva. Pasak centro direktorės, kol veikė mažųjų laivelių prieplauka, čia stovėdavo nuo kelių iki keliolikos laivų. Tačiau pastaraisiais metais prieplaukai trūko priežiūros ir laivyba joje beveik visiškai nutrūko.

Mažųjų laivelių prieplaukos statybos reikalus gerai žinantis tuometis savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas tikino, kad didžiausia problema, jog prieplauką savivalda paskutiniais metais visiškai apleido. Uostelis nebuvo gilinamas, potvyniui neparuoštą infrastruktūrą suniokojo pavasarį smarkiai pakilęs vanduo.

„Kai buvau administracijos direktoriumi, susitardavau su Vandens kelių direkcija. Jie atplaukdavo ir išgilindavo prieplauką. Tuomet tai kainuodavo gal penkis tūkstančius litų. Tikrai nebrangiai. O dabar prieplauka normaliai nebevaloma. Visus uostus reikia valyti ir tai yra daroma, nes kitaip jie paprasčiausiai užnešami“, – sakė J. Bučinskas.

Kęstutis Kaučikas tikino šiandien matantis keletą problemų. Pirmiausia – netinkamai įrengta mažųjų laivelių prieplauka, kurią nuolat užneša Imsrės tėkmė. Antra – blogoje vietoje įrengtas laivelių nuleidimas.

Į vandenį leidžiant didesnį laivą, jis paprasčiausiai atsitrenkia į kitą krantą. K. Kaučiko nuomone, ši prieplauka tiesiog yra per maža, todėl būtina galvoti apie gerokai didesnio uosto įrengimą.

Didelio uosto idėjai pritarė ir kiti laivavedžiai. Pasak Gintaro Almino, puikus pavyzdys yra ir kiti Lietuvos, ir užsienio uostai. Jurbarko sėkmei reikėtų tik pasirinkti tinkamą variantą ir jį nukopijuoti.

Senieji uostai prarasti

Svarstydami vietas, kur būtų galima įrengti uostą, politikai ir laivavedžiai aptarė keletą variantų. Nors vietos patrauklios, tačiau prarastos. Kai kurios todėl, kad savivaldybė į laivybą Nemune ne vienus metus žiūrėjo trumparegiškai.

Laivavedžiai pirmiausia svarstė apie galimybes uostą įrengti dalyje Jurbarko krovininio uosto. Tai būtų ideali vieta, nes šalia miestas, bet realiai to padaryti neįmanoma. Didelė uosto dalis 99-eriems metams išnuomota verslui, kuris čia anksčiau ar vėliau greičiausiai pradės vystyti krovininę laivybą. Todėl pramoginiams laivams šioje teritorijoje vietos nebus.

Laiveliai negalės būti švartuojami ir uosto prieigose, nes į juos atsitrenkus krovininei baržai tiek iš laivų, tiek iš prieplaukos teliktų šipuliai.

„Krovininė laivyba tikrai Nemune bus. O Jurbarkas yra vienintelis, kuris turi tokį uostą. Kita prieplauka, tinkama kroviniams, yra tik Kaune. Verslininkai tokią veiklą, manau, ir planuoja“, – sakė S. Mockevičius.

Tačiau su meru nesutiko J. Bučinskas. Vyras tikino, kad savivalda turėtų dėti visas pastangas ir atgauti reikalingą dalį uosto iš nuomininkų. „Na, išnuomotas jis dabar Šviniui (red. pastaba – prieštaringai vertinamas verslininkas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius). Na ir kas? Gi galima kalbėtis ir derėtis. Ar čia Šviniaus visi bijo?“ – klausė J. Bučinskas.

Laivavedžiai ir meras svarstė ir Kalnėnų uosto pritaikymo laivybai galimybes. Deja, ir šio uosto prieigos yra ilgam išnuomotos privačiam asmeniui, todėl čia įrengti infrastruktūrą būtų sudėtinga. Be to, šis uostas jau gerokai toliau nuo miesto.

