Seniūnijas palikę socialiniai darbuotojai persės į automobilius

Seniūnijas palikę socialiniai darbuotojai persės į automobilius (0)

2020-02-02

Didžiausiai rajono socialinių paslaugų įstaigai vadovaujanti Audronė Balčiūnienė įsitikinusi, kad, sklandžiai bendradarbiaujant visoms institucijoms, paslaugos šeimoms privalo būti suteiktos kokybiškai ir laiku.

Praėjusių metų spalio 31 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas įgalioti VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ dirbti socialinį darbą su šeimomis ir vykdyti atvejo vadybos funkcijas. Šias funkcijas perimti iš savivaldybės administracijos pretendavo ir Skalvijos namai, tačiau tarybos nariai pasirinko stabiliai ir patikimai dirbančią, daug patirties įvairiose socialinio darbo srityse turinčią įstaigą.

Dirbo neteisėtai

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas numato, kad socialines paslaugas teikti gali socialinių paslaugų įstaigos. Jurbarko r. savivaldybėje pažeidžiant teisės aktus šias paslaugas teikė savivaldybės administracija – Socialinės paramos skyrius vykdė atvejo vadybos funkcijas ir koordinavo atvejo vadybos procesus, socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis dirbo seniūnijose.

Atvejo vadybos funkcijos administracijos direktoriaus įsakymu Socialinės paramos skyriui pavestos dar 2018 m. liepą. Pasak skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės, tada buvo planuojama, kad šias paslaugas perims nuo 2019 m. sausio savivaldybės pavaldumui pereinantys Skalvijos namai. Perdavimą buvo bandyta padaryti 2019 m. rugpjūtį, tačiau tarybos nariai, įvertinę Skalvijos namų galimybes, tam nepritarė. Nenorėdami toliau pažeidinėti įstatymų savivaldybės vadovai ryžosi paslaugas siūlyti perimti ir VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“.

Skalvijos namai perimti paslaugas šeimoms buvo suinteresuoti – mažėjant globojamų vaikų skaičiui įstaigos administracija turi ieškoti kitų paslaugų, kurias teikdama įstaiga galėtų išgyventi.  VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė didelio entuziazmo teikti naujas paslaugas nerodė, tačiau jų ir nesikratė. „Esame savivaldybės įstaiga ir darysime tai, kas mums pavesta. Įstaiga yra didelė, teikiame daug paslaugų, todėl pageidavome, kad perėmus paslaugų šeimoms teikimą, galėtume atsisakyti intensyvios krizių įveikimo pagalbos“, – pageidavo A. Balčiūnienė.

Erdvė senelių namams

Pasak VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės, krizių centras buvo nemaža našta nedidelę administraciją turinčiai įstaigai. „Pasilikus šią paslaugą, atsirastų galimybė įžvelgti interesus, kad socialiniai darbuotojai ieško klientų krizių centrui“, – sako A. Balčiūnienė.

Eržvilke, greta senelių globos namų, nuo 2013 m. veikiančiame krizių centre buvo apgyvendinamos fizinį ar psichologinį smurtą patyrusios moterys su vaikais. Centre buvo vykdomi projektai, gyventojų – tai sumažėdavo, tai padaugėdavo, grįždavo ir jau čia buvusios moterys. „Ši paslauga išlieka reikalinga. Kuo toliau, tuo, manau, jos reikės daugiau“, – įsitikinusi A. Balčiūnienė. Tačiau įstaiga nusprendė savo paslaugas išgryninti.

Nuo šių metų pradžios, kai įstaigai buvo perduotas paslaugų šeimoms teikimas, krizių centras Eržvilke nebeveikia. Jo patalpose šiuo metu vyksta remontas. „Norime pritaikyti patalpas senelių globos namams. Remontas reikalingas licencijai patikslinti ir patogioms gyvenimo sąlygoms seneliams ir tinkamoms darbo sąlygoms darbuotojams sukurti“, – sako įstaigos vadovė.

Praėjusių metų pavasarį atnaujintuose senelių globos namuose dabar gyvena 23 seneliai, buvusiame krizių centre bus įrengtos dar penkios vietos. „Ši paslauga – populiari. Eilėje visada laukia 4-5 seneliai. Remontą žadame baigti ir klientus priimti nuo kovo. Pastatas tikrai ilgai nebus tuščias“, – įsitikinusi A. Balčiūnienė.

Pridėjo etatų

Perėmus naujas paslaugas įstaigoje įkurtas neoficialus pagalbos šeimai padalinys. Jam priklauso naujos atvejo vadybos paslaugos, socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis ir įstaigoje jau veikęs globos centras, koordinuojantis vaikų globos ir įvaikinimo sritį.

Savivaldybės taryba patvirtino naują VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, įsteigti papildomi 15,5 etato socialiniam darbui su šeimomis. Socialinės paramos skyriuje dirbo du atvejo vadybininkai, nors etatų buvo 3,5. Šiuo metu VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ dirba trys atvejo vadybininkai. Jų darbo vieta – pačioje įstaigoje.

Socialiniams darbuotojams darbui su šeimomis įsteigta 11 papildomų etatų, vienas darbuotojas jau dirbo įstaigoje. 0,25 padidintas buhalterio etatas. „Padidėjus darbuotojų skaičiui, atsiradus papildomoms paslaugoms, didesnis darbas tenka buhalteriui. Įstaigoje diegiame įvairias kompiuterines programas, todėl daug darbų atliekama dirbant jomis“, – sako A. Balčiūnienė, įstaigoje diegianti sistemas, leidžiančias atsisakyti popierizmo.

Įsteigtas ir visai naujas Socialinių programų ir kokybės koordinatoriaus etatas. Konkursą laimėjo ir dirbti jau pradėjo jauna specialistė Simona Pociūtė. „Ši darbuotoja perima dalį vykdomų projektų koordinavimo, turi patirties rengiant projektus, taip pat užsiims paslaugų planavimu, priežiūra, rezultatų ir kokybės kontrole. Ji šiek tiek kompensuos pavaduotojo nebuvimą“, – sako A. Balčiūnienė, visus penkerius metus, kai vadovauja įstaigai, dirbusi be pavaduotojo.

Atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų darbo užmokestis finansuojamas iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, papildomai įsteigtiems 1,25 etato iš savivaldybės biudžeto planuojama skirti apie 17 tūkst. Eur. Dar iki 75 tūkst. Eur skirta įstaigai įsigyti penkis automobilius. „Viešasis pirkimas jau įvyko, netrukus pasirašysime sutartį, ir, jei viskas eisis pagal planą, net šiek tiek sutaupysime, o automobiliai įstaigą pasieks mėnesio pabaigoje“, – pasidžiaugia įstaigos vadovė. Socialiniams darbuotojams skirti automobiliai pirkti ne nauji.

Šiuo metu įstaigoje dirba 107 darbuotojai. Šiemet darbo užmokestis kai kurioms pareigybėms kils vyriausybės nutarimu, tačiau administracija, atsižvelgdama į minimalios algos kilimą, panašia dalimi planuoja kelti ir kitų darbuotojų atlyginimus. „Darbuotojams visada apmokame už papildomus darbus, metų gale, atsižvelgdami į iniciatyvas ir rezultatus, skiriame premijas. Jau antrus metus atliekame darbuotojų vertinimą, pagal kurį nustatoma kintama atlyginimo dalis. Siekiu, kad darbuotojas įsirauktų į įstaigos progresą, o ne tik formaliai atliktų darbą ir lauktų pensijos. Drąsiai galiu sakyti, kad įstaigos darbe progresas yra“, – darbuotojų rodomais rezultatais ir įstaigos veikla A. Balčiūnienė nesiskundžia.

Nauja tvarka

Nors socialiniai darbuotojai VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ dirba jau nuo metų pradžios, jų darbo tvarka kol kas nelabai pasikeitė – jie tebedirba seniūnijose. „Pasikeitimai tampa iššūkiu įstaigai ir kelia stresą savaip dirbti įpratusiems darbuotojams. Jų adaptacija užtrunka iki pusmečio. Įstaiga turi savo tempą, planus, rodiklių, rezultato vertinimą, prie ko šie darbuotojai galbūt nepratę. Permainų išvengti nepavyks“, – sako A. Balčiūnienė.

Įstaiga planuoja dirbti teritoriniu principu – rajone bus įsteigti penki centrai – tiek, kiek bus nupirkta automobilių. Centruose įsikurs socialiniai darbuotojai, o didesnė dalis darbo bus atliekama išvykose, lankant šeimas. Pasak A. Balčiūnienės, apjungus kelias seniūnijas bus galima tolygiau paskirstyti krūvius darbuotojams, nes iki šiol vienose seniūnijose buvo dirbama su 3, kitose su 8 šeimomis. „Šios paslaugos specifika lemia, kad niekada negalime prognozuoti, kiek šeimų bus po kurio laiko, todėl darbuotojai negali būti apkrauti iki maksimumo“, – tikina direktorė.

Kur bus įsteigti centrai, kol kas nenuspręsta. Praėjusią savaitę įstaigos administracija, savivaldybės vadovai susitiko su seniūnais, kitais su vaikų teisėmis dirbančių institucijų specialistais.

Kiekvienas seniūnas norėtų, kad centras būtų jo atstovaujamoje seniūnijoje. „Vyksta varžytuvės, – šypsosi Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta. – Kol kas niekas nepasikeitė, tad pasakyti, kaip bus, sunku. Esame pripratę bendrauti tiesiogiai, atsidarai duris ir žinai visas problemas. Bet nemanau, kad paslaugos bus teikiamos prasčiau. VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ nusiunčiau raštą, kuriuo įtvirtiname bendradarbiavimą“, – svarsto seniūnas. Pasak jo, ir toliau nebus atsisakoma padėti socialiniam darbuotojui, nors jis dirbs ir kitoje įstaigoje. Šiuo metu Veliuonos seniūnijoje yra 4 priežiūros reikalingos šeimos, anksčiau būdavo ir 6-7.

Kolegai pritaria ir Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis, pripažinęs, kad socialiniam darbuotojui nuolat būnant šalia, buvo galimybė greitai reaguoti į įvykius, seniūnas kartu vykdavo lankyti šeimų. „Tai mūsų žmonės, nuo šio darbo ir dabar nenusišalinu. Žinoma, lengviau būtų dirbti, jei steigiamas centras būtų mūsų seniūnijoje. Gyventojai nuo pertvarkos greičiausiai nenukentės, gal tik taps sudėtingesniu bendradarbiavimas tarp įstaigų“, – seniūnas baiminasi, kad žinios apie seniūnijos šeimas jį pasieks ne taip greit. Skirsnemunės seniūnijoje šiuo metu yra šešios šeimos, su kuriomis dirba socialinis darbuotojas.

Seniūnai tikina, kad sudarys sąlygas socialiniams darbuotojams susitikti su šeimomis seniūnijose, visada jiems padės. „Anksčiau prireikus atvejo vadybos šeimos į posėdžius dažnai buvo kviečiamos į Jurbarką. Planuojame patys daugiau vykti į seniūnijas, būti arčiau šeimų. Patalpos panaudos pagrindais bus suteiktos seniūnijose, mokėsime tik už komunalines paslaugas, tada kaštai nebus dideli“, – darbus planuoja A. Balčiūnienė. Vis tik direktorė pripažįsta, kad per porą mėnesių, sustygavus veiklą, gali pasimatyti, kad tiek darbuotojų, kiek yra dabar, nereikia. „Kalbėsime su žmonėmis, siūlysime variantus, tačiau turime optimizuoti darbus“, – įsitikinusi įstaigos vadovė.

Plati sritis

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ dirba keliomis kryptimis, įstaiga nuolat vykdo projektus – pernai jų buvo septyni. Įstaigoje teikiamos pavežėjimo paslaugos dializuojamiems ligoniams ir kitiems klientams, Jurbarko mieste veikia nakvynės namai, šalia kurių sėkmingai teikiamos higienos paslaugos – veikia skalbykla ir dušas. „Metų gale iš įstaigos lėšų įsigijome galingesnę buitinę techniką, todėl dabar darbas vyksta daug sparčiau. Planuojame mažinti nakvynės namų plotą ir plėsti skalbyklos patalpas – vykdysime projektą, kuriame įkursime socialines dirbtuves, sukursime darbo vietas neįgaliems asmenims, kad jie galėtų užsidirbti“, – planais dalijasi A. Balčiūnienė.

Įstaigoje veikia neįgaliųjų dienos centras, kuriame lankosi 12 neįgaliųjų, tiek pat klientų gyvena ir globos namuose. Išplėtotos paslaugos namuose – siūloma pagalba namuose, integrali pagalba, asistento paslaugos, dienos socialinė globa. Globos centras sėkmingai dirba su globėjais ir įtėviais. Darbuotojai dirba su 45 globėjais, šeimose globojami 25 vaikai, dar septynis globoja artimieji, vienas vaikas – įvaikintas.

Socialinių paslaugų įstaiga tarpininkauja išduodant technines priemones, atlieka gebėjimų vertinimą socialinėje srityje. Visada paklausios jau minėtos senelių globos paslaugos Eržvilke.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook