Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Seimo pirmininkas pažadų nedalijo

Seimo pirmininkas pažadų nedalijo (2)

2018-10-10

Pirmadienį rajone apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Raudonės pilyje su savivaldybės vadovais aptarė darbinius reikalus, užsuko į Senovinės technikos muziejų Smalininkuose, apžiūrėjo UAB „Dainius“ ir kuriamo Sinagogų aikštės memorialo pastatymo vietą Jurbarke.

Vizito pabaigoje V. Pranckietis, jį lydėję Seimo nariai Rūta Miliūtė ir Ričardas Juška bei rajono meras Skirmantas Mockevičius skyrė laiko susitikimui su bendruomene. Paklausyti vieno iš valstybės vadovų ir užduoti jam klausimų susirinko nedaug jurbarkiečių. Dalis jų – biudžetininkai, vietos politikai. Susitikime dalyvavo ir Jurbarko r. verslininkų organizacijos vadovas Gintaris Stoškus, UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius, Vidas Šukys ir dar keletas verslininkų. Būtent jie V. Pranckiečiui išsakė daugiausia priekaištų.

Susitikimą svečias pradėjo pristatydamas situaciją Seime. „Mes esame kalti tuo, kad dabar esame valdžioje. Kai tik esi valdžioje, turi iš karto prisiimti atsakomybių už tai, ką darei ir ko nedarei. Taip, mes esame valdžioje, stengiamės būti atsakingi ir tikiuosi, kad esame atsakingi. Truputį pasakysiu apie padėtį Seime. Pirmiausia tai – Seime nėra karo. Kai žmonės bando sakyti, kad karas Seime, tai reiktų grįžti prie lietuvių liaudies pasakos, kad dangus griūva. Mes Seime turim labai aktyvią opoziciją, kad stiprią – nepasakyčiau, bet aktyvią – taip. Nestipri, nes jų yra pakankamai mažai. Mes turime sprendimų galią, kurią dažnai mėgsta įvardinti kaip buldozerį. Tačiau pirmiausia tą frazę 1996 m. panaudojo konservatoriai, kai patys laimėjo rinkimus“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas tikino, kad daugumos balsais priimami sprendimai ir yra demokratija. Ypač dabartinę poziciją esą sustiprino prie valdančiųjų prisijungusi Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija.

„Dabar turėsime jų balsų, jie yra įsipareigoję paremti, kai sprendimai bus teisingi. Taip pat mes turime daugiau teisingų žmonių Seime. Tai – dalis liberalų, kurie įvardijami kaip provalstietiški. Jie paremia mus“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas akmenis į opozicijos daržą svaidė keletą minučių ir kritikavo prie valdančiųjų neprisijungusių partijų lyderius. Tačiau kartu aiškino, kad tiek jis, tiek valdantieji esą Seime paremia visus žmonėms reikalingus sprendimus, nepaisant to, kuri partija siūlo įstatymų pataisas.

V. Pranckietis teigė, kad nenorėtų vieningo Seimo, kuris tiesiog kilnotų rankas pagal komandą kaip Baltarusijoje. Tačiau kartu pridūrė, kad valdančiųjų turima persvara tokia didelė, jog jie gali priimti bet kurį, jų akimis, reikalingą sprendimą.

Politikas nepamiršo papriekaištauti žiniasklaidai. Pirmiausia dėl esą skambių ir neteisingų antraščių, o tuomet – dėl domėjimosi vieno iš valdančiųjų lyderių, Ramūno Karbauskio kapitalu ir investicijomis į valstybės strategines įmones. V. Pranckietis tikino, kad nėra jokio skirtumo, koks verslas ir kur investuoja, nes pinigai, pasak jo, esą nekvepia.

„Norint išgirsti tikrą tiesą, kas vyksta Seime, tai reikia susitikinėti su Seimo nariais. Aišku, iš konservatyviosios opozicijos turbūt išgirstumėte kitokius žodžius. O mes važiuojame ir sakome, kad įgyvendiname programą. Kad tai, ką darome, yra iškraipoma ir iš to tyčiojamasi, nes bet kuris veiksmas yra blogas – daryk šitaip ar atvirkščiai, vis tiek sakys, kad blogai.“

Po V. Pranckiečio monologo susirinkusieji galėjo užduoti keletą klausimų. Pirmasis Seimo pirmininko nuomonę apie švietimo reformą norėjo išgirsti Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis.