Susirinkusieji aptarė ir Smalininkų uosto perspektyvas. Nors ši vieta tiktų kaip uostas, bet dar toliau nuo Jurbarko nei Kalnėnai. Dėl tos pačios priežasties detaliau nesvarstyta ir Raudonės uosto idėja.

Siūlo kasti naują

„Jei negalime panaudoti tų vietų, kur kažkada jau žmonės investavo savo lėšas ir laiką, reikia pripažinti, kad vienintelė išeitis – kasti naują uostą. Jam vieta galėtų būti kažkur prie esamos prieplaukos. Galbūt tolėliau, Imsrės ir Mituvos upių santakoje. Galbūt prie Mituvos žiočių“, – svarstė du nemažus laivus turintis Kęstutis Kaučikas.

Laivavedys tvirtino, kad uostas perspektyvą turės ir verslas į jį investuos tik tuo atveju, jei jame tilps bent šimtas laivų.

„Reikia daryti taip, kad iškart būtų bent pusšimtis vietų, bet esant reikalui viskas prasiplėstų iki šimto ar net daugiau laivų. Tada nebus taip, kaip buvo su šita prieplauka. Į ją operatorius nieko neinvestavo, nes tų kelių laivelių laikymas gal tik sargo išlaidas padengė“, – sakė K. Kaučikas.

Laivavedžiai diskutavo apie uosto infrastruktūrą. Jei teritorija nebus saugoma, joje nebus laivavedžiams ir keleiviams reikalingų paslaugų, praplaukiantys laivai uoste nestos.

„Turi atsirasti verslas, kuris investuotų į tokius dalykus. Savivaldybė tikrai neprekiaus nei degalais laivams, nei kitokias panašias paslaugas teiks“, – sakė meras S. Mockevičius.

Kas toliau – neaišku

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė pritarė, kad didelio uosto vizija yra teisinga kryptis kalbant apie vandens turizmą Nemune. Tačiau jai rūpėjo ne tik tai, kas galbūt bus po dešimtmečio ar dar vėliau. Beje, savivaldybė, kuri dabar yra mažųjų laivelių prieplaukos savininkė, jokių konkrečių žingsnių nedaro – kelinti metai iš eilės net nebuvo bandoma skelbti konkursą ir rasti operatorių.

„Klausimas – ką mes darome dabar? Kai mažųjų laivelių prieplauka buvo tvarkinga ir ja buvo galima naudotis, ten stovėdavo keliolika laivelių. Reiktų nuspręsti, ar iki didelio uosto atsiradimo reikia išlaikyti galimybę laiveliams švartuotis dabartinėje prieplaukoje, ar nieko nedarome“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Dėl šio klausimo laivavedžiai pasidalijo į dvi grupes. Vieni tikino, kad į prieplauką investuoti nėra prasmės, nes jokiam normalesniam laivui ji vis tiek netiks. Kiti tvirtino, kad užtektų uostelį išgilinti ir juo puikiai galėtų naudotis nedideli laiveliai.

Didžiausią rūpestį laivų savininkams kėlė tai, kad ankstesniam prieplaukos operatoriui Osvaldui Kaspučiui pasitraukus niekas prieplaukoje esančių laivelių nesaugos.

Mero tikinimai, kad ant tilto per Nemuną yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri gali filmuoti ir mažųjų laivelių prieplauką, laivavedžių neįtikino. Jų manymu, vaizdo įrašymas – tik papildoma priemonė, bet ji negarantuoja laivų saugumo.

Susirinkimas baigėsi taip ir nepasiekus jokio konkretesnio sutarimo. S. Mockevičius išėjo pažadėjęs svarstyti įvairias laivybos gaivinimo idėjas, o laivų savininkai – be jokio sprendimo, kuris jų situaciją pagerintų jau šiandien.

Lukas Pileckas



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook