Sąskaitos už šildymą – kaip per šalčius (5)

AB „Kauno energija” Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos viršininkas Vladas Pauliukaitis kasdien turi aiškintis, kodėl šiemet sąskaitos už suvartotą šilumos energiją gerokai didesnės.
Lapkritį miesto daugiabučių gyventojams 1 kv. m būsto šildymas vidutiniškai kainavo 4,09 Lt (be PVM). Tačiau net 18 namų gyventojams teko mokėti daugiau kaip po 5 Lt, o kai kurių – ir po 6–7 Lt už kv. m.
Brangiausiai šildymas lapkričio mėnesį atsiėjo Žemaitės g. 29 namo gyventojams, už kv. m turintiems sumokėti po 7,1 Lt. Daugiausia šilumos sutaupė ir dėl to mažiausiai mokės renovuojamo Dariaus ir Girėno g. 58 namo gyventojai – jiems 1 kv. m šildymas atsiėjo tik 1,85 Lt.
„Suprantu, kad visi gyventojai tikėjosi mažesnių sąskaitų, nes lapkritis buvo neįprastai šiltas, dėl to suvartota šilumos energijos net 12 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau šilumos energijos kaina per tą laiką padidėjo 19 proc. – nuo 23,48 iki 28,01ct už kWh”, – aiškino V. Pauliukaitis.
Kiekvienam pretenzijas reiškiančiam gyventojui Abonentų tarnybos vadovas paaiškina, kad šilumos tiekėjai daugiabučių namų šilumos punktų nebeeksploatuoja ir negali įtakoti, kad namas suvartotų daugiau šilumos energijos.
„Vidaus sistemas prižiūri daugiabučių administratoriai arba bendrijų pasamdyti specialistai. Jurbarko šilumos tinklų darbuotojai į šilumos punktus gali patekti tik tuomet, kai reikia atlikti metrologinę patikrą, sugenda apskaitos prietaisai arba įvyksta avarija. Šilumos skaitiklių parodymus nurašo ir mums pateikia sistemų prižiūrėtojai”, – tikino Abonentų tarnybos viršininkas.
Kad ir kaip smarkiai už dideles sąskaitas pyksta daugiabučių gyventojai, nei jie, nei šilumos tiekėjai negali įtakoti dujų kainų – to, pasak V. Pauliukaičio, nepavyko padaryti net ir Energetikos ministrui, viešai pasižadėjusiam šiemet šilumos kainą sumažinti 15 proc.
„Bet yra kitų būdų sąskaitoms už šildymą sumažinti. Jau daugelį metų aiškinam žmonėms, kad reikia taupyti kiekvieną šilumos kilovatvalandę. Tie, kas apšiltino vidaus sistemų vamzdynus, pajuto, kad už šildymą moka mažiau”, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.
Pasak Jurbarko šilumos tinklų abonentų tarnybos viršininko, 2010 metų vasarą Jurbarke buvo tik 10 daugiabučių, vasaros metu gyvatukui pašildyti sunaudojusių mažiau nei 160 kWh per mėnesį. Šiemet tokių namų Jurbarke buvo 25.
Tačiau efektyviausias būdas, V. Pauliukaičio nuomone, taupyti šilumą – renovuoti daugiabučius. Pernai lapkritį Dariaus ir Girėno g. 58 namo gyventojai už kv. m būsto šildymo mokėjo po 4,05 Lt, o šiemet – mažiau nei perpus, ir būtų sumokėję dar mažiau, jei šiluma nebūtų pabrangusi. Mažesnių  sąskaitų sulaukė ir Valančiaus g. 2 namo gyventojai, nors viena šio daugiabučio siena vis dar neapšiltinta – 1 kv. m būsto šildymas lapkritį jiems atsieis tik po 2,98 Lt.
Netaupo savo pinigų, V. Pauliukaičio nuomone, ir penkių miesto daugiabučių gyventojai, karšto vandens tiekėju pasirinkę Jurbarko šilumos tinklus. „Per mėnesį karštas vanduo kiekvienam namui atsieina 1000 Lt brangiau nei tiems, kurie pasirinko įprastą vandens pašildymą. Gal žmonės nežino, kad klaidą gali ištaisyti – atsisakyti mūsų, kaip karšto vandens tiekėjų paslaugų, ir mokėti už karštą vandenį ne po 23,02 Lt, o po 20,72 Lt kaip ir visi kiti daugiabučių gyventojai?” – stebėjosi V. Pauliukaitis.
Žemaitės g. 29 daugiabučio gyventojai už Kalėdoms pateiktą dovaną – sąskaitą kaip per šalčius – turėtų padėkoti nesąžiningam kaimynui. Nuleisdamas į kriauklę cirkuliacinį vandenį, šis žmogus papildomai šildė savo butą, bet už tai turėjo sumokėti visi namo gyventojai.
Neverta tikėtis mažesnių sąskaitų ir už gruodį suvartotą šilumos energiją. Nors šį mėnesį šilumos kaina nedidėjo, šildymas bus brangus kaip ir lapkritį – už kilovatvalandę mokėsime po 28,01 ct (be PVM).

Daiva BARTKIENĖ