„Koks švietimo reformos tikslas? Ar sutaupyti lėšas, ar pakelti atlyginimus? Ar pagerinti paslaugos kokybę ir prieinamumą? Aš matau, kad reforma tai tik dėl to, kad reforma. Tik tam, kad būtų tam tikras chaosas ir būtų sutaupytos lėšos. Nes etatai buvo „pririšti“ prie pamokų skaičiaus. „Pririšus“ prie pamokų skaičiaus, etatą labai sunku sudaryti. Mokytojams atlyginimai iš esmės mažėjo. Taip pat įvedus klasės krepšelį vėl situacija ta pati, tik kitaip padaryta – mes vis vien tą patį turim, nes klasės krepšelis „pririšamas“ prie mokinių skaičiaus“, – sakė G. Kasputis.

V. Pranckietis nesutiko su seniūnu. Seimo pirmininkas tikino, kad mokytojų darbo užmokesčiui skirta papildomai 27,6 milijono eurų, todėl sakyti, kad atlygiai mažėjo esą tikrai negalima.

„Profesinės mokyklos ir aukštosios seniai dirba ir kitaip niekad neturėjo. Visada dirbo pagal etatinio apmokėjimo sistemą. Jei sukaupi valandų skaičių etatui, tai gauni etatą. Viskas labai elementaru ir paprasta. Yra pinigai atiduoti į savivaldybes, nežinau, kaip jie tolyn nukeliavo. Esminis dalykas yra tai, kad žmonės gautų už savo darbą, kad darbai, kurie anksčiau buvo neapmokami, dabar būtų apmokami – visokios užklasinės veiklos ir panašiai. Visoms mokykloms yra skirta plius 27 milijonai, ne minus“, – tikino V. Pranckietis.

Tačiau kartu politikas sutiko, kad reforma nevyksta taip, kaip planuota, nes visuomenėje kyla didžiulis ažiotažas. Todėl į Seimą kviečiama Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri turės paaiškinti tokios situacijos priežastis.

„Taip, mes turime problemų su Švietimo ministerija. Turiu pripažinti“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas sulaukė klausimų apie partijos narių veiklos skaidrumą. Trąšomis prekiaujanti verslininkė Vitalija Petraitienė domėjosi pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje skambančiu skandalu, kai paaiškėjo, kad „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio šeimos verslo „Agrokoncerno“ deleguoti žmonės valstybės valdomoje įmonėje šeimininkauja kaip namie. Į valdžią grįžus „valstiečiams“, vėl buvo prabilta apie valstybinį grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ privatizavimą.

Planų šią įmonę privatizuoti buvo ir anksčiau. Jų realizuoti nepavyko, tačiau dabar įmonės valdyboje atsidūrė daugiau R. Karbauskiui palankių žmonių, pavyzdžiui, nepriklausomų narių, kurie yra būtent iš „valstiečių“ partijos. „Jonavos grūdai“ ėmė teikti ir naujas paslaugas – į skolą ūkininkams pagal vekselius duoda „Agrokoncerno“ trąšų. Todėl viešoje erdvėje kilo klausimų, ar nacionaliniam saugumui svarbi valstybės valdoma įmonė nėra užvaldoma „Agrokoncerno“?

„Jonavos grūdai“ dirba pagal savo reglamentą ir įstatymo rėmuose. Jei 25 procentai buvo skirti privatizavimui, tai jie ir yra privatizuoti. Jei akcijos yra perkamos ir parduodamos, tai ir yra parduodamos. Tai yra verslas. Kad priklijuoja Karbauskį, tai taip – „Agrokoncernas“ yra Karbauskio. Bet prie ko? Kas yra negerai, kad ten Karbauskis? Kad Karbauskio pinigai kitokie, negu būtų „Kauno grūdų“ Tautvydo Barščio? Pinigai neturi kvapo. Mes kaskart pasakom – verslas yra blogas. Verslas yra gėris, kuris kuria kitą gėrį Lietuvoje, kuris moka mokesčius“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas prisiminė ir savo asmeninį pavyzdį, kai žiniasklaida domėjosi, kam ir kokiomis sąlygomis jis nuomoja žemę.

„Atsiprašau, koks kieno reikalas, kam aš žemę nuomoju? Aš tą žemę išnuomojau kažin kada. Paskui jau bijodamas perrašiau žmonai, kad būtų ne mano sutartys, kad niekas neprisikabintų“, – piktinosi V. Pranckietis.

