Seimo narį gyventojai užvertė savo problemomis (0)

Tvenkinys - visuomenei

Net du svarbius klausimus Seimo nariui uždavė Klausučių seniūnaitė Daivutė Gvildienė. Bendruomenė norėtų tvarkyti, prižiūrėti ir naudoti gyvenvietėje esantį tvenkinį, nes baiminasi, kad yra norinčių šį vandens telkinį privatizuoti. Tačiau paprašiusi savivaldybės leisti jį naudoti pagal panaudos sutartį, sulaukė neigiamo Tauragės apskrities viršininko atsakymo.
Seimo narys R. Žemaitaitis patvirtino, kad bendruomenės negali valdyti valstybinės žemės panaudos sutartimi ir patarė seniūnaitei kuo greičiau kreiptis į savivaldybę ir prašyti, kad šis tvenkinys ir aplink jį esanti apsauginė zona būtų skirta visuomenės reikmėms. Tuomet bendruomenė galėtų rengti projektus ir tikėtis, kad Žemės ūkio ministerija skirs lėšų tvenkiniui valyti ir poilsio zonai įrengti.
Kartu su seniūnaite į priėmimą atvykusi klausutiškė Birutė A. skundėsi, kad kelintą kartą iš eilės Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra nutraukia ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, neatsižvelgia į jos, kaip nukentėjusiosios, prašymus apklausti įvykį mačiusius liudininkus. Išnagrinėjęs dokumentus Seimo narys padėjo parengti skundą, kuriuo Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašoma dar kartą vykdyti ikiteisminį tyrimą ir apklausti visus liudytojus. Taip pat Seimo narys patarė pradėti ruošti procesinius dokumentus kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Pinigus privalėtų sugrąžinti

Nors nemokamą pirminę teisinę pagalbą rajono gyventojai gali gauti ir savivaldybėje, sužinoję, kad atvyksta Seimo narys R. Žemaitaitis, į priėmimus registruojasi vis daugiau žmonių. Pusdienį „Šviesos" laikraščio redakcijoje rajono gyventojų problemoms skyręs teisininkas R. Žemaitaitis išanalizavo keliolika sudėtingų paklausimų. Ne visi žmonės atėjo spręsti savo asmeninių problemų - buvo norinčių pasikalbėti apie įstatymus, pasiteirauti R. Žemaitaičio nuomonės dėl pensijų grąžinimo ir nekilnojamojo turto mokesčio, pasiguosti dėl savivaldybės valdininkų priimtų sprendimų.
Su bene opiausia problema į priėmimą atvyko eržvilkiškis Vaclovas Garbačiauskas. Ūkininkas skundėsi, kad už tai, jog supirkinėjo gyvulius UAB „Agaras", Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nubaudė 5 tūkst. Lt bauda, nors jis turėjo įsigijęs verslo liudijimą, suteikiantį teisę sverti gyvulius.
„Mokesčių inspektoriai patikrino ir nustatė, kad kvitų knygelėje yra įrašyta ne „gyvulių svėrimas", o „gyvulių rinkimas", todėl nubaudė mane už nelegalų darbą. Kaip man „Agaro" darbuotojai liepdavo, taip ir rašydavau. Girdėjau kalbant, kad kiti gyvulių supirkėjai kreipėsi į teismą ir baudų nemokėjo, tai gal galiu reikalauti, kad ir man grąžintų sumokėtus pinigus?" - klausė Seimo nario V. Garbačiauskas.
R. Žemaitaitis patvirtino, kad keletas Šilalės rajono ūkininkų, supirkinėjusių gyvulius UAB „Agaras", teismus prieš VMI tikrai laimėjo. „Senajame Ekonominės veiklos klasifikatoriuje buvo nurodyta tik viena veikla - „svėrimas ir tualetų paslaugos", tačiau įsigaliojus naujam klasifikatoriui atsirado ir „Gyvulių svėrimas ir rinkimas". Visus, kurie pirko verslo liudijimą „svėrimui", VMI neteisingai nubaudė už nelegalią veiklą, nors senajame Ekonominės veiklos klasifikatoriuje tokios veiklos kaip „gyvulių svėrimas ir rinkimas" numatyta nebuvo. Dabar aiškėja, kad mokesčius slėpė „Agaras", todėl jis ir turi atsakyti", - aiškino R. Žemaitaitis. Seimo narys užtikrino, kad VMI regreso tvarka turėtų grąžinti V. Garbačiauskui pinigus, ir palinkėjo jam kantrybės laukti teisingumo.

Visos teisės - tik nusikaltėliams?

Teisingumo paieškos pas Seimo narį atvijo ir Raudonės seniūnijos ūkininką Vincą Skliaudį.
„Atėjau pasakyti, kad senam žmogui kaime gyventi neįmanoma - vaikigaliai apvogė, paliko atsuktą cisterną, išbėgo apie 2 t kuro. Teismai buvo gal septyni. Apylinkės teisme vagys prisipažino, bet nuostolių atlyginti nenori - skundžiasi, kad yra neteisingai apkaltinti dėl neatsargumo sunaikinę svetimą turtą. Tai ką man dabar reikės daryti, jei Aukščiausiasis teismas juos išteisins?" - klausė ūkininkas.
Žmogui atrodo, kad valstybė labai neteisingai elgiasi su nukentėjusiaisiais. Kur tai matyta, pasak V. Skliaudžio, kad vagiui būtų skiriami nemokami advokatai, o tam, kuris patyrė žalą, neįmanoma išsireikalauti, kad bent jau būtų atlyginti nuostoliai.
R. Žemaitaitis patarė sulaukti Aukščiausiojo teismo sprendimo ir jei jis bus palankus ūkininkui, pasiimti iš teismo vykdomąjį raštą, pagal kurį priteistą sumą išieškos antstoliai. Jei Aukščiausiasis teismas vagišius išteisins, teks V. Skliaudžiui dar kartą kreiptis į teismą ir bandyti prisiteisti padarytą žalą civiline tvarka. Nors tai nedidelė paguoda, ūkininkas tikino neprarasiąs kantrybės.

„Sodra" pasiūlė... taupyti

Kovodamas dėl teisingumo su „Sodra" ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jurbarkietis Alfonsas Mačiulaitis patarimų klausė ne vieno Seimo nario. Žmogui apmaudu, nes jis įsitikinęs, jog apgauti jį stengiasi ne kas kitas, o valstybė. Kai prieš keletą metų buvo susiruošęs į priešlaikinę pensiją, „Sodros" Jurbarko skyriaus darbuotojams, pasak A. Mačiulaičio, visi jo pristatyti dokumentai tiko, o dabar kai kurios pažymos jau nebetinka.
„Tada man paskaičiavo pensiją ir pasakė, kad ji bus nemaža. Be reikalo nutariau dar padirbėti ir įkūriau individualią įmonę. Kai atėjo laikas gauti senatvės pensiją, man paaiškino, kad kelių pažymų apie darbą įvairiuose kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose neįskaitys, nes esą dirbau rangos darbus ir nemokėjau „Sodrai". Bet archyve mane užtikrino, kad darbo laiką privalo įskaičiuoti į stažą", - stebėjosi tokiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu A. Mačiulaitis.
Apmaudžiausia žmogui buvo išgirsti iš valdininkų, kad dirbdamas kolūkyje jis gavo ministro atlyginimą ir galėjo susitaupyti, todėl dabar neturėtų dejuoti, kad iš mažos pensijos neišgyvens. A. Mačiulaitis atėjo paklausti, ar jam verta kreiptis į teismą ir skųsti „Sodros" Jurbarko skyriaus sprendimą.
Seimo narys parengė raštą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad ši nurodytų, kokiu teisės aktu remiantis A. Mačiulaičiui nėra mokama pensija. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kolūkio narių darbas kolūkyje iki 1991-06-01 yra prilyginamas stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šių laikotarpių įskaitymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16 punktas.
Pagal pateiktus Marijampolės apskrities archyvo duomenis, aiškiai matyti, kad A. Mačiulaitis dirbo Lenino kolūkyje. Tai patvirtina protokolas Nr. 15, kuriame nurodyta, kad susirinkimo metu svarstyta darbo sutarties sudarymas su A. Mačiulaičiu ir apie tokios sutarties sudarymą patvirtina susirinkimo nutarimas, buvo patvirtinta darbo sutartis. Be to, 2005 m. kovo 21 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus archyvo pažyma patvirtina, kad A. Mačiulaitis 1984-1990 m. turėjo draudžiamųjų pajamų.

