Siekti pelno komunalininkus įpareigojo savivaldybė (0)

Jurbarko rajono savivaldybės tarybos politikams, balandžio pabaigoje svarsčiusiems ir patvirtinusiems UAB „Jurbarko komunalininkas" 2009 m. veiklos ataskaitą, didžiulis paslaugas gyventojams teikiančios įmonės pelnas nebuvo staigmena. Bendrovės devynių mėnesių veiklos balansas rodė, kad įmonė per tris ketvirčius gavo 408 tūkst. Lt pelno. Dėl to nuo spalio taryboje netilo diskusijos, kad mokestį už atliekų surinkimą ir išvežimą gyventojams reikėtų bent kiek sumažinti.
Kadangi savivaldybės administracijoje pernai taip ir neatsirado specialisto, galinčio patikrinti, ar teisingai suskaičiuotas atliekų surinkimo ir išvežimo tarifas, gruodį jau pats „Jurbarko komunalininko" direktorius Darius Dragūnavičius siūlė politikams maždaug 1 Lt per mėnesį sumažinti gyventojams mokestį už atliekų surinkimą ir išvežimą.
Tačiau net D. Dragūnavičiaus patvirtinta žinia, jog atliekų tvarkymo pelningumas siekia 12 proc., politikų nešokiravo - rajoną valdanti konservatorių, liberalcentistų, tvarkiečių ir darbiečių dauguma nusprendė mokesčių gyventojams nemažinti, kad nenukentėtų įmonės interesai.
Netrukus po to savivaldybės tarybos Nepriklausomos frakcijos seniūnė Zita Sorokienė Kontrolės ir audito tarnybai įteikė prašymą išsiaiškinti, ar 2009 m. gegužės 28 d. patvirtintas atliekų surinkimo ir išvežimo į sąvartyną tarifas nėra per didelis. Balandžio mėnesį savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams pateikė UAB „Jurbarko komunalininkas" veiklos vertinimo audito ataskaitą.
Išanalizavusi 2008 ir 2009 m. įmonės finansinius rezultatus savivaldybės kontrolierė nustatė, kad už atliekų surinkimą ir išvežimą į sąvartyną gautos pajamos apskaitomos sąskaitose „Sanitarinis valymas mieste" ir „Sanitarinis valymas seniūnijose". Tose pačiose sąskaitose apskaitomos ir pajamos, gautos už fekalų išvežimą, biotualetų nuomą, sąvartynų talonus, kilnojamųjų tualetų aptarnavimą, savivaldybės užsakytus bei kitus darbus. Kadangi atliekų surinkimo ir išvežimo išlaidos atskirai neapskaitomos, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai pelno komunalininkai susižėrė iš mūsų kišenių.
Vis dėlto pajamų analizė parodo pernai atsiradusias tendencijas. 2008 m. į sanitarinio valymo sąskaitas įmonė surinko 764,6 tūkst. Lt. Pernai - net 1 mln. 520,9 tūkst. Lt, taigi bene dvigubai daugiau. Už „sanitarinį valymą" pernai „Jurbarko komunalininkas" gavo 243 tūkst. Lt pelno.
Priminsime, kad 2009 m. vasario 26 d. savivaldybės taryba gyventojams ketvirtadaliu padidino atliekų susikaupimo normas - kaime iki 1,2, mieste - iki 2 kub. m per metus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. uždarius Smukučių sąvartyną, komunalinės atliekos vežamos į Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro Leikiškių sąvartyną, atitinkantį europinius reikalavimus. Kadangi atstumas iki sąvartyno padidėjo maždaug 10 kartų, o įvažiuojant į jį tauragiškiai reikalauja sumokėti didžiulį „vartų" mokestį - po 75,22 Lt už toną atliekų, politikams nekilo abejonių, kad tarifą reikia didinti, juolab kad paskutinį kartą mokestis už atliekų tvarkymą buvo nustatytas 2002 metais.
Komunalininkų pateikti atliekų surinkimo ir išvežimo į sąvartyną įkainiai rodė, kad paslauga gyventojams brangsta dvigubai, tačiau savivaldybėje neatsirado sugebančių pasidomėti, ar tarifas suskaičiuotas teisingai. Tuo tarpu paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai perskaičiuoti tarifo nesivargino - prie 2002 m. nustatytų paslaugos įkainių jie pridėjo išlaidas, atsirandančias dėl papildomo atstumo vežant atliekas į Tauragę ir 1 kub. m tenkančią „vartų" mokesčio dalį. Nors 2002 m. tarife yra įskaičiuotas 5 proc. pelningumas, UAB „Jurbarko komunalininkas" atliekų išvežimui į Tauragę įskaičiavo 3 proc. pelningumą ir prie visko dar pridėjo 8 proc. investicijoms ir 10 proc. infliacijai.
„Kaip bepavadintume tuos procentus, tai yra pelnas", - sakė auditą įmonėje atlikusi savivaldybės kontrolierė.
Audito ataskaitos išvadose teigiama, kad atliekų tvarkymo įkainis keičiasi, pasikeitus konteinerių talpai ir skaičiui, kuro kainoms, maršrutų ilgiui, šiukšliavežių talpai ir kitiems veiksniams. 2002 m. tarifas buvo skaičiuojamas pagal tai, kiek kainuoja atliekas į sąvartyną nuvežti 12 kub. m talpos šiukšliavežėmis. Dabar atliekas įmonė surenka ir į sąvartyną išveža 30 kub. m talpos šiukšliavežėmis.
V. Rekešienė rekomendavo UAB „Jurbarko komunalininkas" direktoriui perskaičiuoti atliekų tvarkymo tarifą, atsižvelgiant į 2009 m. įmonės veiklos rezultatus.
Tačiau iš naujo tvirtinti, matyt, reikėtų ne tik atliekų tvarkymo įkainius. Tokią mintį perša didžiulis įmonės gautas pelnas už daugiabučių namų administravimą, rankinį šaligatvių valymą, kaimo katilinių eksploatavimą ir net viešojo tualeto priežiūrą. UAB „Jurbarko komunalininkas" duomenimis, daugiabučių administravimas, avarinė tarnyba bei priežiūra pernai įmonei davė 80 tūkst. Lt, šildymo sistemų priežiūra 11 tūkst., kapinių priežiūra 3,9 tūkst. Lt, benamių gyvūnų gaudymas - 5,8 tūkst. Lt pelno. Daugumos šių paslaugų, kaip ir atliekų tvarkymo, pelningumas - apie 15-16 proc.
Tačiau „Jurbarko komunalininkas" turi ir kur kas pelningesnių darbų. Kaimo mokyklų ir įstaigų šildymas komunalininkams pernai uždirbo 231,7 tūkst. Lt. Šios paslaugos pelningumas - 25 proc. Miesto šaligatvių valymas įmonei davė 117 tūkst. Lt pelno, šios paslaugos pelningumas - 19 proc. O pati pelningiausia įmonės veikla pernai buvo naujojo viešojo tualeto priežiūra, uždirbusi net 23,3 tūkst. Lt pelno (34 proc.!).
Už kaimo mokyklų šildymą, benamių gyvūnų gaudymą, šaligatvių valymą „Jurbarko komunalininkui" sumoka savivaldybė iš rajono biudžeto. Įdomiausia tai, kad kaltų dėl tokio, sakykime, permokėjimo, lyg ir nėra. Visus įkainius nustato savivaldybė, o įmonė, išrašydama sąskaitas už atliktus darbus, jų neviršija. Komunalininkų darbo rezultatus šiek tiek įtakoja nebent viena aplinkybė.
Audito ataskaitoje rašoma, kad viešosioms teritorijoms prižiūrėti įmonei lėšos skiriamos iš biudžeto, tačiau nei įmonė, nei savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyrius neturi informacijos, kiek ir kokių objektų - žaliųjų vejų, medžių, lietaus kanalizacijos tinklų turi prižiūrėti „Jurbarko komunalininkas". Savivaldybės administracijoje apskaityti tik trys skverai ir miesto miškas. Kontroliuoti, ar darbai atlikti, nurodyta savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus darbuotojams, tačiau kažin, ar valdininkai eina matuoti, kiek kv. m šaligatvių nušluota ar žolės nupjauta.
UAB „Jurbarko komunalininkas" nėra privati bendrovė - visos jos akcijos priklauso savivaldybei. Įmonės nuostatuose rašoma, kad jos veiklos tikslas yra gauti pajamų ir pelno, tenkinant akcininkų turtinius interesus. Kontrolės komiteto posėdyje tarybos narys Petras Vainauskas labai taikliai pastebėjo, kad savivaldybės įmonėms „apynasrį deda taryba". Pernai atsitiko atvirkščiai - taryba nuėmė apynasrį ir leido pilnom saujom įmonei semtis iš gyventojų ir rajono biudžeto kišenės. Rezultatas akivaizdus - 2007-2008 metais 95 tūkst. Lt nuostolio patyrusi įmonė pernai gavo 535 tūkst. Lt pelno.
Paskutiniame savivaldybės tarybos posėdyje jau pasigirdo minčių, kad atliekų tvarkymo mokesčius iš tiesų reikėtų peržiūrėti. Vos prieš keletą mėnesių dauguma tarybos narių piestu stojo prieš tokį pasiūlymą. Ar persigalvota ne dėl to, kad artėja savivaldybių tarybų rinkimai ir valdantieji jau suinteresuoti įsiteikti rinkėjams?

Daiva BARTKIENĖ