Šilumos apskaitos metodika purto pinigines (0)

Jurbarko daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai – „Draugystės“ Vytautas Račkaitis ir „Žilvičio“ Janina Rybakovienė – tvirtina, kad iš daugiabučių namų šilumos mazgų patikrai išėmus skaitiklius, šilumos tiekėjai nesąžiningai apskaičiuoja sunaudotos šilumos energijos kiekį. Kol skaitikliai vėl sudedami į savo vietas, praeina maždaug dvi savaitės, o kol nėra tikslios apskaitos, mokesčiai dažniausiai padidėja. Pasak V. Račkaičio, skrupulingai skaičiuojančio sunaudotos šilumos kiekį, kovo mėnesį Algirdo g. 14 name patikrai išėmus skaitiklį gyventojams papildomai priskaičiuota apie 2000 Lt mokesčių. Panašiai atsitiko ir „Žilvičio“ bendrijoje. Galima skaičius dėlioti ir lyginti kaip nori, bet šilumos tiekimo be skaitiklio metodika akivaizdžiai naudinga tik šilumos tiekėjams.
Gyventojai kelia logišką klausimą: kodėl skaitikliai išimami patikrinti ne vasarą, o besibaigiant šildymo sezonui? Kodėl išimto skaitiklio vietoje neįdedamas kitas, tuomet jokių įtarimų nekiltų.
Anksčiau skaitiklius tikrindavo kas ketveri metai, dabar – kas dveji. Šių bendrijų pirmininkai įsitikinę, jog kuo dažniau skaitiklius išima tikrinti, tuo naudingiau šilumos tiekėjams – atsiranda galimybė vartotojų sąskaita papildomai susirinkti dešimtis tūkstančių litų. Šių bendrijų pirmininkai įtaria, kad ir kitų daugiabučių gyventojai moka daugiau, tik nesusimąsto, kodėl taip yra.
AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų technikos direktorius Antanas Tamošaitis nelinkęs dramatizuoti padėties. Pasak jo, šilumos skaitikliai daugiabučiuose sumontuoti skirtingu laiku, o juos išimti patikrinti pagal nustatytą tvarką privaloma suėjus lygiai dvejiems metams. Todėl skaitikliai išimami ir šildymo sezono metu. Išėmus skaitiklį įdedama tarpinė jungtis, bet ne kitas skaitiklis. Tuo laiku sunaudotos šilumos kiekis, pasak A. Tamošaičio, apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių daugiabučiui tiektos šilumos energijos sunaudojimo duomenis ir buvusią vidutinę oro temperatūrą. Jeigu tie mėnesiai buvo šaltesni, nei jau pavasariška šiluma padvelkęs kovas, tuo labiau balandis, sąskaitoje bus didesnė suma. „Tokia yra galiojanti tvarka ir mes jos laikomės, – tvirtina A. Tamošaitis. – Vartotojams, žinoma, gali atrodyti kitaip. Jeigu teisės aktuose bus nustatyta kitokia tvarka, mes ją vykdysime.“
A. Tamošaičio tvirtinimu, apie pakaitinius skaitiklius kol kas nebuvo kalbos. Patikra paprastai trunka 10–15 dienų, o parvežtus skaitiklius stengiamasi atgal sudėti kiek įmanoma greičiau. Kol kas skaitiklį nenumatyta laikinai pakeisti kitu, nes šis apskaitos prietaisas kainuoja apie 2000 Lt, laikyti jų atsargą, pasak A. Tamošaičio, teisės aktuose nenumatyta. Jurbarke reikėtų apie 20 pakaitinių šilumos skaitiklių, nes maždaug po tiek jų kaskart išvežama patikrinti į Kauną.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Draugystė“ pirmininko V. Račkaičio įsitikinimu, šilumos skaitiklius tikrinti būtina ne šildymo sezono metu arba vietoje laikinai išimto turi įdėti kitą – tuomet nekiltų abejonių dėl pernelyg susvyruojančio sunaudotos šilumos kiekio, kuris gyventojams pavirsta didesniais mokesčiais.
Šiai nuomonei pritartų ne tik jurbarkiečiai, nes šilumos apskaitos prietaisai pagal tokią tvarką tikrinami visoje Lietuvoje. Tačiau nustatant tvarką gyventojų nuomonės niekas neklausė, ji dabar palankesnė šilumos tiekėjams.
V. Račkaitis kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, tačiau išgirdo atsakymą, kokio tikrai nesitikėjo: neva tokio klausimo iki šiol dar niekas nekėlė ir nebandė aiškintis, ar skaitiklių patikrų metu taikoma šilumos apskaitos metodika yra abejotina.
Tačiau abiejų minėtų Jurbarko daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai savo teiginius tik apie šilumos tiekėjams naudingą metodiką gali pagrįsti skaičiais ir palyginimais, kuriuos paneigti vargu ar kas pajėgtų, nes aišku, kad balandžio pradžioje šilčiau negu sausio mėnesį, kad ir kokius temperatūrų skirtumų koeficientus betaikysi. Jeigu skaitiklius išimtų patikrinti pasibaigus šildymo sezonui, jokių įtarimų ir ginčų nekiltų.

Vincas Kriščiūnas