Geriau žinoti nei abejoti

Atėjęs pas Seimo narį R. Žemaitaitį Skirsnemunėje gyvenantis ūkininkas Vladas Paškauskas pasakojo, kad keletą metų iš eilės nuomojo valstybinę žemę ir buvo pateikęs prašymą ją nusipirkti.
„Dabar, kai pradėjo rengti kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą, Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai man pareiškė, kad laisvos valstybinės žemės nėra. Kaip tai nėra, jei aš visą laiką dirbau laisvą žemę - nesvarbu, kad neturėjau ilgalaikės nuomos sutarties, seniūnijos žemėtvarkininkas man kasmet išspausdindavo popierių, patvirtinantį nuomą", - piktinosi V. Paškauskas. Ūkininkas priminė, kad neseniai Jurbarke su žemdirbiais susitikęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius užtikrino, kad žemę turi pirkti tie, kurie ją dirba.
Seimo narys paaiškino, kad laisvą valstybinę žemę ją dirbantys ūkininkai gali nusipirkti tik tuomet, kai į tą žemę nėra pretendentų, norinčių toje vietoje atsiimti nuosavybę. „Prioritetas teikiamas nuosavybės grąžinimui, o žmonių, norinčių susigrąžinti žemę, vis dar yra", - sakė R. Žemaitaitis.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministras privalo vadovautis teisės aktais, o ne pamąstymais, kas pirmas turėtų teisę pirkti žemę, nes tokios kalbos sukelia sumaištį. R. Žemaitaitis teigė, kad neteisingą informaciją žemdirbiams skleidžiantis ministras kartą Seime dėl to jau buvo įspėtas.
Jurbarkietė Danutė Kniečiūnienė prašė Seimo nario R. Žemaitaičio žvilgtelėti į jos atsineštus dokumentus, pagal kuriuos antstoliai išieško nuo 2000 metų susikaupias neįgalios giminaitės skolas. 2004 metais jos butas buvo parduotas iš varžytinių, bet pinigų visoms skoloms padengti neužteko, o dabar dar „išlindo" naujų, todėl kas mėnesį nemaža suma atskaičiuojama iš pensijos.
„Kur einu, ten į sieną atsimušu - niekas nieko nepaaiškina", - skundėsi moteris, prižiūrinti neįgalią namų netekusią skolininkę.
R. Žemaitaitis nuramino moterį, kad antstoliai nepiktnaudžiauja, ir pasiūlė, jei reikės, ateiti dar kartą - juk visada geriau pasitikrinti ir tiksliai žinoti, nei abejoti ir sielotis.
„Jūsų giminaitės istorija turėtų būti pavyzdys visiems, kurie mano, kad komunalinių mokesčių mokėti nereikia, o valdžia juos kada nors vis tiek nurašys. Gyvenimas rodo, kad nesvarbu po kiek metų žmogus pradės gauti pajamų - antstoliai nepamirš jų susirasti ir paimti tai, kas priklauso", - tikino R. Žemaitaitis. Pasak Seimo nario, tai yra teisinga, nes visi piliečiai turi tokias pačias prievoles.
Visiems į susitikimą su Seimo nariu R. Žemaitaičiu atėjusiems rajono gyventojams savo problemas pavyko išsiaiškinti dalykiškai ir gauti konkrečių patarimų. Iš Jurbarko R. Žemaitaitis išsivežė ir ne vieną įsipareigojimą. Toks atsakingas Seimo nario požiūris į žmonių problemas leidžia tikėtis, kad Lietuvoje yra politikų, kuriems ne tas pats, kokioje valstybėje gyvename.

Daiva BARTKIENĖ