Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savivaldybė smuko žemyn

Savivaldybė smuko žemyn (16)

2017-10-26

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė savivaldybių reitingą. Deja, Jurbarko r. savivaldybė pagal atliktą įvertinimą smuko žemyn – iš 39 vietos atsidūrė tarp užimančiųjų 44–46 vietą. Lygiai kaip Jurbarkas, įvertintos Kelmės ir Šalčininkų r. savivaldybės. 

LLRI pateiktais duomenimis, Jurbarko r. savivaldybę atgal tempia prasti investiciniai, ekonomikos aktyvumo rodikliai, sveikatos ir socialinės rūpybos sritys, švietimas, transportas. Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui tenkančių investicijų kiekis nesiekė vidurkio* (2015 m. materialinių investicijų teko 872 eurai/gyv., vidurkis* 1506 eurai/gyv., o tiesioginių užsienio investicijų tik 48 eurai/gyv., vidurkis* 1127 eurai/gyv.). Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius 1000 gyv. 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo ir siekė 28,8 (vidurkis 42,6*). Mažėjo ir išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų. Menkas ekonomikos aktyvumas prisidėjo prie to, kad nedarbo lygis 2016 m. buvo vienas didesnių (13,4 proc. lyginant su 9,7 proc. vidurkiu*). Ilgalaikių bedarbių dalis taip pat viršijo vidurkį*.

Skirtingai nei 2015 m., 2016 m. Jurbarko r. savivaldybės moksleiviai palyginus prastai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (40 balų lyginant su 44 vidurkiu*).

Analitikai pliusų rado vertindami biudžeto, turto valdymo sritis. Savivaldybės skola buvo mažesnė nei vidutinė, skelbti beveik visi viešieji pirkimai, nebuvo vykdyta vidaus sandorių, o savivaldybės administracija nekainavo brangiai.

Savivaldybė gerai įvertinta ne tik už gerą tvarkymąsi su finansais, bet ir su turtu. Remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, 2016 m. jai priklausė palyginus nedaug pastatų ir patalpų, o ir iš esamų bene didžiausia dalis buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą.

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

54-ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui! Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

„ŠVIESOS“ inform.

Savivaldybių indeksą 2017 rasite čia.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook