Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savivaldybės biudžeto trupinių ūkininkai atsisakė

Savivaldybės biudžeto trupinių ūkininkai atsisakė (5)

2017-11-06

Savivaldybės tarybos nariai Donatas Jackis ir Kasparas Jurevičius mano, kad žemės mokestis ūkininkams turėtų būti mažinamas bent 50 proc., o pasiūlyta 10 proc. nuolaida kvepia politikavimu. J. Pileckienės nuotr.

Ruduo ūkininkus užgriuvo ne derliaus gausa, o bėdomis dėl skęstančių laukų, lūžtančios technikos, nekokybiškų grūdų ir nebaigtų ar net nepradėtų sėjos darbų. Spalio pradžioje dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkiui paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją žemdirbiams atsirado viltis sulaukti paramos. Tačiau centrinė valdžia vis dar svarsto apie pagalbą, o vietinė pasiūlė paramą, kuri sukėlė ūkininkų pasipiktinimą.

Padėti neskuba

Vyriausybei dar nespėjus paskelbti ekstremaliosios padėties, spalio 3 d. tai padarė Jurbarko r. savivaldybė, nes dėl to kreipėsi rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, rekomendavo ir Seimo kaimo reikalų komitetas.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją padėtį Lietuva tikėjosi sulaukti pagalbos iš Europos Komisijos, taip pat žemdirbiams buvo sušvelnintos sąlygos atsiskaitant su grūdų pirkėjais, trąšų ir kitais tiekėjais, Nacionaline mokėjimų agentūra.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragino dėl liūčių patyrusius žalą žemdirbius nedelsiant kreiptis į savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus.

Informaciją pateikti galėjo tik deklaravusieji pasėlių plotus pagal rūšis, priskirtas I ir II grupėms pagal žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių – tai yra įvairios grūdinės kultūros, daržovės, ankštiniai, prieskoniniai augalai ir kiti. „Norėčiau pabrėžti tai, kad nedelsiant kreiptis dėl žuvusio derliaus turi tik faktiškai patyrusieji žalą žemdirbiai, o ne tie, kurie dar tik planuoja, kad galimai turės nuostolių“, – sakė ŽŪM ekstremalių operacijų centrui vadovaujantis žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.

Spalio viduryje Žemės ūkio ministerija ir nukentėjusios savivaldybės vis dar ieškojo būdų, kaip tiksliau apskaičiuoti ūkininkų patirtus nuostolius. Susitikime su savivaldybių atstovais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas jau nežarstė pažadų ir kvietė realiai vertinti esamą padėtį. „Kalbant apie valstybės pagalbą, nespėjusiems nuimti derliaus prižadėti milžiniškų kompensacijų negalime. Rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas“, – sakė ministras. Kadangi Vyriausybė dėl lėšų skyrimo žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti kreipėsi į Europos Komisiją, pabrėžta svarba surinkti kuo tikslesnę informaciją iš savivaldybių.

Lietuvoje ekstremaliąją padėtį yra paskelbusios 22 savivaldybės. Spalio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 140 tūkst. ha laukų, kuriuose nenuimtas derlius, o numatomi nuostoliai skaičiuojami nuo 40 iki 150 mln. Eur. Kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi – teisę į valstybės ar europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30 proc. ir daugiau pajamų, lyginant su paskutiniųjų trejų metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui.

Parengė sprendimo projektą

Paskutinėmis spalio dienomis pagalbos ranką ūkininkams pabandė ištiesti ir Jurbarko rajono vadovai – rajono tarybai pristatytas sprendimo projektas „Dėl žemės mokesčių lengvatų Jurbarko r. savivaldybės žemės ūkio subjektams“. Projekte buvo siūloma 10 proc. sumažinti 2017 m. žemės mokestį žemės ūkio subjektams, šiais metais deklaravusiems žemės ūkio pasėlius, už žemės sklypus, esančius Jurbarko rajone. Siūloma atsižvelgti į paskelbtą ekstremaliąją padėtį ir sumažinti žemės ūkio subjektų patirtus nuostolius. Šio pasiūlymo iniciatoriais skelbėsi savivaldybės vadovai.

Savivaldybės realiai padėti ūkininkams gali būtent per žemės mokestį, nes joms palikta teisė taikyti šio mokesčio lengvatas. Žinoma, kiekviena papildoma lengvata ir nuolaida – mažesnės pajamos savivaldybės biudžete. Tą tarybos posėdyje, prieš svarstant žemės mokesčio sumažinimo klausimą, pabrėžė ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

„Antradienį dalyvavau Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas valstybės ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Jame numatoma, kad savivaldybės galės skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Nebus galima skolintis jokiems naujiems projektams. Todėl reikia itin atsakingai svarstyti kiekvieną klausimą, lemiantį biudžeto pajamų sumažėjimą“, – tarybos narius įspėjo meras.

Atleido visai

Jurbarko r. savivaldybė – ne pirmoji, nusprendusi padėti žemdirbiams. Skirtumas tik toks, kad kiti rajonai žemės mokestį mažino daug ženkliau arba ūkininkus iš viso nuo jo atleido.

Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybės taryba nuo mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio ūkininkų ir jų sąrašus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dar iki žemės mokesčio skaičiavimo, todėl šiems ūkininkams iš karto pateiktos mažesnės žemės mokesčių sąskaitos. Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, jei ir kitos savivaldybės nuspręstų minėtas lengvatas taikyti, VMI po lapkričio 15 d., iki kurios privalu sumokėti žemės mokestį, dar kartą jį perskaičiuos ir permoką iki metų pabaigos grąžins žemės savininkams.

VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. Jurbarke šis mokestis siekia 1,5 proc.

Pasak Jurbarko r. savivaldybės Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Ilgevičienės, į savivaldybės biudžetą 2013 m. surinkta 309,8 tūkst., 2014 m. – 351,1 tūkst., 2015 m. – 377,3 tūkst., pernai – 391,8 tūkst. eurų žemės mokesčio. Ūkininkų sumokėtų mokesčių specialistė išskirti negalėjo, tačiau informavo, kad žemės ūkio paskirties žemė sudaro 58,3 proc. Žemės mokesčio surinkimas kiekvienais metais auga, o planas 2017 metams – 340 tūkst. eurų.

Pagalba ar populizmas?

Gerais valdžios norais suabejojo ir dalis tarybos narių, ir patys ūkininkai. Jiems užkliuvo ir siūlomas mokesčio mažinimo procentas, ir įvardijamas nuostolis biudžetui. Sprendimo aiškinamajame rašte teigiama, kad 10 proc. sumažinus žemės mokestį ūkininkams, galintiems gauti paramą, biudžetas netektų iki 50 tūkst. Eur. Meras patikino, kad tokia suma susidarytų žemės mokestį sumažinus apie 2,5 tūkst. žemdirbių.

„Jau komitete sakiau, kad šio sumanymo iniciatorius turėtų atsistoti ir pasirodyti – matytųsi, kas ruošiasi rinkimams. Jei norime padėti, šį mokestį mažinti reikia bent 50 proc. arba visai nežaisti“, – tiesiai sakė tarybos narys Kasparas Jurevičius. Meras tarybos nariui paprieštaravo: „50 tūkst. eurų biudžetui – didelė suma. Nemanau, kad tai pasityčiojimas iš žemdirbių – ir vienas euras yra svarbus. O rinkimai – dar toli. Ir kiekvieną tiek gerą, tiek blogą darbą norint galima nurašyti jiems.“

Mero žodžiai neįtikino tarybos nario ūkininko Donato Jackio: „Iniciatyva sveikintina, tačiau suma tikrai juokinga. Kiekvienas ūkininkas gautų vos penkis, dešimt, maksimaliai – 30 eurų paramos. Svarstyti reikėtų bent apie 50 proc. mokesčio mažinimą.“ D. Jackis suabejojo ir suskaičiuotu nuostoliu biudžetui: „Kaip jūs gavote 50 tūkst. eurų? Pagal pateiktus surenkamo žemės mokesčio skaičius 10 proc. nesudaro nei 40 tūkst., o ūkininkai sumoka tik dalį to žemės mokesčio. Tai biudžetas prarastų tik apie 10 tūkst.“

Netaikyti jokių nuolaidų siūlė ūkininkaujantis tarybos narys Egidijus Giedraitis, paskaičiavęs, kad parama vienam ūkininkui vidutiniškai sudarytų 16 eurų. „Jei jau 40 tūkst. eurų – biudžetui tokia našta, tai nereikia iš viso jokių nuolaidų“, – įsitikinęs E. Giedraitis.

Papiktino požiūris

Tokie tarybos narių pasvarstymai atsirado išgirdus Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininko R. Jovarausko nuomonę. Tarybos posėdyje politikams jis išsakė organizacijos narių poziciją: „Mums nereikia tokių socialinių nuolaidų. Mes esame socialiai atsakingi ir neskriausime biudžeto. Jei būtų tikrai norima mums padėti, žemės mokestį šiais metais reikėtų naikinti iš viso. Nedarykite tokių dalykų – mes labai nemėgstame, kai mus vadina nuolaidų prašytojais. Mes susimokėsime tą mokestį.“

Meras pabandė įtikinti tarybos narius, kad R. Jovarauskas atstovauja tik nedidelei daliai rajono ūkininkų, kurie priklauso Ūkininkų sąjungai, o mokestį mažinti siūloma bent 2,5 tūkst. žemdirbių.

„Mūsų sąjunga vienija 80 ūkininkų. Drįstu teigti, kad joje yra beveik visi aktyviai ūkininkaujantys žemdirbiai. Iš tų 2,5 tūkst. nemažai tik vadinamų ūkininkų. Gal jiems ir reikia tokios paramos“, – atsakyti už visus rajono ūkininkus R. Jovarauskas nesiveržė.

Ūkininkus itin papiktino tikinimas, kad biudžetas neteks 50 tūkst. eurų. „Pagal pateikiamus skaičius, 10 proc. nuolaida nesudarytų nė pusės tos sumos. Čia toks pagąsdinimas tarybos narių gavosi ir politinis sprendimas“, – įsitikinęs ūkininkų sąjungos pirmininkas. Jis paskaičiavo, kad parama jo ūkiui sudarytų apie 20 eurų. „Ar tai pinigai, kai patiri tiek nuostolių?“ – klausė ūkininkas.

R. Jovarauskas tikina, kad jei politikai būtų į ūkininkų bėdas pažiūrėję geranoriškai, mokestį būtų pasiūlę mažinti bent 50 proc., o dabar tik daromas politinis šou.

Ūkininkai nusivylė ir aukščiausios valdžios neveiklumu: „Per mėnesį nepadaryta nieko. Pasidomėjęs sąlygomis, kurias turi atitikti į paramą pretenduojantys žemdirbiai, supranti, kad net neverta pildyti dokumentų. Kompesacijos žadamos tik tiems, kurie nenukūlė 30 proc. laukų. Geras gaspadorius tai padaryti tikrai sugebėjo, bet nuostoliai nuo to – ne mažesni.“

Jis net nesivargino pateikti pareiškimą savivaldybės Žemės ūkio skyriui, greičiausiai taip pasielgė ir kiti ūkininkai. „Kam gaišti laiką, kai naudos jokios“, – mano R. Jovarauskas.

Tarybos posėdyje pateiktas sprendimas nebuvo priimtas. Tarybos nariai išgirdo ūkininkų žodžius, – jiems biudžeto trupinių nereikia, o ir našta būti nenori. Gali būti, kad nepritarti sprendimui paskatino ir gėdos prieš ūkininkus jausmas, nors greičiau – pozicija: „Mes pasiūlėme, o kad jie atsisakė, tik geriau.“ Kaip po to gali netikėti R. Jovarausko žodžiais: „Mes ūkininkaujame ne Jurbarke, ne Lietuvoje, o Briuselyje. Jei ateis pagalba, tai tik iš ten.“

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook