Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savivaldybių gerovės reitingas – be gerų žinių

Savivaldybių gerovės reitingas – be gerų žinių (0)

2019-12-16

Gruodžio 11 d. Prezidentūroje pristatytas Vilniaus politikos analizės instituto parengtas šių metų Lietuvos savivaldybių gerovės indeksas. Pristatyme dalyvavęs Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius gerų žinių neišgirdo – Jurbarko savivaldybė smuktelėjo iš 33 vietos, kurioje pagal šį reitingą buvo pernai, į 39-ąją. 

Neramina ekonomika ir švietimas

„Rezultatą vertinu pakankamai gerai. Ypač džiugu, kad jau antrus metus Jurbarko rajonas išsiskiria fiziniu saugumu – tarp 34 didžiųjų kaimiškų savivaldybių, kartu su Elektrėnų savivaldybe, dalijamės 6-7 vietomis. Šį rezultatą lemia bendras visų tarnybų – policijos, medicinos įstaigų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbas bei visų jų glaudus bendradarbiavimas su Jurbarko rajono savivaldybe“, – teigia meras S. Mockevičius.

Jis mano, kad svarbiau, kaip Jurbarkas atrodo tarp didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių, kurių kategorijai yra priskirtas, nei bendras reitingo rezultatas.

Tačiau merą neramina gyvybingos ekonomikos ir švietimo rodikliai. Pasak S. Mockevičiaus, pristatymo metu dėl šių rodiklių skaičiavimo ir kilo didžiausios diskusijos. Pagal Vilniaus politikos analizės instituto naudojamą metodiką yra skaičiuojamos užsienio investicijos, bet neįtraukiamos lietuviško kapitalo įmonės, taip pat neskaičiuojamos investicijos tų įmonių, kurių buveinės registruotos didžiuosiuose miestuose.

„Labiausiai neramina švietimo sritis. Čia rezultatai ženkliai pablogėjo. Tai rodo, jog reikalingos kardinalios priemonės padėčiai gerinti“, – mano S. Mockevičius.

 

Vertintojai remiasi statistika

Vilniaus politikos analizės institutas pirmą kartą savivaldybių indeksą paskelbė pernai. Šiemet skelbiamas indeksas apima 2016-2019 metus. Savivaldybių gerovės indeksui skaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento, Užimtumo tarnybos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos vieši duomenys.

Indeksą sudaro 5 komponentai. Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse. Į tyrimą įtraukiamas socialinės paramos gavėjų, socialinės rizikos šeimų, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų, ilgalaikių bedarbių skaičius, atsižvelgiama į lygias galimybes. Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įvertinimas: saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.

Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai, atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis.

Kokybiško švietimo komponentas apima švietimo prieinamumo, dalyvavimo neformaliajame vaikų švietime rodiklius bei švietimo rezultatų rodiklius – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentą, brandos egzaminų rezultatus. Demografinės senatvės koeficiento ir migracijos rodikliai lemia demografinį komponentą.

Vėliau kiekvienas rodiklis buvo standartizuotas ir normalizuotas 0–10 balų intervale, kur 0 – „labai bloga“, 10 – „labai gera situacija“. Bendras savivaldybių gerovės indeksas yra 5 indekso komponentų vidurkis.

Rajonui – žemesnė vieta

Trečiadienį paskelbtame savivaldybių gerovės indekse bendrame 60-ies savivaldybių reitinge Jurbarkas – 39 vietoje. Pernai jis buvo 33-ias. Vertinant savivaldybės priskiriamos tam tikrai kategorijai – miestų, žiedinės, didžiosios kaimiškos ir mažosios savivaldybės. Jurbarko r. savivaldybė priskiriama didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių grupei. Šioje kategorijoje yra 34 savivaldybės, o Jurbarkas čia atsiduria 20 vietoje, surinkęs vienodą 2,8 balų skaičių su Pakruojo ir Radviliškio savivaldybėmis.

Socialinio saugumo srityje Jurbarko savivaldybė surinko 1,6 balo ir tarp didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių atsidūrė 24 vietoje. Šioje kategorijoje geriausiai įvertinta Kretingos r. sav. surinko 4,3 balus, o mažiausiai, 0,7 balo, gavo Joniškio r. sav. Bendrame reitinge geriausiai įvertinta Klaipėdos miesto sav. surinko 5,4 balo.

Fizinis saugumas Jurbarke įvertintas visai neblogai – 3,6 balo, o tai lemia 7 vietą savo kategorijoje. Tiek pat balų gavo ir Elektrėnų sav. Bendrame sąraše saugiausia tapo mažoji Neringos savivaldybė, surinkusi 6,2 balus, o mažiausiai saugu vos 1,4 balo gavusioje Kalvarijos savivaldybėje.

Prastai Jurbarkas atrodo vertinant ekonomikos gyvybingumą. Šioje srityje savivaldybė surinko tik 1,5 balo ir savo kategorijoje rikiuojasi 22 vietoje. Kaip klestinti savivaldybė dažnai pristatoma Tauragė ekonominio gyvybingumo srityje surinko 2,6 balus ir tarp didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių yra devintoje vietoje. Šioje srityje kategorijos lyderė – Mažeikių r. sav., surinkusi 4,5 balo. Nieko stebėtino, kad bendrojo sąrašo viršūnėje – Vilniaus miestas su 9,4 balais. Nesėkmingiausiai šioje kategorijoje pasirodė vėlgi mažoji Kalvarijos sav., surinkusi vos 0,3 balo.

Švietimo kategorijoje savivaldybės surinko sąlygiškai aukštesnius balus ir nėra tokių didelių kontrastų. Jurbarkas šioje srityje įvertintas 5,1 balo, tačiau savo kategorijoje yra tik 24-ta. Tarp didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių geriausiai įvertinta Utena, surinkusi 7,2 balo, prasčiausiai – Šalčininkai su 4,1 balo. Bendrame sąraše aukščiausiu 7,5 balo įvertinta Kauno miesto savivaldybė.

Vertinant sveiką demografiją vertinamas pagyvenusių, 65 ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų bei atsižvelgiama į balansą tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų iš savivaldybės asmenų. Šioje srityje savo kategorijoje Jurbarko r. savivaldybė, surinkusi 2,5 balo, su kaimynais Šakiais ir Raseiniais dalijasi 18-20 vietomis. Bendrajame reitinge sveikiausia demografine padėtimi gali džiaugtis mažoji Neringos sav., surinkusi 9,6 balo ir žiedinė Klaipėdos r. sav. su 8,7 balo įvertinimu. Prasčiausia padėtis šioje srityje mažojoje Ignalinos r. sav., įvertintoje tik 0,6 balo.

Ignalinos r. sav. – galutiniame savivaldybių gerovės indekse įvertinta prasčiausiai. Ji surinko vos 2 balus ir atsidūrė paskutinėje 60 vietoje. Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonų savivaldybės. Didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių kategorijoje paskutinę vietą užėmusi Biržų r. sav. sąrašo autsaiderę Ignaliną lenkia vos 0,1 balo. Geriausia šioje kategorijoje Mažeikių r. sav., surinkusi 4,3 balo.

Bendrajame reitinge tarp geriausiųjų savivaldybių – Neringos savivaldybė – su 6,3 balo įvertinimu, antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook