Savivaldybė nusisuko nuo Viešvilės gyventojų problemų (0)

Pastaraisiais metais centralizuotas daugiabučių šildymas viešviliečiams tapo nepakeliama našta. Ne vieną kartą prašę savivaldybės tarybos nedidinti šilumos kainų ir nė karto nesulaukę deramo atsako, miestelio gyventojai šiemet prarado paskutinę viltį. Rugsėjį savivaldybės politikai praktiškai be diskusijų Viešvilės daugiabučių gyventojams šilumos kainą padidino daugiau nei 2,5 ct – nuo 25 iki 27,56 ct už kilovatvalandę (be PVM). Tai reiškia, kad dar daugiau viešviliečių negalės susimokėti už šilumą ir įklimps į skolų liūną.
Gelbėti miestelio gyventojus šįkart bando ne tik Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža, bet ir nuo Tvarkos ir teisingumo partijos Seimo rinkimuose ketinantis kandidatuoti Andrius Mazuronis. Abu jie išsiuntė prašymus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tikėdamiesi, kad šios komisijos nariai ras kokių nors pažeidimų ir įpareigos šilumos tiekėjus skaičiuoti kainą iš naujo.
Tačiau ši viltis yra tik skęstančiojo griebimasis už šiaudo – srauni kylančių kainų upė taip smarkiai įtraukė viešviliečius, kad dauguma jau nieko gero nebesitiki.
Atrodo, kad prieš susitikimą su šilumą tiekiančios bendrovės vadovais pesimistiškai nuteikti miestelio gyventojus kiek įmanydamas stengėsi ir Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Kvietime rinktis į seniūnijos salę seniūnas prirašė siūlymą pamąstyti, ar su žmonėmis kas nors derino, kai kilo kuro, maisto, vandens ar elektros kainos. „Tad manau, kad jei vyks diskusija, tai jau puiku. Nepamirškime, kad šilumos tiekimas – tai verslas, o jis nebūna nuostolingas (arba būna bankrotas)“, – rašoma seniūno pakabintuose rašteliuose.
Vis dėlto į ketvirtadienį seniūnijos salėje vykusį susitikimą atėjo labai daug žmonių. Jie kantriai klausėsi K. Kiaunės aiškinimų, kad kainą reikia kelti, jeigu įmonė nori išgyventi. Bet kai taip ir nesupratę, kas pasikeitė, kad šiemet reikia mokėti dar 3 ct/kWh brangiau, bandė klausti iš naujo, K. Kiaunė trumpai drūtai nukirto: „Kainų struktūra labai sudėtinga, aš jums neaiškinsiu!“
Toks atsakymas papiktino daugiabučių gyventojus, todėl UAB „Energotiekimas“ vadovas bandė ištaisyti padėtį paaiškindamas, jog šilumos tiekėjas kartą per metus privalo perskaičiuoti kainą, ir priminė, kad šilumos kainą tvirtina savivaldybės taryba.
Išgirdęs, kad šilumos tiekėjai bando atsakomybę permesti politikams, savivaldybės tarybos narys G. Navickas užtikrino viešviliečius, kad ne visi politikai aklai kelia rankas už sprendimus. G. Navickas priminė, jog buvo siūloma nedidinti kainų, nes Smalininkų gyventojai ir šiemet naudojasi savivaldybės suteikta lengvata – už šilumos kilovatvalandę (kWh) moka po 25 ct, nors pagaminti šilumą Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos katilinėje kainuoja kur kas brangiau. Gaila, bet rajono vadovai nepanoro ieškoti būdų atpiginti viešviliečiams šilumą.
Nuodugniai šilumos tiekėjų pateiktus dokumentus išstudijavęs G. Stoškus pažėrė „Energotiekimui“ nemažai priekaištų, tačiau nei tarybos posėdžio metu, nei susitikime su viešviliečiais K. Kiaunė nesugebėjo aiškiai atremti politiko argumentų.
 Viešvilietis Donatas Paulikas, iki šiol rėmęs konservatorius, susitikime nuoširdžiai dėkojo visiems šilumos branginimui nepritarusiems tarybos nariams – socialdemokratams Gintautui Navickui, Kaziui Šimkui, Antaninai Tunaitienei, Dariui Virvilui, partijos Tvarka ir teisingumas atstovams Algirdui Gudaičiui, Dariui Babiliui, Vilmai Karaliūnaitei, bei tarybos nariams Zitai Sorokienei ir Gintariui Stoškui.
„Bet atsirado 14 savivaldybės tarybos narių, kuriems mūsų rūpesčiai visai nesvarbūs – nors jie žinojo, kad yra daug klaustukų, įmonė gauna didelį pelną, pakėlė rankas už šilumos branginimą, ir mes šiemet turime mokėti dar brangiau“, – piktinosi D. Paulikas.
UAB „Energotiekimas“ direktorius K. Kiaunė tvirtino, kad džiaugiasi susitikimu ir kad tokių susitikimų reikia daugiau. „Tik aš matau, kad jūs pykstat – suprantu, jog kaina didelė. Kovokit, aš ne prieš. Man pačiam lengviau pasidarė, kai pernai gavau atsakymą, kad kaina pagrįsta. Dabar vėl skundas, tai turime palaukti atsakymo, o paskui spręsti“, – ragino K. Kiaunė.
Jo pateikti skaičiai šokiravo. Iš 105 centralizuotu šildymu besinaudojančių šeimų maždaug trečdalis turi didesnių ar mažesnių skolų – iš viso bene 103 tūkst. Lt. Kai kurie skolingi net 15 tūkst. Lt, todėl neapsikentęs K. Kiaunė šiemet septynių butų savininkus pasmerkė bendrauti su antstoliais. Pasak įmonės vadovo, dalis miestelio daugiabučių netvarkingi, be durų ir laiptinės langų, todėl brangiai už šilumą mokantys miestelėnai iš tiesų šildo lauką.
„Mane tokia padėtis tenkina, neturėčiau dabar dėl to jums priekaištauti. Keista, kad kai reikia bent pirštą pajudinti savo labui, pasidaro tragedija. O juk patys turėtumėte suprasti, kad pirmiausia reikia apšiltinti namus – gal tą padaryti jums ir galėtų padėti savivaldybė“, – svarstė K. Kiaunė.
Paaiškėjo, kad šilumą miesteliui tiekiančios įmonės vadovas nemano, jog daugiabučių gyventojai labai jau brangiai moka už šildymą. Jis lygino Viešvilės šilumos kainas su Kauno, Šakių, Ukmergės šilumos kainomis, tačiau pamiršo pasakyti, kad ten šildoma dujomis, tuo tarpu biokurą naudojanti Tauragės katilinė šilumą gamina už 20,34 ct, o Birštono – už 22,43 ct. Apie tokias kainas viešviliečiai gali tik pasvajoti, nes 20 metų šilumos ūkį išsinuomoję kauniečiai, atrodo, nori greitai susigrąžinti investicijas ir dar neblogai uždirbti.
Supykę daugiabučių gyventojai tvirtino, kad vienas aštuonbutis per sezoną sumoka visiems katilinės darbininkams atlyginimą, nes vasarą jie priverčiami išeiti nemokamų atostogų.
„Kai dešra parduotuvėje per brangi, mes jos neperkame, o atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo mums niekas neleidžia. Tai jūs man pasakykite, kaip aš galiu susimokėti už šilumą, jei vyras, dirbantis jūsų katilinėje, praėjusį mėnesį uždirbo tik 388 Lt?“ – klausė du mažus vaikus auginanti Daiva Bertašienė. „Kodėl aš turiu aiškinti?“ – traukė pečiais K. Kiaunė.
Nieko konkretaus Viešvilės šilumos ūkio vadovas negalėjo atsakyti ir į Janinos Lakickienės klausimą, kodėl daugiabučių gyventojai, neperkantys iš „Energotiekimo“ karšto vandens ir neturintys gyvatukų, privalo kiekvieną mėnesį mokėti už karšto vandens sistemų priežiūrą. „Čia yra formuluotės reikalas“, – atmušinėjo šilumos vartotojų kaltinimus K. Kiaunė.
Nieko jis negalėjo paaiškinti ir tiems viešviliečiams, kurie piktinosi šilumos punktų priežiūra. Nors K. Kiaunė ir tikino, kad 2005–2006 metais visus šilumos punktus perdavė savivaldybei, daugiabučių gyventojai tvirtino, kad labai dažnai juose vis vien šeimininkauja šilumos tiekėjai – net šilumos skaitiklių parodymus jie dažnai nurašo nedalyvaujant namo atstovams.
Taigi problemų Viešvilėje – nors vežimu vežk. Į susitikimą su daugiabučių gyventojais pakviestas savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas tikino, kad Viešvilėn komandiravo savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausiąjį specialistą Povilą Kazėną, tačiau jis neatvyko ir savivaldybės pozicijos miestelio gyventojams neperdavė.
Susitikimą organizavę tarybos nariai G. Navickas ir G. Stoškus siūlė UAB „Energotiekimas“ direktoriui gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadas pratęsti pokalbį mažesniame rate, pasikvietus savivaldybės vadovus. Bet ir toks pasiūlymas K. Kiaunei, atrodo, nelabai patiko. „Nematau jokio reikalo tokiam susitikimui ir aiškinimuisi. Per daug skundų prirašyta“, – gynėsi šilumą tiekiančios įmonės vadovas.
Nėra jokios naudos jį kaltinti – ir taip aišku, kad „Energotiekimas“ suinteresuotas uždirbti daugiau. Išvaduoti viešviliečius nuo nepakeliamos šilumos kainų naštos gali tik savivaldybė. Opozicija bent jau išklausė žmonių problemų, o valdantieji kol kas tyli. Viešviliečiai norėtų tikėti, kad jų problemos taps svarbios bent prieš Seimo rinkimus.

Daiva BARTKIENĖ