STT akiratyje – Jurbarko žemėtvarkininkų sandoriai
STT akiratyje – Jurbarko žemėtvarkininkų sandoriai (0)
Žemės ūkio paskirties žemė – brangus turtas, todėl ūkininkai visomis išgalėmis kovoja dėl teisės jos įsigyti.
Nacionalinei žemės tarnybai pavaldžiame Jurbarko žemėtvarkos skyriuje neramu. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šio skyriaus darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnyba parduodant valstybinę žemę.
Sudarė išskirtines sąlygas?
Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai priėmė praėjusią vasarą gavę Žindaičių kaimo ūkininkų skundą. Jame teigiama, kad Jurbarko žemėtvarkos skyriaus bei valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ darbuotojai sudarė išskirtines sąlygas Žindaičių kadastrinėje vietovėje įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kauniečiui Remigijui Urbonui, kai jis dirbo Žemės ūkio rūmų direktoriumi.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pagalbos paprašiusių ūkininkų, 2010 metais darant Žindaičių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą jiems buvo pasakyta, kad žemės visiems neužteks. Vėliau žmonės sužinojo, kad didžiulis žemės plotas – apie 150 ha buvo rezervuotas svarbias pareigas užimančiam kauniečiui.
„Mes prašymą pirkti valstybinę žemę buvome pateikę pirmiau už R. Urboną, bet žemės negavome. Gali būti, kad mūsų rajono žemėtvarkininkai arba projektuotojai netgi klastojo dokumentus“, – sakė apie vykstantį ikiteisminį tyrimą pranešęs ūkininkas.
Jis mano, kad R. Urbonui įsigyti žemės Jurbarke kelius atvėrė savivaldybėje įsitvirtinę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai.
Žemės ūkio rūmams ilgai vadovavęs R. Urbonas balandį staiga atsistatydino iš direktorių. Vasario mėnesį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše jis kandidatavo į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Iš Kelmės rajono kilęs, Giraitėje gyvenantis R. Urbonas ūkininko ūkį įregistravo 2005 m.
Pirko ir dar norėjo
Jurbarko žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalė Štuikienė netikėtai užklupusių nemalonumų komentuoti nebuvo linkusi.
Iš pradžių tikinusi, kad R. Urbonas tik dalyvavo žemėtvarkos projekte ir pagal eiliškumą buvo atvykęs rinktis sklypų, vėliau D. Štuikienė pripažino, kad 2010 m. vasarą pas notarą pasirašė su R. Urbonu valstybinės žemės pardavimo sutartį.
„Bet tikrai nenorėčiau, kad apie tai būtų rašoma ir minima mano pavardė – kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nieko negaliu pasakyti“, – gynėsi D. Štuikienė, iki šiol visada mielai bendravusi su žurnalistais.
Pasak D. Štuikienės, STT agentai ir prokurorai paėmė visus dokumentus, susijusius su valstybinės žemės pardavimu Žindaičių kadastro vietovėje. Vedėja sakė žinanti, kad R. Urbonas įsigijo keletą sklypų, bet jam gali būti jų suprojektuota ir daugiau. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, valstybinės žemės pardavimas sustabdytas.
Kodėl ant skyriaus darbuotojų krito įtarimai, D. Štuikienė sakė nežinanti. „Aš nemačiau tos medžiagos ir niekas nieko apie tą tyrimą man neaiškino. Be abejo, gal dėl piktnaudžiavimo – ar mus įtaria, ar ką kitą“, – svarstė D. Štuikienė.
Žemės pirkėjų nepažįsta
D. Štuikienė tikino, kad nebuvo suinteresuota parduoti žemės R. Urbonui ir „nagų prie to neprikišo“.
Pasak D. Štuikienės, R. Urboną ji pažįsta tiek pat, kiek skundą parašiusius ūkininkus – pamato juos tik pas notarą, kai pasirašo žemės pardavimo dokumentus.
„Net negalėčiau pasakyti, kaip jis atrodo – nepažįstu to žmogaus, nors jis ir dabar gal vaikšto koridoriuje. Ateina pas notarą, pasirašo dokumentus – ir viso gero. Visi darbai vyksta kitur – ir prašymus priima, ir su pretendentais bendrauja skyriaus darbuotojai. Jei aš pati su kiekvienu „vas vas“ bendraučiau, neturėčiau laiko dirbti“, – piktokai aiškino Žemėtvarkos skyriaus vedėja.
Keisčiausia Žemėtvarkos skyriaus vedėjai atrodo tai, kad skundas dėl valstybinės žemės pardavimo atsirado tik dabar, praėjus daugiau nei metams po sandorio sudarymo. Būtent dėl to ji yra įsitikinusi, kad skundai sukurti dėl kažkokios kitos priežasties.
„Nežinau, kokia juoda katė perbėgo tarp Žindaičių ūkininkų ir R. Urbono, bet žemė jam buvo parduota dar pernai, o skundai atsirado tik po metų. Manau, kad priežastys yra gilesnės – gal tie žmonės anksčiau nežinojo, kas toks yra R. Urbonas, kad tylėjo, kol jis dirbo Žemės ūkio rūmų direktoriumi“, – svarstė D. Štuikienė.
Vedėja tikino, kad per dvidešimt jos tarnybos Žemėtvarkos skyriuje metų toks nemalonus atvejis – pirmas.
Valstybinė žemė – ne visiems
Nuo 2005 metų Jurbarko žemėtvarkos skyrius pardavė ūkininkams 3100 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.
Nors prašymų pirkti laisvą valstybinę žemę priėmimas sustabdytas, žemės ūkio paskirties žemės pardavimas vyksta ir dabar – projektuojami sklypai, sudaromos bylos, pasirašomos sutartys. D. Štuikienė teigė, kad šiuo metu sklypai projektuojami 235 ūkininkams, jiems bus leista įsigyti 2642 ha žemės.
Liepos 1 d. duomenimis, laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės rajone norėjo įsigyti 626 fiziniai asmenys – jie pretendavo į 7110 ha. Dešimt prašymų pateikusios žemės ūkio bendrovės iš valstybės nori pirkti 547 ha žemės ūkio paskirties žemės.
„Tiek žemės, kiek pageidaujama įsigyti, neturime – liepos 1 d. rajone buvo vos daugiau nei 6 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės, taigi visų prašymų patenkinti tikrai negalėsime”, – neseniai tikino D. Štuikienė.
Skundą STT pareigūnams pateikę Žindaičių ūkininkai sako, kad jiems jau nusibodo klausytis tokių D. Štuikienės pamąstymų. Jie įsitikinę, kad žemės mūsų rajono ūkininkams trūksta ne dėl to, kad jos nėra, o tik todėl, kad Žemėtvarkos skyriaus darbuotojams tai naudinga. Ūkininkai tikisi, kad šįkart jiems pavyks tai įrodyti.
Daiva BARTKIENĖ