Po pasvarstymų apie tai, kad verslas yra gėris ir jis neturėtų sulaukti esą nereikalingo viešumo, V. Pranckietis išgirdo ir kitų Jurbarko verslininkų klausimų. Smukučių soduose parduotuvę turintis Vidas Šukys stebėjosi, kaip Seime galima siūlyti, pasak jo, absurdiškas ir kenksmingas idėjas.

„Buvo pasiūlymas, kad sodų bendrijose reikia panaikinti parduotuves. Ten gal kažkieno rankos ar ausys kyšo. Labai blogai, kai nežinai, kas už ko stovi. Aš dėl savo parduotuvės nepergyvenu, nes ten pakeista žemės paskirtis. Bet pats principas – jūs teigiate, kad skatinate verslą. Tačiau praktiškai iš Lietuvos išvažiavo labai daug verslo ir jei mes neskatinsime vietos, smulkaus verslo, mes Lietuvoje nieko neturėsim, provincija išnyks visiškai“, – sakė V. Šukys.

Verslininkas tikino, kad vien tokios idėjos Seime daro didžiulę žalą. Politikų sukuriama nežinomybė ir stabilumo nebuvimas neleidžia vystyti verslo.

Seimo pirmininkas verslininką patikino, kad greičiausiai minėtas įstatymo projektas nevirs realiu. Tačiau kartu pridūrė, kad neleisti politikams siūlyti įstatymų pakeitimų negali. Teikti siūlymus – kiekvieno Seimo nario teisė.

Apie tai, kad Seimo nariai ne visada suvokia provincijos aktualijas ir realijas, kalbėjo ir Jurbarko r. verslininkų organizacijos vadovas G. Stoškus. Vyras piktinosi siūlymais, kad net mažoms įmonėms, kurios prekiauja alkoholiu, būtų privaloma tikrinti produkciją vežiojančius vairuotojus alkoholio matuokliais.

„Tai visiškai nesudaro jokių kliūčių didelėms įmonėms, kurios turi automobilių parkus, ir kur vairuotojai ir taip tikrinami. Tačiau mažoms įmonėms, kurios turi iki dešimties darbuotojų, tai būtų didelė bėda. Kaip jūs įsivaizduojate, kam aš turėčiau nurodyti, kad ketvirtą valandą ryto ateitų ir patikrintų prekes vežantį vairuotoją“, – klausė G. Stoškus.

Seimo pirmininkas G. Stoškaus klausė, ar minėtas įstatymas buvo priimtas, ar numirė taip ir nepasiekęs Seimo salės? „Mes iki šiol nežinome, nes nuo pavasario negavome atsakymo“, – stebėjosi G. Stoškus.

Klausimų Seimo pirmininkui turėjo ir UAB „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius. Vieną didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje valdantis verslininkas kalbėjo apie tai, kad vietos gamintojų gyvenimą itin palengvintų mažesni pridėtinės vertės mokesčio tarifai. Tokią mokesčių politiką sėkmingai taiko kaimyninė Lenkija, kurios parduotuvių lentynas šluote šluoja kasdien atvažiuojantys lietuvių būriai.

„Lenkijoje tarifas vietinei mėsai – penki procentai – pas mus – 21 procentas. Tas šešiolikos procentų skirtumas mus padaro nekonkurencingais. Jei tarifas būtų mažesnis, mūsų rinka padidėtų dvigubai, galėtume mėsą ir į turgų vežti, ir kitur, nes neapsimokėtų iš Lenkijos vežti“, – sakė K. Jurevičius.

Seimo pirmininkas tikino, kad tam tikrų produktų pridėtinės vertės mokesčio mažinimas yra svarstytinas. Juolab kad Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiai rodo, jog tokia politika pasiteisina. Tačiau kartu V. Pranckietis pridūrė, kad kiaulių augintojai ir taip turi neišnaudotą rinką šalies viduje. Lietuviška kiauliena užima vos 36 procentus šalies rinkos.

Apsilankymą Jurbarke V. Pranckietis baigė apsikeisdamas su meru Skirmantu Mockevičiumi dovanomis ir palikdamas knygą, kurioje kvietė jurbarkiečius rašyti savo linkėjimus Lietuvai. Ši knyga kartu su Seimo pirmininku keliauja po visą šalį, o pasibaigus metams atsidurs nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur bus saugoma ateities kartoms.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook