Šeimos barnis baigėsi kapinėse (0)

Tramdyti šeimyninio konflikto policija skubėjo į Smalininkus – pranešta, kad A. Š. mėgina susidoroti su žmona, švaistosi peiliu ir grasina nužudyti. Gelbėdamasi nuo smurtautojo moteris šaukėsi pagalbos.
Įsismarkavusį sutuoktinį policininkai išsivežė ir uždarė į areštinę. Tačiau ikiteisminis tyrimas šįkart buvo pradėtas ne pagal naująjį įstatymą, o pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį – grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Jurbarko rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas laikinai einančio Kęstučio Gaubio tvirtinimu, A. Š. nusikalstama veika labiau atitiko Baudžiamąjį kodeksą.
Grįžęs iš Tauragės vyriausiojo policijos komisariato areštinės nuolatinio darbo neturintis A. Š. buvo įpareigotas dvi savaites nesiartinti prie šeimos. Tad jis Smalininkuose gyveno pas tetą, bendravo su pažįstamais ir aiškinosi, kaip susitaikyti su šeima.
Pasak Smalininkų seniūno pavaduotojos Onutės Bastienės, A. Š. dėl smurto šeimoje ne kartą tramdė policija. Tai nedideliame miestelyje nebuvo paslaptis, tačiau vargu ar kas galėjo tikėtis, kad 38-erių smalininkietis nesugebės surasti išeities ir nuspręs pasitraukti iš gyvenimo. Nuomonių ir pasvarstymų dabar girdėti įvairių, tačiau kapinėse jau supiltas naujas kapas. Dėl mirties aplinkybių nustatymo Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Metų pabaigoje policininkai Jurbarke tramdė dar du smurtautojus. Gruodžio 21 d. K. Donelaičio gatvės gyventoja R. G. pranešė, kad namie ją sumušė sugyventinis.
Pirmą Kalėdų dieną jurbarkietis A. M. triukšmavo, naudojo psichologinę prievartą prieš R. M. Įvertinę aplinkybes, policininkai A. M. sulaikė ir uždarė į areštinę.
Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti teisės aktais nustatyta tvarka. Patyrusieji smurtą artimoje aplinkoje, jeigu jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo grasinama nužudyti, gali kreiptis ir tiesiai į teismą.
Pasak prokuroro K. Gaubio, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas svarbus tuo, kad pareigūnams ir teisėjams sudarytos galimybės nedelsiant taikyti griežtas poveikio priemones smurtautojui – areštą iki 48 valandų ir iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu sulaikytas smurtautojas ar smurtautoja neblaivūs, pirmiausia išblaivinami, po to uždaromi į areštinę.
Pasak Jurbarko rajono policijos komisariato Organizacinės grupės vyresniojo specialisto Valdo Jakščio, šeimose kylantys konfliktai dažniausiai nagrinėjami pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. 2010 m. rajone pagal 140 straipsnį – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas – tirta 10 įvykių, 2011 m. per 11 mėnesių – 12. Pagal 138 straipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas – atitinkamai tirti 63 ir 59 įvykiai. Nėra duomenų, kiek jų vyko šeimose.
Iki šiol daugiau dėmesio buvo skiriama smurto aukoms – steigiami laikino prieglobsčio namai dažniausiai nuo vyrų nukentėjusioms žmonoms su vaikais. Dabar naujasis įstatymas nukreiptas prieš smurtautojus. Jo veiksmingumas priklausys nuo nukentėjusiųjų pasiryžimo atskleisti namų ir šeimų paslaptis, noro apsiginti, o pareigūnai turi veiksmingą teisinį įrankį. Kita vertus, vien žinojimas, kad yra toks įstatymas, raminamai veikia linkusiuosius smurtauti.
Lengviau tapo ir policijai. Mat aiškinantis buitinius konfliktus sugaištama daug laiko, o vykstant tyrimui ar jį pabaigus konfliktavusios pusės kartais susitaiko ir pareiškia, kad nieko neįvyko, vienas kitam pretenzijų neturi. Visas policijos darbas – veltui. Iki kito karto.
Dabar ikiteisminiai tyrimai pradedami nepaisant, ar gautas nukentėjusios pusės skundas. Užtenka nustatyti vien smurtavimo faktą. Jei nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar konfliktuojančios pusės susitaiko teisme, išlieka ilgesnis senaties terminas. Senaties laikotarpiui nepasibaigus, vėl ranką pakėlusiam smurtautojui gresia didesnė atsakomybė.

Vincas Kriščiūnas